Finansavimas – tik gamtai draugiškam verslui
Tvarumu nesidominčiam ir esminių pokyčių nediegiančiam verslui ateityje užsivers vis daugiau durų, o taip pat sumažės galimybė gauti bet kokį finansavimą. Nors kol kas gyvename pereinamuoju laikotarpiu, galvoti apie tvarius pokyčius būtina jau dabar. Tvarumui įgyvendinti reikia laiko, todėl pokyčiai nebus greiti, tačiau įmonių ateities strategijose tvarumas turėtų užimti prioritetinę vietą.
„Tvaraus verslo modelio diegimas nėra sprintas, tai greičiau maratonas, todėl įmonės neturėtų gąsdintis, kad dar nepradėjo gilintis į tvarumo temą. Vis dėlto būtina tvarumą prioritetu įvardyti jau dabar. Drįsčiau teigti, kad tvarus verslas – nebe smagi užgaida, o būtinybė sėkmingai veikiančiai įmonei“, – teigė Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) narys, „Mano bankas“ tvarumo vadovas Tadas Kavaliauskas.
Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo 2020 metų su klimato kaita susijusias rizikas įtraukė į pagrindinių rizikų sąrašą, tą patį per šiuos metus padarys ir Lietuvoje veikiantys bankai. Su tvarumu susijusios rizikos taps papildomais kriterijais, kuriuos vertinant bus priimami sprendimai dėl finansavimo suteikimo. Svarbu tai, kad judėjimas šia linkme yra neišvengiamas, nes netrukus ir patys bankai privalės teikti tvarumo ataskaitas, kuriose turės atsispindėti ne tik paties banko, bet ir jo klientų įtaka klimato kaitai.
„Netrukus įsigaliosiantys Europos Sąjungos reguliavimai, susiję su Taksonomijos reglamentu ir kitais tvarių finansų mechanizmo aspektais, numato dar svarbesnį bankų vaidmenį rinkos transformacijoje. Bankai turi pradėti skaičiuoti ne tik savo tiesiogines CO2 emisijas, bet ir emisijas, kurios atsiranda finansavimo ir investavimo portfelių kontekste. Kitas svarbus dalykas – reputacinės rizikos. Siekdami lyderystės rinkoje, mes tiesiog negalėsime sau leisti turėti finansinio portfelio, kuris neatsižvelgia į poveikį aplinkai ir visuomenei. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, verslui, kuris nesirūpina tvarumu, banko finansavimo galimybės išties taps ribotos, skolinimasis visų pirma brangs, o laikui bėgant gali būti ribojamas“, – paaiškino Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Lietuvoje Verslo klientų tarnybos vadovas.
Bankai teiraujasi apie tvarumą
Nemaža dalis bankų jau dabar klausimus apie tvarumą arba tvarumo ataskaitas įtraukė į verslo finansavimo procesą. Šiais metais finansavimo procese bankams pradėjus vertinti su tvarumu susijusias rizikas, prašymai pateikti tvarumo ataskaitas arba su tuo susiję klausimai verslams tik dažnės. Pateikti informaciją apie tvarumą įmonių jau prašo „SEB bankas“.
„2020 metais „SEB“ grupės žaliųjų paskolų portfelis sudarė 2 mlrd. eurų, tais pačiais metais pirmosios žaliosios paskolos buvo išduotos Baltijos šalyse. Mūsų regione praėjusiais metais pradėjome aktyviau skirstyti paskolas, stiprinti tvarumo metodikas ir politikas. Siekiame palaipsniui transformuoti verslo paskolų portfelį taip, kad jame didėtų tvaraus ir pereinamojo verslo dalis, o mūsų klientai sėkmingai pereitų prie palankesnių aplinkai verslų“, – sakė Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.
„SEB banke“, atsižvelgiant į įmonių planus mažinti emisijas, klientų tvarumas skirstomas į kelias kategorijas. Aukščiausioje – tvariosios įmonės, ryžtingai siekiančios iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją ar prie jos priartėti ir atitikti Paryžiaus susitarimo reikalavimus, ir pereinamosios bendrovės, kurios iki 2030 metų emisijas ketina sumažinti 45 proc., lyginant su 2010 metais. V. Juzikis pabrėžia, kad didelių pokyčių trumpuoju laikotarpiu neįvyks, kadangi esminiams pakeitimams įtvirtinti reikės nuo 5 iki 10 metų, tačiau įgyvendinti pokyčius verslo įstaigose svarbu jau dabar.
