Ekofeminizmas, kitaip vadinamas ekologiniu feminizmu, Lietuvoje yra dar mažai kam girdėta sąvoka. Šį terminą dar 1974 m. pirmą kartą pavartojo prancūzų feministė Françoise d'Eaubonne. Ji teigė, kad dėl per didelio gyventojų skaičiaus, keliančio nerimą ekologams, galima kaltinti patriarchalinę sistemą, nesuteikiančią moterims teisės būti atsakingomis už savo kūną.
„Ekofeminizmas kvestionavo idėją, kad vyrai tapatinami su kultūra ir todėl yra pranašesni už moteris, kurios tapatinamos su gamta, – „Dailycal“ publikacijoje cituojama amerikiečių ekofeministė, aplinkos istorijos, filosofijos ir etikos profesorė Carolyn Merchant. Ji aiškina, kad ekofeminizmo judėjimas vyrauja ir dabar. – Moterims tenka sunkiausia klimato kaitos padarinių našta, ypač besivystančiose šalyse.“
Didžiausia našta tenka moterims
Klimato kaita nėra neutrali lyties atžvilgiu – ji vyrus ir moteris paliečia visiškai skirtingai, tvirtina Jungtinių Tautų (JT) Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Dalia Leinartė. Moterims ir mergaitėms tenka didžiausia klimato kaitos našta, kuri dar labiau sustiprina esamą lyčių nelygybę ir kelia grėsmę moterų sveikatai bei saugumui.
„Komitete dirbu nuo 2013 m. ir per tuos dešimt metų moterų klausimas klimato kaitos kontekste prieš mano akis keitėsi. Anksčiau vyriausybės nebuvo linkusios plėtoti šios temos, lyties aspektą pabrėždavo tik vienetai. O dabar jos jau turi ką pasakyti, nes turi statistinius duomenis ir aiškiai suvokia problemą“, – sako „Delfi“ pašnekovė.
Labiausiai moterų padėtimi susirūpinusios tos šalys, kurios klimato kaitą jaučia labiausiai – Afrikos šalys, nedidelės salos. Tačiau lygiai tos pačios problemos jau atslenka ir į Europą, tvirtina D. Leinartė.
„Klimato kaita visas šalis veikia vienodai, tik kai kur ji rodosi mažiau, o kai kur – jau visa jėga, – teigia JT CEDAW komiteto narė. – Mergaites ir moteris visose šalyse klimato krizė veikia vienodai: atsiranda išnaudojimas, prekeiviai moterimis, pastarosios turi „kamšyti“ sunkumus, kuriuos sukuria gamta.“
Mergaitės vėl bus beraštės
Daugelyje regionų moterims tenka neproporcingai didelė atsakomybė už šeimos aprūpinimą vandeniu ir maistu. Globalių Pietų nepasiturinčiose šalyse visuomenės tradiciškai verčiasi žemės ūkiu, o didžiules sausras sukelianti klimato kaita sparčiai mažina žemdirbystės apimtis, taip moterims sukeldama dar didesnę naštą.
„Tose šalyse vyrai palieka šeimą ir vyksta ieškoti darbo į artimiausius didžiausius miestus. Čia ir atsiranda lyties aspektas, – pabrėžia D. Leinartė. – Namuose pasilikusių moterų diena pakinta. Jos didžiausią laiko dalį skiria vandens paieškoms, tam keliauja didelius atstumus, nes gėlo vandens šaltiniai yra išsekę. Padidėjusią naštą motinoms padeda pakelti dukros – joms tenka palikti mokyklą, kad galėtų padėti su ūkio darbais. Tai reiškia, kad metams bėgant didelė dalis mergaičių vėl bus beraštės. O iki tol šioje srityje juk buvo padaryta didžiulė pažanga...“
Be kita ko, šylant klimatui kyla jūros lygis – sūrus vanduo užlieja upes, taip atimdamas dalį gėlo vandens. Bendruomenėse, ypač gyvenančiose pakrantėse, pavyzdžiui, Bangladeše, kritiškai trūksta gėlo vandens, sako profesorė.
„Randamas gėlas vanduo pirmiausia duodamas gyvuliams, nes nuo sūraus vandens jie nugaištų, o gyventojus ištiktų badas – nebūtų mėsos ir pieno. Likęs gėlas vanduo atiduodamas vaikams ir vyrams, o moterys geria sūrų vandenį. Dėl to jos suserga įvairiomis ligomis ir anksčiau miršta“, – vardija pašnekovė.
Gėlo vandens trūkumo problema jau pradedama jausti ir Europoje. Štai 2018 m. Kiprui teko vandenį importuoti iš Graikijos, pastebi profesorė.
„Tuo tarpu Lietuvoje taip pat jaučiame klimato kaitos padarinius. Čia dažnėja audringi lietūs, įprastai nebūdingi mūsų regionui. Tai dar nepaliečia mūsų kasdienio gyvenimo, bet Europoje pastebimas gėlo vandens trūkumas ir audros, padauginus iš daug kartų, yra tas pats, su kuo susiduria globalūs Pietūs“, – teigia ji.
