Be to, prokuratūros tyrimas, ką pažymi S. Gentvilas, nėra nukreiptas asmeniškai į jį.
Politikas interviu Delfi atskleidė, ką jis mano apie kolegas liberalų frakcijoje, kurie jautriais klausimais išsako kitokią poziciją nei dauguma, kaip jis baustų asmenis, platinančius narkotikus.
Ministras papasakojo ir tai, iš kur jam kilo idėja parengti įsakymą dėl miestų tankinimo, ką mano apie mazuto deginimą – tai, S. Gentvilo vertinimu, nedera su žaliojo kurso tikslais.
Tiesa, paklaustas, kieno interesams atstovauja – verslo ar eilinių piliečių, aplinkos ministras tiesai neatsakė.
„Miestas yra susitarimas“, – tvirtino jis.
– Su kokiais pakeitimais ateisite į Seimo rudens sesiją?
– Jie bus iš trijų dalių: administracinės naštos mažinimo paketas, įvairių dalykų skaidrinimo paketas ir reformos.
Pradedant nuo administracinės naštos mažinimo, [turime] nemažą Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, kad procedūros būtų greitos, aiškios, objektyvios statant, vystant vėjo parkus, saulės energetiką, energetinius projektus. Po to su savivaldybėmis ir Geologijos tarnyba daug turėjome [diskusijų], parengėme Statybos įstatymo pakeitimus, geologijos įstatymo pakeitimus.
O iš skaidrinimo, visų pirma, mes turime iššūkį su statybų sektoriumi. Daug pastabų gauta yra dėl Vilniaus savivaldybės bendrųjų praktikų, taisėme šitą, taip pat – dėl teisminių ginčų, kurie pasivija nuo 2017 metų, Statybos įstatymas tą keičia.
Ateiname su medžioklės lapų skaitmeninimu – padarysime tai, kas 30 metų nebuvo daroma, medžioklės lapai bus internetu ir medžioklės registracija vyks internetu <...>.
Iš reforminių projektų yra du: vandentvarkos reforma, nes dabar gyventojai negauna prisijungimų prie vandens, įmonės negali nutiesti, tai mes norime sustiprinti įmones, kad gyventojai gautų normalų vandenį ir nuotekas tvarkytųsi. Nes ir Europoje vėluojame, ir gyventojai su pažadais.
Ateina ir antras Nacionalinės žemės tarnybos pertvarkos etapas, kadangi dabar perėmėm tą funkciją, su pertvarka esame pasižadėję ir kokybinį šuolį.
Prie pertvarkų yra dar vienas esminis dalykas: kol kas miškus, pievas mes saugome ten, kur yra nacionaliniai, valstybiniai parkai ir taip toliau, todėl ateiname su plačiu Saugomų teritorijų įstatymo paketu, kur buveines, gandrų lizdus įpareigojame saugoti, ir saugoti ne tik ten, kur yra regioniniai, nacionaliniai parkai, bet ir atskirose teritorijose, kur yra unikalus gamtos kampelis <..>.
– Į rudens sesiją ateisite su automobilių taršos mokesčiu?
– Ne.
– Kodėl?
– Mokestis reiškia pinigus, o pinigų Aplinkos ministerijai nereikia. <...> Neteiksime automobilių taršos mokesčio. Buvo bandymas, jis buvo atmestas. Mes taršos problemas spręsime, bet kitomis priemonėmis.
– Tai šioje kadencijoje tokio mokesčio atsisakoma?
– Iš Aplinkos ministerijos jis nebus teikiamas.
– O iš kur jis gali būti teikiamas?
– Nežinau, gal iš Susisiekimo, gal iš Finansų ministerijos, bet čia nebe mūsų klausimas.
– Bet Vyriausybėje buvo suformuota darbo grupė, buvo ruošiamas projektas.
– Reikėtų Vyriausybės klausti. Mes dirbame su įvairia tarša <...>, tame tarpe ir transporto, bet ne visur mums reikia mokesčių, kai kada [užtenka] reguliavimo.
Žinote priemones dėl griežtesnės techninės priežiūros, pavyzdžiui, rudenį bus aplinkosaugininkų patikrinimai gatvėse, ar automobiliai nedūmija per daug, ar mes neturime važiuojančių debesų. Turime kitas priemones, mokesčiai yra ne Aplinkos ministerijos klausimas <...>.
– Gal manote, kad dabar netinkamas metas tokiam mokesčiui?
