Vis dėl to aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad be automobilių taršos mokesčio yra ir kitų taršos reguliavimo priemonių. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo 1 d. vairuotojų ir transporto savininkų laukia aplinkosaugininkų ir policijos taršos matavimo reidai.
Susisiekimo ministras M. Skuodis akcentuoja, kad nauji mokesčiai lauks ir sunkiasvorių automobilių vairuotojų.
Pavasarį dėl automobilių taršos mokesčio vyko diskusijos tarp Aplinkos, Susisiekimo ministerijų specialistų ir Vyriausybės patarėjų, tačiau joks konkretus siūlymas šiuo klausimu šiandien dar nėra priimtas.
„Delfi“ primena, kad Aplinkos ministerija inicijavo įstatymą, kuriuo siūlyta atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Seimas šį įstatymą su galimybe jį tobulinti atmetė šių metų sausį. Iniciatyvos nepalaikė ir dalis valdančiųjų atstovų.
Didžiausiame diskusijų festivalyje Lietuvoje „Būtent“ diskusijoje „Lietuvos gatvių ateitis – Amsterdamas ar Los Andželas?“ apie automobilių taršos mokesčio situaciją Lietuvoje pasisakė susisiekimo ministras M. Skuodis ir Žaliosios politikos instituto ekspertė I. Budraitė, visą diskusiją moderavo iniciatyvos „Tvari Lietuva“ vadovė Rugilė Matusevičiūtė.
Nepalankus metas
Susisiekimo ministro M. Skuodžio įsitikinimu, gyventojai su taršiais automobiliais važinėja ne dėl to, kad jie nori teršti.
„Turime atitinkamai įvertinti, kokia perkamoji galia yra Lietuvoje. Ir vienas dalykas yra Vilniaus didieji miestai, kitas dalykas – rajonai, kur alternatyvų keliavimui nėra. Tai yra viena problema. Kita problema, kad Lietuvoje dėl mūsų mokestinės politikos – akcizų ir panašiai – dominuoja dyzeliniai automobiliai, kurių Lietuvoje yra apie 70 proc. Ir čia mes turime ne tik CO2 išmetimus, bet ir visas kietąsias daleles. Aš nekalbu apie naujus dyzelinius automobilius, o apie tuos taršesnius“, – teigia M. Skuodis.
Jis pabrėžia, kad nepriklausomai nuo jo, aplinkos ministro ar kitų (žmonių – aut. past.) įsitikinimų, kažkoks taršos apmokestinimas bus ir, tikėtina, ilgalaikėje perspektyvoje jis griežtės. Tačiau ministras įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į energijos kainas ir kitas aplinkybes, dabar nėra palankus metas tokį mokestį įvesti.
Be to, anot jo, kyla įvairiausių klausimų apie alternatyvas.
Mokesčiai ir baudos ar alternatyvos?
R. Matusevičiūtė, kalbėdama apie alternatyvas taršos mokesčiui, pateikia Prancūzijos pavyzdį. Ten automobiliai yra pažymimi spalvotais lipdukais, o miestas suskirstytas į zonas. Tad, pavyzdžiui, į žalią zoną – patį miesto centą – gali įvažiuoti tik patys netaršiausi žalią lipduką turintys automobiliai.
„Alternatyvų yra ir visi miestai ieško įvairių būdų“, – teigia ji ir kelia klausimą, ar vis dėlto reikia apmokestinti taršą, dėti baudas, o gal tiesiog turime ieškoti alternatyvų.
Žaliosios politikos instituto ekspertė I. Budraitė akcentuoja, kad turime taikyti priemonių kompleksą.
„Turi būti tiek viešojo transporto, tiek kitų susisiekimo priemonių tinkama infrastruktūra, tačiau taršos įkainojimas taip pat tikrai turi būti“, – sako ji ir vis dėlto taip pat kaip ir susisiekimo ministras dvejoja, ar dabar yra tinkamas laikas tai daryti, – šiandien, ko gero, ne, bet faktas, kad tą reikėjo padaryti daug anksčiau“.
Anot jos, tai Lietuvai jau keliolika metų kiekvienoje ataskaitose įrodinėjo daugybė tarptautinių organizacijų.
