Kaip rašoma „Žiedinės ekonomikos“ interneto svetainėje, švaistydami maistą visų pirma netenkame jo ir jam išleistų pinigų, bet tai toli gražu nėra visi praradimai.
„Maistui užauginti yra eikvojami ištekliai, pavyzdžiui, dirvožemio medžiagos, kurios negrįš į jį, jei tam nebus imtasi specialių veiksmų. Tiek auginant, tiek gaminant ir pakuojant, tiek parduodant maistą yra naudojama energija – degalams, apšvietimui, įrenginiams, transportavimui ir t. t. Kiekvienas išmestas maisto kilogramas yra ir tuščiai iššvaistyti energetiniai ištekliai – dažniausiai neatsinaujinantys. Prasidėjusi energetinė krizė išryškina, kad mes švaistome tai, ko netrukus galime pritrūkti. Išmestas maistas reiškia ir taršą tiek maistu, tiek pakuočių medžiagomis (dažniausiai plastiku), tiek šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis“, – informuoja „Žiedinė ekonomika“.
Su maisto švaistymo problema pasaulyje ir Lietuvoje stengiasi kovoti vis daugiau įmonių – skatinamas likučių panaudojimas, atsakingas vartojimas ir kt. Apie tai, kaip prie vartotojų įpročių keitimo prisideda verslai, laidoje „Delfi rytas“ pasakoja „Rimi“ socialinės atsakomybės ekspertas Liudvikas Aleliūnas ir „AUGA group“ atstovas Laurynas Miškinis.
Taip pat būdais, kaip kovoti su maisto švaistymo problema, pranešime spaudai pasidalija ir bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Lina Kaminskaitė bei „Kietaviškių gausa“ atstovė Skaistė Sližė.
Svarbiausia prevencija
„Rimi“ socialinės atsakomybės ekspertas L. Aleliūnas laikosi nuomonės, kad pirkėjui turi būti pasiūloma jau paruošta idėja – ant lėkštės padėtas sprendimas, nes kitu atveju rezultato gali tekti laukti metų metus, kol atsiras kitų problemų.
„Mes ir siūlome tuos sprendimus. Pavyzdžiui, pasiūlėme receptų generatorių, kuris įtraukia visus namuose turimus maisto likučius. Taip pat pasiūlėme netobulų vaisų daržovių rinkinius, kuriuos gali nusipirkti už fantastiškai mažą kainą ir taip prisidėti prie maisto švaistymo problemos sprendimo“, – įvardija laidos pašnekovas ir pabrėžia, – tiesiog reikia imti ir padaryti bei duoti mažiau atsakomybės žmogui, kad jam pačiam nereikėtų galvoti, kaip tą problemą spręsti.“
Atsakydamas į klausimą, kaip „Rimi“ prisideda prie maisto švaistymo mažinimo, L. Aleliūnas teigia, jog pirmiausia reikia pradėti nuo prevencijos, kad maisto švaistymo nebūtų.
„Principas yra labai paprastas – užsakyk tiek, kiek gali parduoti. Deja, tai yra utopija ir to neatitikimo visada būna. Pavyzdžiui, ateina blogas oras – nebeperka šašlykų. Konkurentas kažkam padaro geresnę akciją, tuomet staiga nebeperka mūsų produktų. Ir tai vyksta nuolatos“, – atkreipia dėmesį „Rimi“ socialinės atsakomybės ekspertas.
Anot jo, „Rimi“ daugiau nei 90 proc. visų prekių planuoja automatiniu būdu. Taip pašalinamas žmogiškasis veiksnys: klaidos, nespėjimas, neapsižiūrėjimas, pamiršimas ir kt.
Tada, pasak L. Aleliūno, yra dirbama su nukainavimais: „Jeigu produktų lieka per daug ir matome, kad bus problema parduoti už pilną kainą, nukainuojame. Tam irgi turime visokių būdų, technologijų“.