– Aš pabandžiau, jokia paslaptis. Jeigu sieki rezultato, nebūtinai tai yra per mokesčius. Mes turime kitų reguliacinių priemonių: griežtinti standartus, žiūrėti į tuos, kurie neprižiūri savo automobilio, į tai mes susikoncentruojam.
Finansavimo reikia savivaldybėms dviračių takams, autobusams vystyti, ir tas finansavimas iš kažkur turi ateiti, bet tai yra ne mano galvos skausmas. Aš manau, kad tai – Susisiekimo ministerijos klausimas, iš kur jie finansuos tai, kas įrašyta Vyriausybės programoje ir kitose studijose. Mokestiniai klausimai yra jų.
– Ar tai reiškia, kad bus naujos tvarkos dėl taršių automobilių patikros siekiant užkardyti, kad gatvėse jų nebūtų?
– Praėjusią vasarą Vilniuje realiomis sąlygomis mes padarėme studiją ir buvo nustatyta, kad 4 proc. automobilių Vilniaus gatvėse sukelia maždaug pusę taršos. Mes turime 4 proc. gatvėse dūmijančių, techniškai netvarkingų automobilių. Mes norime, kad vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai, kitų didmiesčių gyventojai kvėpuotų švariai, tai mes darysime reidus ir, man atrodo, čia viešas interesas <...>. O taršos mokestis buvo plati, horizontali priemonė visai Lietuvai, kur akivaizdu, kad nebuvo palaikymo. <...> Dabar mes turime strategiją susikoncentruoti į 1, 2 ar 3 proc. automobilių, kurie yra techniškai netvarkingi, teršiantys ir čia visas pastangas dėsime.
O dėl automobilių taršos mokesčio, jau kai sausio mėnesį nepavyko pateikimas, aš nieko nedariau tuo klausimu jau septynis mėnesius. Bet žurnalistai vis man jį dar užduoda, bet šiuo klausimu nieko nedariau.
– Ar turint taršų automobilį esamas tvarkas įmanoma apeiti?
<...> Žmonės kalba, kad gali praeiti techninę apžiūrą su netvarkingu automobiliu. Čia yra blogai. Mes turime taisykles, kurių nesilaikome. Jeigu tam yra bet kokia prielaida, šitai turi baigtis. Po to mes galime kalbėti apie taisyklių griežtinimą, bet jeigu jau dabar taisyklių nesilaikome, tai laikykimės, kad į eismą nepatektų netaršūs automobiliai, nors jie yra taršūs <...>.
– Koalicijos partnerių gretose paramos jums trūko automobilių taršos mokesčiui, dabar ne visi koalicijos partneriai remia įsakymą dėl želdynų normos mažinimo. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai prašo taisyti įsakymą ir prieš pasirašant suderinti su komitetu. Ką manote apie tokį kolegų įsikišimą?
– Aš esu komandos narys, dirbu ir klausau, dirbu su koalicijos partneriais, bet, man atrodo, neteisingai buvo ištransliuota žinutė, kad koalicijos partneriai kažką kritikavo.
Visų pirma, reikia suprasti, kad prieš pusantrų metų Želdynų įstatymas stipriai sugriežtino miestų želdynų apsaugą. Dabar mes turime komisijas, atestuotus specialistus, visiškai naują reglamentavimą dėl to, kaip miestuose turi būti inventorizuotas kiekvienas medis per penkmetį ar dešimtmetį. Visi medžiai turi būti suskaičiuoti, net privačiuose sklypuose, pradedame reguliuoti, kokie medžiai miestų teritorijose gali būti iškirsti, kokie ne. Po to Želdynų įstatymo priėmimo atėjo naujas ministro įsakymas, kurį reikėjo keisti, ir mes pamatėme, kad želdynai yra nesuplanuojami ir juos priartinome nuo 3 km atstumo kilometro atstumu.
Kur, man atrodo, nesusipratimas įvyko: tame įstatyme ir įsakyme dabar yra prievolė savivaldybėms, kad vyriausiasis architektas, savivaldybės ekologai kiekvienais metais turi parašyti, kur ir kokie želdynai priklauso kiekvienam gyventojui. Staiga atsirado poreikis įrodyti gyventojams, kad miesto savivaldybė yra suplanavusi želdynus. Anksčiau nereikėjo nieko atsiskaitinėti – kažkur, 3 km atstumu, buvo kažkoks miškelis užskaitytas. Dabar gyventojams reikia faktiškai atsiskaityti ir iškilo praktinė problema, o kaip skaičiuoti.