Lietuva grįš laiku atgal – turėsime tradicinę visuomenę
Po klimato kaitos sukeltų stichijų valstybė nustoja funkcionavusi, nebelieka policijos, žmonės dažniausiai gyvena po atviru dangumi, akcentuoja D. Leinartė: „Gamtinės stichijos pasekmės yra tokios pat kaip karo pasekmės.“
Todėl, kaip ir karo metu, atsiranda prekeiviai mergaitėmis, taip pat pačios moterys save parduoda tam, kad išmaitintų šeimą.
„Pastaruoju metu vėl atgimsta organizuotas mergaičių ištekinimas į poligamiškas santuokas, – pastebi D. Leinartė. – Šeima tikisi, kad ištekindami savo dukrą ją išgelbės ir pastaroji nemirs badu kartu su visa šeima. Kitas variantas – šeima parduoda dukrą tam, kad galėtų išmaitinti likusius vaikus. Tačiau mes nežinome, ar mergaitė būna nuperkama kaip žmona, ar būna nuperkama prekeivio žmonėmis dėl organų, seksualinio išnaudojimo.“
Identiškas scenarijus Lietuvai negresia dėl akivaizdžių priežasčių – mūsų visuomenėje tokios tradicijos nevyrauja. Tačiau D. Leinartė sako, kad „mūsų tradicijos yra kitokios tiek, kiek mes stengiamės jas turėti.“
„Lyčių lygybė traukiasi visose šalyse. Lietuvoje didelė dalis politikų šį klausimą nustumia į šalį, jis jiems atrodo juokingas, – pažymi JT atstovė, primindama mūsų šalyje vis atidedamą Stambulo konvencijos klausimą. – Jeigu mes tapsime valstybe, kurioje bus uždrausti, pavyzdžiui, legalūs abortai, kaip dabar JAV ar Lenkijoje, sekantis žingsnis bus kontraceptikų draudimas. Moterys gimdys, tada nebetęs mokslų, liks namuose, bus atsakingos tik už vaikų priežiūrą ir maisto gaminimą. Kai tai įvyks, čia situacija bus tokia pati kaip Bangladeše. Grįšime laiku atgal ir turėsime tradicinę visuomenę. Ji taikos sąlygomis, žinoma, skiriasi nuo Bangladešo, nes materialus turtas viską keičia. Tačiau, kai įvyksta konfliktas, turto nebėra, o vaidmenys išlieka.“
Moterys teršia mažiau už vyrus
Be kita ko, teisingesnis moterų atstovavimas galėtų sulėtinti netgi pačią klimato kaitą, rašo Vokietijos portalas „DW“.
Moterys teršia mažiau nei vyrai, nes yra linkusios valgyti mažiau mėsos, rečiau vairuoti, teigiama balandžio mėn. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Švedijoje vyrai sunaudoja atitinkamai 8 % ir 22 % daugiau energijos nei moterys.
„Moterys iš tiesų linkusios rinktis ekologiškesnius sprendimus, – sakė TKKK mokslininkas Minalas Pathakas, pridurdamas, kad iš dalies taip yra todėl, kad moterys turi mažiau galimybių gyventi labai taršų gyvenimo būdą. – Kai kuriais atžvilgiais tai lemia jų pasirinkimas, kai kuriais – ne.“
Mokslininkai taip pat rado įrodymų, kad moterys labiau prisideda ir prie struktūrinių pokyčių. Nuo Švedijos iki Ugandos, Indijos ir Filipinų, tarp aktyvistų, dalyvavusių klimato kaitos protestų judėjime „Fridays for Future“, buvo neproporcingai daug moterų ir mergaičių.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje nustatyta, kad šalyse, kuriose moterys turi reikšmingesnį politinį balsą, net kontroliuojant pajamas ar kitus veiksnius, anglies dioksido tarša yra mažesnė.
Nors yra nemažai pavyzdžių, kai šalys, kurioms vadovauja moterys, trukdė vykdyti klimato politiką (pavyzdžiui, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel blokavo ES automobilių pramonės reformas), mokslininkai teigia, kad bendra tendencija išlieka tokia, jog vadovaujant moterims tarša yra mažesnė, nei vadovaujant vyrams.
Ataskaitoje nustatyta, kad visame pasaulyje moterys pirmenybę teikia klimato kaitai balsuodamos, dirbdamos, apsipirkdamos ir dalyvaudamos savo bendruomenių veikloje. Jos dažniau nei vyrai tampa aplinkosaugos aktyvistėmis ir rečiau nei vyrai neigia klimato kaitą.
„Jei pagerinsite moterų galimybes dalyvauti politikoje, kovos su klimato kaita veiksmai bus stipresni, – sakė M. Pathak. – Šalyse, kuriose moterys turi stipresnį politinį balsą, klimato kaitos mažinimo veiksmų imamasi greičiau.“