Jeigu maisto vis tiek lieka, o jo, anot laidos pašnekovo, lieka praktiškai visuomet, jis yra atiduodamas maisto bankams. Juos „Rimi“ socialinės atsakomybės ekspertas vadina gelbėjimo patneriais, kurie padeda, kad maisto nereikėtų išmesti į šiukšlių dėžę.
„Ką žmonėms dar įmanoma vartoti pagal teisės aktus, atiduodame maisto bankui. Ko neįmanoma atiduoti dėl įvairių kokybinių problemų – maistas nesaugus, supelijęs, suplyšusi pakuotė, jis išbėgęs – utilizuojame. Tai darome su partneriu, o jis iš to gamina organines trąšas, biodujas ir kt.“, – paaiškina laidos pašnekovas.
Planavimas
„AUGA group“ atstovas L. Miškinis sako, kad prieš darant sprendimą, ką sėsi ir auginsi, turi turėti planą, kur visa tai padėsi.
„Natūralu, kad ūkis yra tokia veikla, kai ne visos morkos užauga gražios arba ne viskas yra tinkama supakuoti mažmeninei prekybai. Tad susidarai planą – dalis keliaus į supakavimą ir parduotuves, kita dalis gali keliauti į perdirbimą, gali būti pagamintos tos pačios sriubos ir kt., dalis gali būti panaudojama ir pašarams arba trąšoms bei kompostui gaminti, – teigia laidos pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžia, kad atsakomybę dėl maisto švaistymo turi prisiimti ne tik vartotojai, bet ir prekybininkai bei gamintojai.
„Tai pirmas ir pats svarbiausias dalykas, <...> mes jau seniai nebadaujame ir perkame maistą ne dėlto, kad mums reikia, o dėlto, kad norime. Šiandien norim vieno, rytoj – kito, šaldytuvas pilnėja ir vėliau reikia kažką su tuo daryti. Tačiau atsakomybė iš tiesų krenta ne tik vartotojui, bet ir prekybininkui, gamybininkui. Mes galvojame, ką padaryti, kad rizika, jog produktai bus nesuvartoti, būtų mažesnė. Reiškia, turi būti tinkama pakuotė, tinkamas galiojimo terminas, sprendimai, ką padaryti, kad vartotojui būtų patogiau pradarytą pakuotę išlaikyti iki tol jis suvalgys tą maistą.
Paprastas pavyzdys – jeigu yra pakuotė, kurioje esančio maisto vartotojas negali suvalgyti per vieną kartą, reikia arba tą pakuotę sumažinti, kad nebūtų, ko išmesti, arba padaryti taip, kad ją būtų galima pasidėti įprastoje aplinkoje, šaldytuve ar dar kur nors tam <...>. Kuriant produktą, tai yra gamintojo atsakomybė <...>“, – sako L. Miškinis.
„AUGA group“ atstovas duoda keletą patarimų, kaip kiekvienas iš mūsų gali sumažinti maisto švaistymą.
„Keletas dalykų, kurie yra labai paprasti, ateina iš pačios vaikystės. Visi atsimename, kai mums sakydavo – ką įsidėjai į lėkštę, turi suvalgyti, tad ką nusipirkome, turime suvalgyti. Taip pat neikime į parduotuvę alkani ir pasidarykime sąrašą. Tokiu atveju nusipirksime tiek, kiek reikia, ir šansas, kad kažką išmesime, bus mažesnis.
Kitas patarimas – reguliacinis. Esame viena iš nedaugelio šalių, kur prekių su pasibaigusiu galiojimu prekyba yra negalima. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pasibaigęs galiojimas nereiškia, kad tas produktas yra nevartotinas. Ir tai yra ta dalis, į kurią būtų galima atkreipti dėmesį ir kuri tikrai padarytų didelę įtaką“, – įžvalgomis dalijasi L. Miškinis.
Siūlo siurprizą ir patrauklią kainą – lietuviai noriai įsitraukia
Bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Lina Kaminskaitė tikina, kad maisto švaistymo mažinimo tema yra labai aktuali, rašoma pranešime spaudai.