Dabar vyko du darbo grupės posėdžiai, išeisime su mažais pakeitimais, man atrodo, įtikinom, kad 90 proc. dalykų įsakyme yra geri.
– Ką įtikinot: savivaldybę, kolegas Seime, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT)?
– Savivaldybių asociaciją, Vilniaus savivaldybę, tą pačią STT ir kitus, kad dabartinis mūsų įsakymas yra tvarkingas ir mes išeiname su minimaliais pokyčiais.
Noriu užakcentuoti, kad iš Vilniaus savivaldybės išėjo įvairių kritikos strėlių, bet pasakysiu, kad tada, kai mes pradėjome derinti mūsų įsakymą, pati Vilniaus savivaldybė paprašė Vingio parką, kitus miškus pavadinti želdynais, kad nereikėtų suplanuoti kitų želdynų. Jie oficialiai, pirmame derinime per Savivaldybių asociaciją yra pateikę pastabas, kur prašoma miškus užskaityti kaip želdynus, kad nereikėtų planuoti kitų naujų <...>. Mes tuos faktus turime, ir aš labai tvirtai sakau, vilniečiai, klaipėdiečiai ar kiti, būkite ramūs, želdynai prie jūsų akių bus <...>. Labai daug gerų dalykų yra tuo įsakymu padaryta ir dėl to aš esu visiškai garantuotas, kad bus daugiau žalumos.
O kadangi architektai susiduria su praktine problema, kaip dabar turės atsiskaityti, jie labai nori pakvestionuoti metodiką.
– Minėjote, kad minimaliai keisite įsakymą, tai kaip?
– Seniau buvo reglamentavimas, [kad želdynai būtų] 3 km atstumu, mes dabar padarėme, kad kilometro atstumu, bet yra noras, kad būtų 300 m atstumu. Į tą turbūt atsižvelgsime.
Ir antras dalykas, į ką atsižvelgsime, yra vertikalus fasadinis apželdinimas. Jeigu naikini normatyvą savo teritorijoje, sklype, turi apželdinti fasadą 3 kartus didesniu plotu. Tai tą patikslinam.
Bet būkime sąžiningi: želdynas ar pieva nėra savaime kokybė. Pašilaičiai, Karoliniškės, Šilainiai ar Klaipėdos pietiniai kvartalai, kai ten vaikštai, matai, kad nėra sukurta profesionalaus kraštovaizdžio tokio, kokį sukuria Vakarų Europos kraštovaizdininkai. Nuoširdžiai reikia pasakyti, kad mes turime sukurti žaliąsias erdves, mažuosius skverus miestuose, kad jie būtų mėgiami gyventojų.
Ir ta diskusija, kad staiga Aplinkos ministerija kažką sumažino... Miestus planuoja vyriausieji architektai ir problema, kad apželdinimai gyvenamuosiuose kvartaluose yra [daromi] pačių gyventojų – prieš 10 metų pasodintas beržas, kažkas dar daržiuką arba gėlyną pasisodino. Bet ką padarė miestai? Parodykite man gyvenamuosiuose kvartaluose tarp pastatų miestų sukurtas gražias pasivaikščiojimo aikšteles ar dar kažką. Gal žaidimų aikštelę atnaujina, bet su želdynais yra nedirbama.
Mums čia yra bendras iššūkis, kad smagias erdves pasivaikščiojimui, atitvarus nuo gatvių, kurie saugotų nuo dulkių, nuo triukšmo, turėtume praktiškai. Tą reikia sukurti.
– Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą, susijusį su šiuo įsakymu. Kaip pasitikote šią žinią?
– Čia joks ikiteisminis tyrimas. Kaip ir STT jokių ikiteisminių tyrimų nepradėjo. Antikorupcinis vertinimas yra visiškai praktinis, [teikiami] pasiūlymai. Tokių pasiūlymų per šiuos metus STT yra pateikusi 21 įvairioms institucijoms. Iš tų 21 aštuoniais atvejais mūsų atžvilgiu buvo pasiūlymai.
Prokuratūra ėmėsi paklausimo dėl galimai viešojo intereso gynimo, kad šis teisės aktas kažkaip pažeidžia viešąjį interesą. Mes atsakėme į klausimus per 24 valandas. Aš manau, kad mes įtikinom, kad čia jokių viešų interesų nepažeidžiam, nes, patikėkite ir pakartosiu, želdynų miestuose padaugės. Tą prokuratūrai įrodėme, aš tikiuosi, kad jie turi kompetentingų specialistų, jie pasižiūrės.