Panašius reikalavimus verslo klientams šiuo metu kelia ir „Swedbank Lietuva“. Bankas jau yra išsikėlęs tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu, todėl ir finansavimo portfeliai turi tapti maksimaliai žali. Šiuo metu savo portfelyje „Swedbank“ skaičiuoja virš 300 mln. eurų paskolų verslo klientams, kurios atitinka „Swedbank“ grupės taikomą žalių paskolų apibrėžimą. Taip pat praėjusiais metais saulės elektrinių, vėjų parkų ir tvaresnių automobilių bankas finansavo už 14 mln. EUR.
Tiek „SEB bankas“, tiek ir „Swedbank“ siūlo specialias pigesnes finansavimo sąlygas žaliesiems projektams, kurie yra orientuoti į smulkiųjų įmonių segmentą. Stambiajam verslui bankai siūlys su tvarumu susijusias paskolas.
„Tvarumo analizė jau yra tapusi neatsiejama verslo finansavimo proceso dalimi. Esame nusimatę kriterijus, kuriuos vertiname. Tiesa, jie priklauso ir nuo įmonės dydžio bei sektoriaus, nes skirtinguose sektoriuose yra aktualios skirtingos tvarumo rizikos. Su tvarumu susijęs finansavimas yra naujos kartos produktas, kuris turi paskatinti verslo sektoriaus tvarumo transformaciją. Stambiajam verslui jau netrukus pasiūlysime šį finansavimo variantą. Tokiu atveju su klientu yra sutariama dėl konkrečių tvarumo tikslų ir rodiklių. Jeigu įmonė juos pasieks, palūkanos bus mažinamos, o jų nepasiekus – didinamos“, – teigė A. Sagatauskas.
Su tvarumu susijusias paskolas jau siūlančio „SEB banko“ valdybos narys V. Juzikis pabrėžia, kad tvarumo tikslai turi būti ambicingi, turi atspindėti svarbų pokytį ir būti daugiau negu įprasta įmonės praktika.
Svarbus pereinamojo laikotarpio dėmuo yra klientų informavimas apie ateityje laukiančius pokyčius, susijusius su tvarumu. „Mano bankas“ šiuo metu pateikti tvarumo ataskaitų dar neprašo, tačiau klientų finansavimo užklausų vertinimas neišvengiamai susijęs su ateities rizikų vertinimu.
„Vertinant paskolą, tikrinamas verslo ilgaamžiškumas. Jei pagal ES arba Lietuvos įstatymus bus įvertinta, kad toks verslas po kelerių metų egzistuoti negalės arba tokio tipo verslui netolimoje ateityje numatomi padidinti taršos mokesčiai, stipriai padidėja rizika, kad ši įmonė per paskolos išsimokėjimo laikotarpį taps nemoki. Konkretus pavyzdys – kailinių gyvūnų ūkiai. Iki 2026 m. pagal Seimo priimtą įstatymą tokių ūkių neturi likti Lietuvoje, todėl tokia veikla būtų priskiriama prie netvarių. Savo klientus „Mano banke“ stengiamės informuoti apie numatomus pokyčius, kad sklandžiai spėtų pasirengti pokyčiui“, – sakė T. Kavaliauskas.
Tvarumas – daugiau nei gamtos apsauga
Tvari įmonė – ne tik ta, kuri rūpinasi gamtos apsauga ir kiek įmanoma mažesne tarša teikiant savo paslaugas. Tvarumas apima platesnį kontekstą, kuris atsispindi tarptautinėse ESG (angl. Environmental, Social and Governance) ataskaitose, t. y. vertinami tokie rodikliai kaip aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir darnus valdymas. Nors ESG ataskaitos yra vienos žinomiausių ir dažniausiai naudojamų, vieno visuotinai naudojamo tvarumo apibrėžimo vis dar nėra, o įvairūs finansuotojai gali reikalauti skirtingų tvarų vystymąsi patvirtinančių dokumentų.