„Būdavo pabrėžiama, kad Lietuvoje tarša vis dar nekainuoja. Ji laikoma kažkokiu šalutiniu efektu, kuris atsiranda ir išnyksta, bet normalioje valstybėje taip negali būti. Jeigu sukeli žalą visuomenei, aplinkai plačiąja prasme, tai turi už tai atsiskaityti ir valstybei įrankis tai apipavidalinti yra mokesčių sistema.
Aš buvau už tai, kad būtų įvestas tas mokestis ir man dabar labai apmaudu, kad politikai parodė tokį trumparegiškumą ir išsisuko nuo šito klausimo, manipuliuodami daugybe argumentų“, – teigia ji.
Klausimų kelia socialiniai aspektai
Susisiekimo ministras pabrėžia, kad visą laiką norėtųsi, jog daug ką galėtume padaryti čia ir dabar, tačiau neišeina taip padaryti. O ypač sudėtinga yra subalansuoti taršos mažinimo tikslą su socialiniais aspektais – įvertinti gyventojų pajėgumus.
„Aš ir pats labai įdomių klausimų sulaukiu. Man sako: žiūrėkit, aš esu vienišas tėvas, auginu vaiką, man dar reikia tėvus prižiūrėt, gyvenu rajone, turiu seną automobilį, kuris varomas 4 ratais, aš žiemą nepravažiuosiu, iki manęs greitoji neatvažiuoja. Šis vyras klausia: ar jūs norite jį pakankamai drastiškai apmokestinti? – situaciją pateikia M. Skuodis ir apibendrina, – tai yra iššūkis, ką ir kaip galėtume padaryti, dėl to tos diskusijos yra tokios sudėtingos“.
Vid ėlto I. Budraitė akcentuoja, kad socialinis teisingumas yra labai svarbu, tačiau, anot jos, buvo galima adaptuoti tą mokesčio versiją taip, kad ji būtų socialiai jautri.
„Pavyzdžiui, tose diskusijose (apie taršos mokestį – aut. past.) būdavo sakoma, kad senjorai, kurie kelis kartus per metus važiuoja, dabar turės mokėti aukštą mokestį, bet niekas nepasakė, kiek yra vairuojančių senjorų. Daugeliui senjorų sveikata jau nebeleidžia patiems saugiai vairuoti, dėl to jiems daug aktualiau kokybiškas, patogus viešasis transportas. Tačiau kaip jį finansuoti, jeigu mes nesugebame apmokestinti taršos ir sukaupti lėšų tokiai sistemai tobulinti“, – klausia Žaliosios politikos instituto ekspertė.
Anot jos, buvo padaryta didžiulė klaida. „Gaila, kad esant tokioms geopolitinėms aplinkybėms mes neturime tokios veikiančios sistemos, kuri galbūt jau šiandien būtų davusi rezultatų ir sumažinusi mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – įžvalgomis dalijasi diskusijos dalyvė.
Pokyčiai dėl sunkiasvorių automobilių
Ministras pabrėžia, kad priemonių taršai mažinti imamasi jau dabar. Pavyzdžiui, miestai iš savo pusės jau dabar turi išskirti tam tikras netaršias zonas, kur galbūt taršių automobilių ar apskritai automobilių neįleidinės.
„Žinau, kad čia yra labai daug netgi pykčio iš miestų merų. Bet nei Vyriausybė, nei atskiros ministerijos čia nesako, ką daryti. Mes sakome: užtikrinkite, kad tam tikrose zonose, kurios yra taršios ir kuriose jau vaikščioti gatve, nors mes to ir nejaučiame, yra kenksminga, būtų mažiau tos taršos. Tam tikrus dalykus trumpalaikėje perspektyvoje, manau, išspręsime kitaip. O kadangi naujų automobilių, tų pačių elektromobilių, ilgainiui tiktai daugės, tai ir ta problema mažės“, – svarsto M. Skuodis.
Ministras akcentuoja ir tai, kad tikrai pasikeis sunkiasvorio transporto apmokestinimas.
„Bus apmokestinti vilkikai ir kitos sunkios transporto priemonės ne už dieną, o už nuvažiuotą atstumą, ypač turint galvoje, kad Lietuva yra tranzitinė šalis, yra važiuojama per visą Lietuvą ir šiuo metu susimokama tik už dieną.