– Ar nesuabejojote savo galimybėmis tęsti darbą pareigose po prokuratūros pranešimo?
– Niekas neturi tiesos monopolio. Man atrodo, normalu, kad institucija paklausė klausimų ir tai nėra asmeniškai mano atžvilgiu. Tai yra normatyvinio teisės akto [atžvilgiu], kuris du kartus viešai derintas, kuriam teikė pastabas ir vieni, ir kiti. Tai dalykai pradėti ne mano atžvilgiu <...>.
Kadangi prokuratūra turi savo metinius tikslus, turi padaryti teisės aktų vertinimus, po žiniasklaidos publikacijų pasiėmė tai patikrinti, atsiuntė 10 klausimų, mes tuos 10 klausimų atsakėme per 24 valandas. Manau, jie įsitikins, kad želdynų padaugės.
– Tai dabar ir jūs, ir visuomenė laukiame teigiamo Generalinės prokuratūros atsakymo, kad viskas su įsakymu yra gerai?
– Prokuratūra juridiškai šiuo atveju neturi jokio pagrindo. Ministro įsakymas yra normatyvinis teisės aktas. Ar jis atitinka įstatymą, gali pasakyti tik dvi institucijos: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vyriausybė, kuri gali pervažiuoti ministrą ir patvirtinti kitokį įsakymą. Prokuratūra šiuo atžvilgiu neturi įgaliojimų patvirtinti. Tai yra tiesiog pasitikrinimas dėl viešojo intereso, jų kompetencijoje nėra teisės įvertinti, ar tai yra įstatymus, Konstituciją atitinkantis įsakymas <...>.
– Daug kritikos sulaukė ir kitų jūsų planai – tankinti miestų gyventojų skaičių ir centrinėje miesto dalyje į kvadratinį kilometrą sutalpinti 60 tūkst. gyventojų. Ar pasirašysite įsakymą su visu tuo?
– Čia yra mitas, burbulas, kurį irgi noriu susprogdinti. Sugalvoti, kad aplinkos ministras nori Vilnių apgyvendinti 7 kv. kilometruose, reikia turėti daug fantazijos. Čia yra sąlyginiai, teoriniai skaičiavimai, kurie neturi pagrindo.
Lietuvos miestai yra pakankamai tankūs ten, kur yra gyvenamieji kvartalai, net per tankūs sakyčiau, bet problema yra su išsimėčiusia ir nevystoma plėtra. Miestų savivaldybės planuoja savo miestus per bendruosius planus, numato aukštingumą, intensyvumą. Mes kaip Aplinkos ministerija negalime pasakyti Rokiškiui ar Marijampolei, kad jie susiplanuotų 200 metrų pastatą. Jie turi tam teisę <...>, Jeigu jie nori nusimatyti, kad kvadratiniame kilometre kažkur aplink Rokiškį gyvens 60 tūkst. gyventojų, jie gali tą padaryti. Tankinimas yra normatyviniai dalykai.
Visuomenė sureaguoja, kad kažkas po mano langais bus statoma, bet visuomenei atsakymas yra toks: ne aplinkos ministras planuoja jūsų aplinką, o jūsų savivaldybė tvirtindama bendrąjį planą ir jūsų vyriausiasis architektas tvirtindamas detaliuosius planus toje teritorijoje. Jis apsprendžia, kokio aukščio [pastatai], kokio tankumu bus gyventojai.
Noriu susprogdinti burbulą: niekas neplanuoja priverstine tvarka, kiekviena savivaldybė, bendruomenė sprendžia už savo aplinką.
– Bet tas pats Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, vertindamas tokius planus, sako, kad Vilnius virs megapoliu, Šanchajumi.
– Nenorėjau šito sakyti, bet tie normatyviniai teisės aktai yra paimti iš pačio M. Pakalnio studijos, kuri padaryta prieš dešimtmetį, kurią mes turime ir galime pacituoti. Jis pats kaip mokslininkas tuos dokumentus yra paruošęs. Jeigu jis kritikuoja mus, mes turime jam pasakyti, kad mes rėmėmės jo studijos rezultatais. Klausimai ne man turėtų būti, o pačiam M. Pakalniui <...>.
– Koks šio įsakymo likimas? Dar diskutuosite?
