Siekiant užsibrėžtų Europos Sąjungos klimato tikslų, šiemet buvo paskelbti 100 miestų, kurie iki 2030-ųjų sieks tapti klimatui neutraliais. Pranešime spaudai rašoma, kad tarp jų pateko ir Vilnius, sieksiantis tapti poveikio klimatui nedarančia gyvenviete, užtikrinančia patogias gyvenimo sąlygas miestiečiams bei miesto svečiams.
„Viena iš kertinių poveikio sričių – darnaus judumo priemonės ir jų diegimas mieste. Planuojama, kad dešimtmečio pabaigoje vilniečių kasdienės kelionės sudarytų po 30 proc. pėsčiomis, viešuoju transportu bei automobiliu, 7 proc. dviračiu ir 3 proc. kitais būdais – pavyzdžiui, naudojantis dalijimosi ar pavėžėjimo paslaugomis. Tam reikalingi infrastruktūros pokyčiai, kurie jau vyksta – dviračių takų plėtra, tvarkingi pėsčiųjų takai, viešojo transporto prieinamumas bei jo patikimumas, kokybė“, – apie vykstančius ir planuojamus pokyčius sostinėje pasakoja Vilniaus miesto vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin.
Šalia technologinių reikalavimų – ir estetika
Planuojama, kad 2030-aisiais Europos keliuose riedės per 40 mln. elektromobilių – maždaug dešimt kartų daugiau nei šiandien. Jų parko plėtrą itin paspartins ES priimtas sprendimas nuo 2035 m. uždrausti benzinu bei dyzelinu varomų automobilių pardavimą. Išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus sako, kad nemažai daliai žemyno tai bus šoko terapija.
„Jau dabar kylančios energijos kainos tikrina mūsų atsparumą neįprastoms situacijoms, tačiau per ateinantį dešimtmetį reikės perplanuoti ir miestų gatves bei aikšteles ir pritaikyti jas visų vairuotojų elektromobilių įkrovimui. Vadinasi, reikės strategiškai galvoti apie tvarią energijos gavybą, jos perdavimo infrastruktūros atnaujinimus, ir, galiausiai, įkrovimo stotelių tinklą“, – pasakoja S. Stankus.
Anot jo, iki šiol vartotojai prioritetą teikia itin spartaus įkrovimo stotelėms, tačiau joms reikalinga ne tik atitinkama tinklo galia, bet ir didesni komponentai, todėl tokie sprendimai yra dideli ir vizualiai nepatrauklūs, ypač jei gatvėse jų – šimtai. Dėl būtinybės ieškoti estetiškų alternatyvų sutinka ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
„Įkrovimo infrastruktūra miesto gyventojams ir svečiams turėtų būti arčiausiai jų poreikių, ji neturėtų savo dizainu, šviesomis ar kitais elementais išsiskirti iš kitų miesto mažosios architektūros ir miesto puošybos objektų, atitikti miesto patvirtintą gatvių standartą ir jo reikalavimus. Įkrovimo stotelių plėtra gyvenamuosiuose rajonuose ar viešosiose vietose turės netrukdyti kitų eismo dalyvių patogumui, saugumui bei miesto estetikai“, – svarsto A. Nikitin.
Augant įkrovimo stotelių skaičiui, vis dažniau pasigirsta raginimai nustatyti labai konkrečius jų išvaizdos standartus. Pavyzdžiui, prieš statant stoteles atlikti vizualinio jų poveikio vertinimą, vengti perteklinių šviesų, dėmesį blaškančių elementų.
„Nors Lietuvoje šiuo metu stotelėms konkrečių dizaino reikalavimų dar nėra, būtų naudinga juos apsibrėžti kuo anksčiau, kol tinklas dar tik pradedamas kurti. Ir tam, kad vizualiai neužterštume miestų, ir siekiant išvengti galimybių nesusipratimams ateityje. Štai dar prieš kelis metus elektromobilių įkrovimo sprendimų kūrėjai skundėsi, kad Londono valdžia atmeta jų infrastruktūros plėtros planus dėl to, kad stotelės atrodo „ bjauriai“. Gavus tokį vertinimą gali būti sudėtinga rasti visus tenkinantį sprendimą, tad kuo daugiau konkretumo turėsime, tuo sklandžiau galėsime kurti miestui draugišką įkrovimo tinklą“, – sako S. Stankus.
Planavimą palengvina duomenys ir technologijos
Anot pašnekovų, šiuolaikinis miestas adaptuojasi prie žmogaus gyvenimo būdo, o judumas ir jį palengvinančios technologijos nėra išimtis. A. Nikitin teigimu, geriau suprasti miestiečių poreikius ir juos patenkinti padeda duomenimis grįsti sprendimai.
„Šiandien technologijos mums padeda efektyviau naudoti lėšas ir palengvina tikslingų sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, remdamiesi naudojimosi gatvėmis duomenimis, galime prioritetizuoti įrengimo ar remonto darbus, o esami ar būsimi pastatai atvaizduojami interaktyviuose 3D modeliuose. Galų gale, daugybė duomenų padeda priimti geriau informuotus sprendimus, ir toks skirtingų duomenų naudojimas ir apibendrinimas, o iš to geresni ir taiklesni pokyčiai – visų miestų ateitis“, – tikina jis.
Jam pritaria ir S. Stankus, pabrėžiantis, kad remiantis duomenimis galima kur kas apdairiau planuoti ir patį elektromobilių įkrovimą. Duomenimis besikeičiantys pastatai ir išmanios įkrovimo stotelės jau dabar pamažu tampa realybe ir padeda pilnai išnaudoti esamo elektros tinklo pajėgumus be brangių jo atnaujinimo darbų.
„Svarbu, kad dėmesys būtų skiriamas ne tik aparatinei įkrovimo stotelės įrangai, bet ir programiniams sprendimams. Pasitelkiant daiktų internetą galima išspręsti labai daug klausimų: stotelėms bendraujant su aplinkiniais pastatais ir tarpusavyje, išmaniai, balansavimo būdu, paskirstoma elektros energija. Tokiu atveju stotelės gali būti kur kas „lengvesnės“ ir paprasčiau įrengiamos ten, kur stovi elektromobiliai – viešosiose erdvėse, parduotuvių aikštelėse ar daugiabučių kiemuose“, – tvirtina „Inbalance grid“ bendraįkūrėjas.
Jo teigimu, tvarumas tampa vis svarbesnis ateities žmogui, tačiau jis neapsiriboja tik taršos mažinimu ar žiedinės ekonomikos principais.
„Vis dažniau tvarumas suprantamas kaip kompleksinė priemonių visuma, apimanti ne tik skirtingus judumo būdus, bet ir dėmesį emocinei žmogaus savijautai mieste. Šiame kontekste svarbu ne tik didesnis ekologiško transporto populiarumas, bet ir jam skirtos infrastruktūros dermė urbanistikoje. Elektromobilių įkrovimas turi būti pasiekiamas visur, bet kartu išlikti beveik nematomas“, – įsitikinęs S. Stankus.