Iššūkių yra daug, tačiau šioje srityje klausimai kelerių metų perspektyvoje tikrai pasikeis. Kalbant apie sunkiasvores transporto priemones, bus mokama tiek, kiek nuvažiavai. Nuvažiavai kilometrą, mokėsi centus, važinėji visą dieną pirmyn atgal per visą Lietuvą, tau kainuos tikrai daug“, – paaiškina ministras.
Toks sprendimas, anot jo, buvo priimtas ir dėl kitų priežasčių.
„Mes norime viską, kas važiuoja didesnį nei 300 kilometrų atstumą, perkelti ant traukinių. <...>. Šiandien turime europinę vėžę, einančią iki Kauno. Ir pirmą kartą šiais metais per visą Lietuvos istoriją mes turime reguliarius traukinius – trys traukiniai per savaitę, – kurie važiuoja į Duisburgą, Vokietijoje.
Kas jais važiuoja? Pirmiausia – puspriekabės ir konteineriai. <...>. Tai irgi yra vienas atsakymas į tvarumo klausimą, ko mums reikia? Mums reikia tų geležinkelio jungčių su Vakarais, ko Lietuva 30 metų, pripažinkime, nedarė, nes puikiai dirbo su Rytais, šiandien dėl to turime tam tikrų pasekmių“, – įžvalgomis dalijasi M. Skuodis.
Anot jo, tai labai stipriai prisidės prie taršos klausimo sprendimo. Ministras pabrėžia, kad dėl sunkiasvorių transporto priemonių atsakymai, ką daryti, yra labai aiškūs, sprendimai priimti ir jie bus įgyvendinti, tačiau ten, kur yra pereinama prie žmonių, klausimų yra daugiau ir kiekvienas Seimo narys turi savo nuomonę.
Automobilių taršos mokesčio atsisakyta
„Delfi“ primena, kad aplinkos ministras S. Gentvilas atsisakė planų įvesti automobilių taršos mokestį. Paklaustas, ar į Seimo rudens sesiją ateis su automobilių taršos mokesčiu, jis atsakė, kad ne – šioje kadencijoje automobilių taršos mokestis iš Aplinkos ministerijos nebus teikiamas.
Atsakydamas į klausimą, iš kur jis gali būti teikiamas, aplinkos ministras sakė, nežinantis.
„Gal iš susisiekimo, gal iš Finansų ministerijos, bet čia nebe mūsų klausimas. <...> Finansavimo reikia savivaldybėms dviračių takams, autobusams vystyti, ir tas finansavimas iš kažkur turi ateiti, bet tai yra ne mano galvos skausmas. Aš manau, kad tai – Susisiekimo ministerijos klausimas, iš kur jie finansuos tai, kas įrašyta Vyriausybės programoje ir kitose studijose. Mokestiniai klausimai yra jų“, – teigė S. Gentvilas.
Vis dėl to jis pabrėžė, kad taršių transporto priemonių laukia griežtesnė kontrolė.
„Mes dirbame su įvairia tarša <...>, taip pat ir transporto, bet ne visur mums reikia mokesčių, kai kada [užtenka] reguliavimo. Žinote priemones dėl griežtesnės techninės priežiūros, pavyzdžiui, rudenį bus aplinkosaugininkų patikrinimai gatvėse, ar automobiliai nedūmija per daug, ar mes neturime važiuojančių debesų. Turime kitų priemonių, mokesčiai yra ne Aplinkos ministerijos klausimas <...>.
Aš pabandžiau, jokia paslaptis. Jeigu sieki rezultato, nebūtinai tai yra per mokesčius. Mes turime kitų reguliacinių priemonių: griežtinti standartus, žiūrėti į tuos, kurie neprižiūri savo automobilio, į tai mes susikoncentruojam.
Praėjusią vasarą Vilniuje realiomis sąlygomis mes padarėme studiją ir buvo nustatyta, kad 4 proc. automobilių Vilniaus gatvėse sukelia maždaug pusę taršos. Mes turime 4 proc. gatvėse dūmijančių, techniškai netvarkingų automobilių. Mes norime, kad vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai, kitų didmiesčių gyventojai kvėpuotų švariai, tai mes darysime reidus ir, man atrodo, čia viešas interesas <...>. O taršos mokestis buvo plati, horizontali priemonė visai Lietuvai, kur akivaizdu, kad nebuvo palaikymo. <...> Dabar mes turime strategiją susikoncentruoti į 1, 2 ar 3 proc. automobilių, kurie yra techniškai netvarkingi, teršiantys ir čia visas pastangas dėsime“, – kalbėjo jis.