„Nors tvaraus verslo idėjai daugiau nei 25 metai, tačiau vieningai priimto tvarių organizacijų apibrėžimo nėra. Tikriausiai dėl to, kad tvarumo modelis kinta su besikeičiančiu pasauliu. Tvarų verslą šiuo metu apibrėžčiau taip: siekdamas ilgaamžiškumo, jis turi kurti papildomas aplinkosaugines, socialines ir ekonomines vertes suinteresuotoms šalims. Ne mažiau svarbu, kad tai darytų siekdamas sudaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, bendruomenei ir ekonomikai“, – teigė T. Kavaliauskas.
Ne tik su aplinkosauga, bet ir su žmogaus teisėmis, darbuotojų gerove ir tvariu valdymu, socialine atsakomybe susijusius kriterijus šiuo metu vertina ir Lietuvoje veikiantys bankai, spręsdami dėl finansavimo verslui suteikimo.
„SEB banke vertindami paraiškas atsižvelgiame į visus pagrindinius tvarumo, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) kriterijus. Žmogaus teisių ir darbuotojų gerovės užtikrinimas yra ne išimtis. Pavyzdžiui, prieš finansuodami galvijų ūkį, siekiame įsitikinti, kad gyvūnai yra laikomi ar transportuojami laikantis bendrų galiojančių standartų“, – dalijosi V. Juzikis.
Įmonių veikla vertinama atsižvelgiant į ESG kriterijus, tačiau šiuo metu pačių ataskaitų pateikti neprašoma. Įmonės tvarumas įvertinamas atsižvelgiant į kitus susijusius dokumentus – žiūrima, ar įmonė turi oficialią politiką ir kitus strateginius dokumentus, bankas įsitikina, ar nustatyta politika nėra tik formalumas, o yra realiai įgyvendinama praktikoje – ar yra atsakingi asmenys, ar fiksuojami rodikliai ir numatyti tikslai bei konkrečios priemonės jiems pasiekti.
„Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugiausiai dėmesio sulaukia klimato kaitos ir aplinkosauginio tvarumo klausimai, „Swedbank“ vertiname kliento tvarumą per visą ESG spektrą. Skirtinguose sektoriuose skirtingą svorį gali turėti skirtingi tvarumo rodikliai, priklausomai nuo rizikų lygių. Kiekvienoje ESG srityje yra tam tikrų gerųjų rinkos standartų, pagal kuriuos galima įvertinti įmonės pastangas toje srityje. Tai apima ir darbdavio atsakomybės bei darbuotojų gerovės klausimus, žmogaus teisių užtikrinimą, lyčių lygybės rodiklius, skaidrumą ir atskaitomybę, antikorupcines priemones“, – sakė A. Sagatauskas.
Teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Kontautas atkreipia dėmesį, kad rengiant su tvarumu susijusius dokumentus verslas turėtų atsižvelgti į konkrečiam sektoriui keliamus reikalavimus: „Tvarumo reikalavimai priklauso nuo sektoriaus: vieni – gamybinėms įmonėms, kiti – paslaugas teikiančioms. Pastebėtina, kad finansų rinkos dalyviams jau galioja konkretūs reikalavimai dėl su tvarumo susijusios informacijos atskleidimo interneto tinklapiuose, integravimo vidiniuose procesuose (atlygio politikoje) ir finansiniuose produktuose, įskaitant klientui atskleidžiamą informaciją.“
Kokie yra konkretūs reikalavimai konkrečiam verslo sektoriui šiuo metu galima sužinoti kreipiantis į konkretų finansuotoją, nes jie gali reikšmingai skirtis. „Pavyzdžiui, finansuojant nekilnojamojo turto objektus, „Swedbank“ papildomai prašome pastato energetinio naudingumo sertifikatų, tvarumo sertifikatų (pavyzdžiui, BREEAM/LEED), CO2 emisijų. Taip pat pradedame vertinti kliento CO2 pėdsaką, kokius tikslus klientas turi išsikėlęs dėl CO2 pėdsako mažinimo, kaip kompensuoja ar kompensuos CO2 emisijas, kada planuoja tapti klimatui neutraliu ir panašiai“, – pavyzdžius pateikia A. Sagatauskas.
Kaip parengti tvarumo ataskaitas?
Jau dabar verta pamėginti parengti tvarumo ataskaitą tiek dėl to, kad patys verslai galėtų įvertinti savo trūkumus ir privalumus, tiek dėl to, kad turima ataskaita palengvina komunikavimą su bankais ir nebereikia atsakinėti į papildomus klausimus. Be to, įprotis rengti tokias ataskaitas formuoja ateityje reikalingą įgūdį.
