„Tvarumo kelionės pradžia visada yra unikali, nes priklauso nuo organizacijos struktūros, verslo misijos, produktų ar paslaugų tipo ar net geografijos. Vienintelio sėkmingo recepto ar modelio nėra“, – pastebi komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula“ tvarumo praktikos vadovas Tomas Digaitis.
Vis dėlto, pasak jo, pažanga tvarumo srityje pasiekiama vadovaujantis tokiais pačiais principais kaip ir klientų aptarnavimo, pardavimų ar gamybos srityse – t. y. einant edukacija grįstu keliu ir darbuotojus įgalinant, o ne instruktuojant.
„Šio proceso nederėtų vadinti organišku, nes tai – gerosiomis praktikomis, žiniomis ir darbu grįstas modelis, užtikrinantis ne žaibišką rodiklių pokytį, o ilgai išliekančią tvarumo kultūrą“, – akcentuoja T. Digaitis, kalbėdamas apie bendroves ir prekės ženklus, kuriems tvarumas yra identiteto dalis.
Dėmesys tvarumui didina darbdavio patrauklumą
Profesinių paslaugų bendrovės „PwC“ tyrimas rodo, kad du iš trijų kandidatų ir darbuotojų nori dirbti įmonėje, kuriai svarbūs socialiniai ir aplinkosaugos principai.
Darbdavių atstovai nurodo, kad aiški tvarumo politika padeda pritraukti ir išlaikyti talentus. Bendrovės „Deloitte“ duomenimis, tokios nuomonės laikosi 44 proc. darbdavių. Ekspertai prieina prie išvados, jog organizacijos pasiekimai tvarumo srityje motyvuoja komandas ir didina darbuotojų lojalumą.
T. Digaitis mano, kad darbdavio ir darbuotojo santykiams tvarumo temos darosi vis svarbesnės ir neretai tampa lemiamomis siekiant suburti vieningą komandą.
„Itin konkurencinguose sektoriuose lenktynės finansinio atlygio dydžiu jau pasiekė aukščiausią tašką, tad dairomasi į papildomas vertes. Šiuo atveju, didžiausios sėkmės sulaukia bendrovės, kuriose darbuotojai jaučiasi kuriantys plačiajai visuomenei, net pasauliui naudingus produktus ar paslaugas“, – dalijasi pašnekovas.
Jis primena seną istoriją apie JAV prezidento Johno F. Kennedy vizitą NASA centre ir trumpą pokalbį su valytoju, kuris pasakė, kad prisideda prie žmogaus išsilaipinimo mėnulyje. Pasak eksperto, tai iliustruoja, jog tvarios organizacijos kuriamos ne pelno bei apyvartos rodikliais ir ne rinkos dalimi, o atitinkamomis praktikomis.
Pradeda nuo edukacijos ir tvarumo iniciatyvų audito
Tvarumo praktikų vadovo T. Digaičio teigimu, bene vienintelis sėkmingas kelias siekiant proveržio tvarumo srityje yra darbuotojų edukacija, prasidedanti nuo labai paprastų temų, globalių iššūkių, mokslo duomenų ir bendro ESG aplinkos suvokimo.
„Turint bazinių žinių apie ESG (aplinkosaugos, socialinį ir valdysenos) poveikius, nebus sunku įvardinti konkrečią įmonės įtaką ir įgalinti komandą ją keisti“, – sako specialistas.
Lietuvos oro uostų komunikacijos ir darnumo projektų vadovė Beatričė Skardžė pasakoja, kad diskusijas darnumo temomis skatina įvairios vidinės iniciatyvos. Viena iš tokių ilgalaikių iniciatyvų yra projektas „Žingsniu į priekį“, kurio tikslas – kiekvieną mėnesį kalbėti apie skirtingą tvarumo temą aiškinantis, kodėl ji yra aktuali organizacijai, kokių svarbių klausimų ji kelia.
„Žmonės klausosi vieni kitų, dalijasi mintimis ir tuo pačiu metu nagrinėja, gilinasi, mokosi, atranda sau įdomių bei artimų aspektų. Šis pavyzdys rodo, kad vidinis projektas turi poveikį, nes į darnumo temas įsitraukiame vis labiau. Planuodami įvairius projektus kolegos ir kolegės vis dažniau konsultuojasi, kokius sprendimus būtų galima integruoti, kad jie atlieptų organizacijos darnumo tikslus, taip pat padėtų tobulėti ir žengti pirmyn socialinėje, aplinkosaugos, valdysenos srityse“, – sako B. Skardžė.
Pasak jos, taip nuosekliai stiprėja organizacijos narių gebėjimas iš ESG perspektyvos vertinti savo aplinką ir kasdienius darbo procesus, tuo pačiu plečiasi suvokimas, kur ir kaip organizacijoje galima palaikyti pokyčius, prie jų prisidėti ar net juos inicijuoti. B. Skardžė primena, kad jos organizacija tikslingai siekti pokyčių visose trijose ESG srityse pradėjo 2022 metais.