Patvirtintas atnaujintas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas
„Delfi“ taip pat prmena, kad rugpjūčio pradžioje Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos pateiktą, atnaujintą Nacionalinio oro taršos mažinimo planą, kuriame iškeliamas tikslas Lietuvoje pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių. Viso to buvo ketinama siekti įtvirtinant teisinį reglamentavimą, skatinantį mažiau taršių kelių transporto priemonių įsigijimą ir registravimą. Konkrečiai siūloma priemonė buvo aprašoma taip: „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą.“
Ši priemonė atliepia Vyriausybės siekį nuo 2027 metų riboti taršiausių automobilių patekimą į rinką, teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
„Šita priemonė – viena iš keliolikos priemonių, kuriomis papildytas valstybinis Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, siekiant atliepti Europos Komisijos iškeltus klausimus dėl galimo direktyvinių tikslų nepasiekimo. Ši priemonė nusako Vyriausybės siekį riboti taršiausių automobilių patekimą į rinką nuo 2027 metų, tai yra Euro 4 ir žemesnių klasių“, – atsakyme „Delfi“ komentavo aplinkos viceministrė.
Euro 4 ir žemesnės klasės transporto priemonės yra pagamintos iki 2010 metų, pažymėjo R. Radavičienė ir teigė, kad jos – kur kas taršesnės.
„Jos yra gerokai taršesnės oro taršos požiūriu nei Euro 5 (gamyba nuo 2011 metų), kurios turi pažangius kietųjų dalelių filtrus. Euro 4 transporto priemonės 2027 metais bus 17 metų senumo“, – pridūrė viceministrė.
Riboti 17 metų senumo ir senesnių automobilių registravimą, pasak jos, svarbu siekiant užkardyti senų, taršių, dyzelinu varomų transporto priemonių įvežimą į Lietuvą, nes kitos šalys tokių automobilių esą vis daugiau atsisako.
Kaip konkrečiai bus ribojamas senų transporto priemonių registravimas, kol kas neaišku, nors yra pamąstymų.
„Konkretus užsibrėžtos krypties įgyvendinimo modelis kol kas nediskutuotas, priemonės įgyvendinimo pradžia planuojama 2027 metais. Kol kas tik apsibrėžta kryptis. Mąstoma griežtinti reikalavimus minėtų automobilių techninei apžiūrai ir registracijai.
Prieš rengiant teisės aktų pakeitimus dėl konkretaus šios priemonės įgyvendinimo plano bus plačiai diskutuojama su mokslininkais, įvairiomis visuomenės grupėmis“, – tikino viceministrė R. Radavičienė.
Jau dabar vairuotojų ir transporto savininkų laukia aplinkosaugininkų ir policijos reidai
Prasideda anglies monoksido CO kiekio išmetamosiose dujose matavimai automobiliuose su benzininiais varikliais ir išmetamųjų dujų dūmingumo matavimai dyzelinu varomuose automobiliuose. Taip skatinama įsigyti mažiau taršius automobilius. Šiemet aplinkosaugininkai belsis ir į įstaigų duris, skelbia LNK.
Tokie patikrinimai prasidėjo rugsėjo 1 d. „Tikrinsime visą rugsėjį kaip ir kasmet. Tik šiemet galbūt yra toks skirtumas, kad tikrinsime ne stabdydami keliuose gyventojus, patikrinimas bus orientuotas į ūkio subjektus, žiūrėsime įmonių automobilius, t. y. lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai“, – sako aplinkosaugininkas Edgaras Skrebė.
Kaip pažymi, atsakomybė už senus taršius automobilius laukia dvejopa. „Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę fiziniams asmenims, t. y. bauda 100-300 eurų už normatyvų viršijimus. Juridiniams asmenims bauda – 300-500 eurų, bet taip pat nustatyta atsakomybė ir juridiniams asmenims pagal aplinkos apsaugos įstatymą, o ten skaičiai visai kitokie, priklausomai nuo to, kiek kartų viršijamas normatyvas. Bauda gali būti skaičiuojama šimtais, bet gali būti ir dešimtimis tūkstančiais“, – vardija E. Skrebė.