„Stebėdami mūsų rinką, matome, kad kol kas tvarumo ataskaitas turi tik didžiosios vietinės ar tarptautinės įmonės. Tačiau manome, kad ateityje turėti tokią ataskaitą taps įprasta nepriklausomai nuo įmonės dydžio. Viena vertus, tikėtina, kad ateis griežtesni ES tvarumo informacijos atskleidimo reikalavimai. Tačiau net ir įmonės, kurioms jie negalios, sulauks klausimų iš partnerių, klientų, bankų“, – teigė A. Sagatauskas.
„Sustain Advisory“ tvarumo ataskaitų ekspertė Ieva Vilkė teigia, kad ruošiantis rengti tvarumo ataskaitą, pirmiausia reikia pasirinkti standartą ar gaires, nes tai lemia planuojamų darbų apimtį: ataskaitą pagal „UN Global Compact“ gaires parengti galima lengviau ir greičiau, o populiariausias pasaulyje „Global Reporting Initiative (GRI)“ standartas reikalauja daugiau pasiruošimo ir yra išsamesnis.
„Nepriklausomai nuo to, kurį standartą įmonė renkasi, ataskaitos rengimas prasideda nuo organizacijos poveikio sričių aplinkosaugos, socialinėje ir ekonominėje arba valdysenos (ESG) srityse nustatymo. Rekomenduojama atlikti sektoriaus analizę, apklausti suinteresuotąsias šalis, įvardinti tvarumo rizikas ir galimybes, atsižvelgti į pasaulinius darnaus vystymosi tikslus (SDG). Tvarumo ataskaita turi būti orientuota į ateitį, kad investuotojai galėtų įvertinti, kaip įmonė ruošiasi sumažinti neigiamą poveikį savo veiklai ir aplinkai. Todėl nuo pat tvarumo ataskaitos rengimo pradžios svarbu vadovų iš skirtingų skyrių įsitraukimas“, – teigė I. Vilkė.
Aukščiausius socialinius ir aplinkosauginius standartus atitikti norinčios įmonės gali siekti „B-corp“ sertifikato. „B-corp“ sertifikuotos organizacijos yra skatinamos nuolatos tobulėti, todėl kas trejus metus yra atliekamas pakartotinis patikros procesas.
„B-corp“ sertifikavimas įtraukia didžiąją dalį organizacijos darbuotojų ir suinteresuotųjų šalių. Sertifikavimo procese yra atsižvelgiama į įmonės dydį, profilį, veiklos sritis, atliekami vertinimai organizacijos socialiniuose ir aplinkosauginiuose laukuose. Norėdama gauti sertifikatą, įmonė turi gauti 80 ar daugiau balų „B Impact Assessment“ vertinime ir sėkmingai pereiti „B-corp“ rizikos peržiūrą. Organizacija taip pat turi prisiimti teisinį įsipareigojimą pakeisti savo įmonės valdymo struktūrą, kad būtų atskaitinga visoms suinteresuotosioms šalims, ne tik akcininkams“, – pasakojo Ieva Kazakevičiūtė, ''Sustain Advisory'' tvarumo konsultantė, sertifikuota „B-corp“ specialistė.
„B-corp“ sertifikuota organizacija įsipareigoja demonstruoti skaidrumą, leisdama viešai skelbti informaciją apie savo veiklos vertinimą pagal „B-Lab“ standartus savo „B-corp“ profilyje. Planuojama, kad ateityje įmonių tvarumo ataskaitos bus skelbiamos ir specialiose duomenų bazėse, todėl jų nereikės pateikti atskirai bankui kaskart siekiant finansavimo.
„Kol kas Europos Sąjungos lygiu kuriamas Europos bendros prieigos punktas (angl. European Single Access Point (ESAP)) – duomenų bazė, kuri apimtų biržoje listinguojamų įmonių informaciją. Lietuvoje tokių įmonių nėra daug, todėl yra ateities planai turėti Tvarumo duomenų bazę, kurioje būtų duomenys apie visas įmones, paremti įmonių finansinėmis ataskaitomis, kurios turėtų turėti priedus apie įgyvendinamus tvarumo reikalavimus“, – sako advokatas T. Kontautas.