Pašnekovės teigimu, kai pernai vasarą organizacijoje buvo atlikta su ESG susijusių projektų revizija, suskaičiuota, kad iš viso įgyvendinama daugiau nei 130 iniciatyvų.
„Tvarumo sprendimai į Lietuvos oro uostus atėjo ne staiga. Jie turi istoriją, yra įgyvendinami daug metų. Pernai į projektus pažvelgėme sistemiškai, „apvilkome“ ESG terminais, struktūravome, analizavome. Be abejo, didelis iniciatyvų skaičius įrodo, kad organizacijai tvarumas yra svarbu, o pažangą vienu metu kuria skirtingi skyriai ir žmonės, turintys įvairias kompetencijas. Tad didysis iššūkis – suderinti ir sinchronizuoti visas iniciatyvas, pasiekti sinergiją“, – dėsto Lietuvos oro uostų komunikacijos ir darnumo projektų vadovė B. Skardžė.
Anot jos, jausdami pažangą ir matydami savo veiklų rezultatus, darbuotojai nori judėti į priekį dar energingiau.
„Šiemet darnumo projektų yra dar daugiau, nes žmonės, sužinoję apie darnumo prasmę, poveikį visuomenei ir sau, gauna daugiau motyvacijos ieškoti darnių sprendimų dėl savęs ir aplinkos. Darbdaviui svarbiausia komandoms suteikti reikiamą strateginę kryptį, palaikymą ir įrankius. Organizaciją stipriai vienija jausmas, kad visų idėjos laukiamos, visi gali imtis permainų“, – teigia B. Skardžė.
Sugeria tarptautinę patirtį ir kuria savąją
Bendrovės „Philip Morris Lietuva“ (PMI) tvarumo vadovas Ugnius Dapkūnas pastebi tendenciją, kad tarptautinės bendrovės pastaraisiais metais savo verslo strategijose tvarumui skiria ypač daug dėmesio.
„Praėjo pakankamai laiko, kad investuotojai įsitikintų, jog investuodami į žalesnę ekonomiką gauna ne menkesnę grąžą. Tvarumo temos taip pat padeda lengviau susikalbėti verslo partneriams. Galiausiai, dauguma darbuotojų nori, kad jų darbas keistų pasaulį ir šie pokyčiai būtų matomi, išmatuojami“, – dalijasi U. Dapkūnas.
Jis pripažįsta, kad tarptautinės bendrovės politika ir iniciatyvos nulemia PMI įmonių Lietuvoje tvarumo kelią. Kita vertus, U. Dapkūnas pažymi, kad darbuotojai Lietuvoje neretai būna pirmieji, kurie pasiekia naujo maršruto finišą – 2019 m. Klaipėdos gamykla tapo pirmąja pasaulyje „Philip Morris“ CO2 neutralia gamykla.
„Šveicarijoje įsikūrusios klimato apsaugos projektų lyderės „myclimate“ įvertinimas, CO2 neutralumo sertifikatas, mums kadaise atrodė labai ambicingas, didžiulis tikslas. Bet žingsnis po žingsnio mums pavyko – gamykla Klaipėdoje produkciją gamina visiškai sumažinusi išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Siekiant šio tikslo patobulėjo ir komanda, ir kiekvienas darbuotojas asmeniškai. Dabar mes konsultuojame savo kolegas užsienyje, tapome pavyzdžiu“, – teigia tvarumo vadovas.
Šiais metais Klaipėdos gamykla siekia įsidiegti tarptautinį „Alliance for Water Stewardship“ (AWS) standartą, kurį Baltijos šalyse kol kas turi tik viena bendrovė. Pasauliniu mastu taikoma sistema padeda gamyklai peržiūrėti vandens naudojimą siekiant tvarumo Minijos upės baseine. Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje gausu gėlo vandens, dėl to visuomenė gali kartais ir pamiršti, kad vandenį reikia taupyti bei naudoti efektyviai.
„Darbuotojai yra visuomenės nariai. Organizacijoje išmoktas pamokas ir naujas žinias jie skleidžia savo aplinkoje. Todėl nuolat rengiame mokymus. Pavyzdžiui, vyksta vandens dienos, kai labai daug kalbame ir dalijamės įžvalgomis apie vandenį kaip ribotą išteklių, ieškome pažangių sprendimų“, – teigia U. Dapkūnas ir priduria, kad bendras svarbių dalykų suvokimas padeda suvienyti organizacijos žmones, leidžia jiems geriau suvokti savo darbo tikslą ir prasmę.