„Išmesti kuo mažiau tinkamo valgyti maisto yra vienas iš mūsų įmonės tvarumo strategijos įsipareigojimų. Mūsų valdomame prekybos tinkle „Narvesen“ jau esame įdiegę sistemą, kai besibaigiančio galiojimo produktai yra parduodami su 50 proc. nuolaida. Šis sprendimas itin pasiteisino ir padeda sumažinti maisto „nurašymus“.
Kavinių tinkle „Caffeine“ šiais metais pradėjome klientams siūlyti maisto rinkinį, kurį pavadinome „Magic Bag“ (liet. stebuklingas maišelis). Kiekvienos dienos pabaigoje, likus 3 valandoms iki kavinių uždarymo, maistas yra supakuojamas į specialų krepšelį, kurio turinio pirkėjas nemato, bei parduodamas už patrauklią kainą. Taip „žaidžiame“ su savo klientu, sukurdami ir netikėtumo momentą, padovanodami „truputį magijos kasdien“, – įsitikinusi L. Kaminskaitė.
Maisto krepšelių idėja jau veikia ir kitose šalyse. „Caffeine“ ją „pasiskolino“ iš Jungtinės Karalystės sostinės Londono – maisto išsinešimo Mekos. Idėjos atitikmenų yra ir daugiau – tai ir konkrečios aplikacijos-platformos, skatinančios suvartoti tos dienos maistą, pritraukiančios ir visas kaimynystes, kurios tuo maistu paskui ir dalinasi. Tokios aplikacijos veikia Vokietijoje, Danijoje.
„Pradžioje idėją testavome tik penkiose kavinėse. Tačiau per pirmus kelis mėnesius, išplėtėme „Magic Bag“ galimybes visame tinkle, o dar po kurio laiko su šia idėja prisijungėme ir prie maisto pristatymo platformų. Klientai tikrai įvertino mūsų idėją ir noriai prisijungia prie maisto švaistymo mažinimo – matome nuolatinį „Magic Bag“ pardavimų augimą“, – pasakoja L. Kaminskaitė.
Išsaugojo 100 tonų daržovių
Tai, kad lietuviai palaiko maisto taupymo iniciatyvas, patvirtina ir įmonės „Kietaviškių gausa“ atstovė Skaistė Sližė. Įmonė jau antrus metus išskirtinai atrodančias daržoves ne išmeta, o tiekia prekybos tinklams. „Kietaviškių“ šiltnamiuose originaliai nuauga kas dešimta daržovė – taip kasmet jos sudaro net 550 tonų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pirkėjai parduotuvėse yra įpratę matyti tobulos išvaizdos daržoves, bet visi suprantame, kad gamtoje nėra vieno standarto. Dalis nestandarinių daržovių dovanojama „Maisto bankui“, socialiai atsakingiems verslams, taip pat iš jų gaminamos natūralios sultys. Po „Gražuolės ir pabaisos“ bei „Bjauriojo ančiuko“ prekės ženklu pardavinėjamos daržovės yra išskirtinės savo išvaizda, spalva, tačiau tikrai ne skoniu ar maistinėmis savybėmis. Šias daržoves pirkėjai taip pat gali įsigyti ir trečdaliu pigiau.
Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra neišmesti nė vienos tinkamos valgymui užaugintos daržovės ir gyventi nulio atliekų principu. Vien dėl šios iniciatyvos yra išsaugoma 100 tonų tinkamo vartoti maisto, o tai atitinka beveik 200 tonų CO2 emisijų, kurios nepateka į aplinką“, – sako S. Sližė.
Kaip išvengti maisto švaistymo
- Planuokime, ką valgysime ir pirkime tik tiek produktų, kiek reikės maisto gamybai.
- Laikykime produktus matomoje vietoje ir nuolat patikrinkime galiojimo laiką.
- Šaldykime maisto produktus, konservuokime vaisius ir daržoves, kad galėtume juos suvalgyti vėliau.
- Išnaudokime maisto likučius – jie gali tapti puikiu ingredientu kitam patiekalui.