Tapti tvaresniais padės ir valstybė
Nors judėjimas tvarumo linkme yra nuoseklus ir didelių pokyčių per trumpą laiką neįvyks, savo ateitimi besirūpinančios įmonės jau dabar aktyviai domisi šia tema. 2021 m. rugsėjį „SEB“ bankai Baltijos šalyse atliko didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių finansų direktorių apklausą. Tyrimo duomenimis, 60 proc. didžiųjų Lietuvos įmonių jau vertina savo gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai.
Daugiau negu kas trečia (38 proc.) didelė Lietuvos įmonė turi ir įgyvendina strategiją, skirtą kovai su klimato kaita. Pasak V. Juzikio, šiuo požiūriu Lietuvos verslas kiek atsilieka nuo Estijos ir Latvijos bendrovių, tačiau pastebima, kad vis daugiau šalies įmonių supranta tvarumo versle svarbą ir dėl rizikos valdymo, ir augimo perspektyvų. Kas penkta tyrime dalyvavusi Lietuvos įmonė turi už darnią verslo plėtrą atsakingą tvarumo vadovą, kurio pagrindinė atsakomybė yra susijusi su tvarumu.
Veo domėjimąsi tvarumo temomis skatina ir bankai, kurie stengiasi edukuoti įmones organizuodami diskusijas, dalindamiesi naudinga informacija. „Su klientais rengiame tvarumo diskusijas, kuriose aptariame susijusius teisinius ir veiklos aspektus, įmonės tvarumo iniciatyvas ir investicijas, banko vaidmenį mažinant bendrovės poveikį aplinkai. Pastebime, kad visos įmonės rodo didėjantį dėmesį šiems klausimams, o daliai įmonių tai jau tapo aukščiausios svarbos tema. Šiose diskusijose paprastai dalyvauja aukščiausio lygio vadovai ir įmonių akcininkai, taip pat dažnai į susitikimus jungiasi ir paskirti įmonių tvarios veiklos vadovai“, – sakė V. Juzikis.
„Swedbank“ įmonėms ketina pasiūlyti metodikas, kurios supaprastins tvarumo ataskaitų parengimą. “ Šiuo metu tobuliname klientų vertinimo pagal ESG kriterijus įrankius. Norime, kad mūsų atliekamos ESG analizės būtų dar detalesnės ir tikslesnės. Siekiame padėti verslui sėkmingai prisitaikyti prie naujų tvarumo reikalavimų ir standartų ir parodyti lyderystę. Todėl planuojame daug edukacinių veiklų ir priemonių, kurios palengvintų verslo pokyčius“, – teigė A. Sagatauskas.
Vis dėlto didžiausių pastangų iš verslo pareikalaus ne tvarumo ataskaitų rengimas, bet veiklos pertvarkymas į tvarią, kuris pareikalaus nemažai investicijų. Pagal Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, parengtą atsižvelgiant į ES įsipareigojimus mažinti ekonomikos poveikį klimatui, iki 2030 m. reikės pasiekti, kad Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 9 proc. punktais, palyginti su 2005 m., energijos vartojimo intensyvumas – bent 1,5 karto, palyginti su 2017 m., o atsinaujinančių energijos išteklių kiekis visoje energetikos sistemoje padidėtų iki 45 procentų.
„Skaičiuojama, kad užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui iki 2030 m. iš viso reikės apie 14 mlrd. eurų: 10 mlrd. eurų sudarys viešosios lėšos, o likusią sumą – privačių finansuotojų (bankų, draudimo bendrovių, pensijų ir kitus fondus valdančių įmonių) pinigai. Taigi, pokytis nebus įmanomas be valstybės dalyvavimo. Taip pat yra idėjų, kad verslui, siekiančiam tvaraus finansavimo, dalis to finansavimo gavimo kaštų galėtų būti kompensuojami valstybės“, – teigė advokatas T. Kontautas.
Vis dėlto eiti tvarumo keliu galima pradėti nuo mažų pokyčių – atliekų rūšiavimo biuruose, žalesnės energetikos ir transporto įsigijimo, tiekėjų ir partnerių atsirinkimo pagal tai, kaip jie savo veikloje integruoja tvarumą lemiančius veiksnius.