Komandų vienybę atskleidžia Klaipėdos fabrike sėkmingai taikomas „Nulis atliekų į sąvartyną!“ principas. Visos atliekos čia yra rūšiuojamos, nes gali būti perdirbamos ir virsti naujais gaminiais. 2022 m. perdirbta 90,2 proc. atliekų, sudeginta su energijos atgavimu – 9,65 proc., į sąvartyną pateko vos 0,15 proc. Gamykloje įrengta biologinių nuotekų valymo sistema bendrą nuotekų taršą sumažino 80 procentų. Žalia vėjo ir vandens energija naudojama jau aštuntus metus. Pernai energijos vartojimas gamykloje sumažintas net 12 procentų.
Socialinį tvarumą stiprina ir naudų paketas, ir lygios galimybės
„Fabula“ tvarumo vadovas teigia, kad PMI įmonės Lietuvoje įgyvendina daug ir įvairių tvarumo projektų, tad kiekvienas žmogus gali įsitraukti į labiausiai sau artimas tvarumo veiklas – nuo aplinkosaugos ir socialinių, iki valdysenos.
„Kolegos naudojasi suteikiamomis galimybėmis, o bendros jų veiklos už darbovietės ribų stiprina organizaciją. Pavyzdžiui, PMI bendrovės Lietuvoje darbuotojams kompensuoja iki 5 dienų pasirinktai savanorystei“, – dalijasi U. Dapkūnas.
„Philip Morris Baltic“ Žmonių ir kultūros vadovė Baltijos šalims Sandra Daukšienė priduria, kad socialinį PMI įmonių Lietuvoje tvarumą stiprina nuolatinės naujų sprendimų paieškos, kaip gerinti darbo sąlygas.
„Mes ne tik rūpinamės darbuotojų sveikata ir saugumu, suteikiame platų sveikatos naudų paketą, bet ir suteikiame sportinės veiklos, sveikatingumo ir asmeninio tobulėjimo kursų kompensavimo priedą, dvi papildomas savaites apmokamų atostogų mokslams“, – dalijasi S. Daukšienė.
Ji akcentuoja, kad organizacija užtikrina lygias galimybes visiems.
„Jau daug metų naikiname vyraujančius stereotipus ir kiekviename darbo ciklo etape užtikriname lygias galimybes visiems, nepaisant darbuotojų amžiaus, lyties, tautybės, seksualinės orientacijos, negalios, šeiminės padėties. Esame prisijungę prie Įvairovės Chartijos, kuri vienija organizacijas, siekiančias kurti atvirą ir įtraukią darbo aplinką bei stiprinti savo socialinę atsakomybę. Taip pat kasmet nuo 2018 metų esame sertifikuojami „Equal Salary“ sertifikatu, kuris patvirtina, kad mūsų įmonėje vyrams ir moterims už tą patį darbą mokamas vienodas atlygis. Su konkurencingu atlyginimu ir skaidria atlygio politika darbuotojams taip pat užtikrinamos papildomos finansinės naudos – išmokos tėvams, išleidžiantiems vaikus į pirmą klasę, auginantiems vaikus su negalia, piniginiai priedai atostogoms. Tėvams pirmais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais užtikrinamos įprasto dydžio pajamos. Finansinį darbuotojų saugumą užtikrina sveikatos bei gyvybės draudimai, galimybė gauti įmokas į pensijų fondus.“, – dėsto pašnekovė.
S. Daukšienė taip pat nurodo, kad visi gali pasinaudoti konfidencialiomis ir nemokamomis įvairių profesionalų, tokių kaip psichologai, teisininkai, mokesčių specialistai konsultacijomis 24/7.
Pasak Žmonių ir kultūros vadovės, organizacija kryptingai kuria ir palaiko socialinius ryšius, kuriais galima perduoti svarbią informaciją, įtraukti ir įgalinti žmones spręsti visuomenei aktualias problemas, kurias atspindi, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai ir uždaviniai. Todėl PMI įmonėse visame pasaulyje kuriama pagarba ir įtraukimu grindžiama organizacijos kultūra.
„Siekiame, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi vertinamas, turėtų galimybę kurti, siūlyti idėjas bei mokytis, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, tautybės ar kitų žmogaus autentiškumą formuojančių savybių“, – sako S. Daukšienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad PMI Lietuvoje suteiktas tarptautinis Bedūmės organizacijos sertifikatas.
„Sertifikatas atspindi svarbią mūsų įmonių ir visos industrijos transformaciją, apie kurią vis dažniau klausinėja ir žmonės, norintys prisijungti prie kompanijos. Kandidatus vis dar stebina, kad tabako bendrovė tampa technologijų bendrove, sparčiai judančia inovacijų kryptimi į bedūmę ateitį. Kita vertus, vėliau nuostabą pakeičia įkvėpimas, nes kiekvienas mūsų kolega įsitraukia į istorinius pokyčius“, – apibendrina „Philip Morris Baltic“ Žmonių ir kultūros vadovė Baltijos šalims S. Daukšienė.