– Jis nieko nekeičia. Lietuvoje gyventojų skaičius yra stabilus, tik su vyriausiaisiais architektais yra diskusija, kaip išdėstyti miestus, o miestai planuojami bendraisiais planais, juos tvirtina savivaldybių administracijos. <...> Įsakymas yra pateiktas derinimui, diskusijai.
– Kai kas, vertindamas tiek šį, dar nepasirašytą įsakymą dėl miestų tankinimo, tiek patvirtintą įsakymą dėl želdynų, sakytų, kad jūs atstovaujate verslo interesams, o ne eilinių piliečių. Ar taip yra? Kieno interesams, ministre, atstovaujate?
– Aš atstovauju... Kaip profesionalus urbanistas, esu baigęs miestų plėtros studijas, susitikęs 100 vyriausiųjų architektų, pats aplankęs nuo Briuselio, Kopenhagos, Vienos, iki Madrido, matęs labai daug miestų, kaip jie veikia. Manau, miestas yra susitarimas. Nėra taip, kad viena interesų grupė turi lemti kitų interesų grupių veiklą. Mes vienodai lygūs prieš interesus.
Jeigu kažkas man primeta, kad aš – tik verslui atstovaujantis, noriu priminti, kad būtent aš sustabdžiau „Klasco“ įmonės taršą. Dėl taršos man dažnai sakydavo, kad aš stengiuosi atstovauti verslui ir leisti jam teršti – ne. Didžiausios įmonės bus sustabdytos.
Antras pavyzdys yra Vilniuje, Pagiriuose – „Homanit“ fabrikas. Pradėjo statybas be statybos leidimų, jos sustojo, gavo baudas. Visi bus lygūs prieš įstatymą.
Man labai nepatinka tai, kad opozicijos lūpomis klijuojama etiketė, kad aplinkos ministras atstovauja tik verslui. Verslas yra visoks, kaip ir visuomenė yra visokia. Yra nuo juodo iki balto ir mes visi tobulėjame.
Aš vadovaujuosi principu, kaip ir versle, taip ir visuomenėje, 10 proc. yra anarchistai, kurie niekada nemokės mokesčių, 10 proc. yra lojalistai, kurie visada mokės mokesčius, o 80 proc. yra tie, kur [mąstys], ar gali išvengti atsakomybės nemokėdami mokesčių, ar gali išvengti atsakomybės teršdami. Taisyklių aiškumas, žmonių informuotumas, teisės neišvengiamybė – šitie principai lemia <...>.
– O galėtumėte pasakyti, kad savo darbe patiriate verslo spaudimą? Net ne įtaką, bet spaudimą?
– Aš esu labai atviras politikas, dėl to manęs daug kas nemėgsta. Yra tokių politikų, kurie bijo išgirsti kitą nuomonę. Aš viską registruoju, nė vieno gyventojų priėmimo nesu atšaukęs, kiekvieną ketvirtį susitikinėju su gyventojais. Pas mane yra tik vienas žmogus, kuris nelabai turi priėjimo į ministeriją, neįvardysiu, bet mes turime bylą su juo. O visi kiti yra laukiami.
Pernai metais 460 registruotų lobistinių deklaracijų buvo visoje Lietuvoje, tai vien aš susitikau su 20 iš jų. Taip, Aplinkos ministerija yra reguliacinė, mes nustatome taisykles įvairiuose sektoriuose nuo statybų, teritorijų planavimo, miškų, gyvosios gamtos, taršos, iki atliekų tvarkymo, bet padarėme labai daug, kad mūsų sprendimai būtų vieši. Tie patys teisėkūros planai – visi žino į priekį, ką Aplinkos ministerija planuoja pateikti, kada galima dalyvauti viešuose svarstymuose, teisės aktus deriname su nevyriausybiniu sektoriumi. Esame padarę pažangą, bet kiekvienas ministras, kuris būtų mano vietoje, natūralu, turėtų išgirsti visas nuomones.
Aš spaudimo nepatiriu. Už ką ant manęs gali būti pykstama? Dėl to, kad esu per atviras, bet kai susitinku su interesų grupėmis, gaunu laiškus, visada tai deklaruoju, tai vykdoma pagal įstatymą.
– Noriu paklausti apie Seimo priimtas pataisas dėl statybų užbaigimo tvarkos. Suprantu, kad į Seimą eisite su pakeitimais?
– Taip.
– Kaip, priėmus pakeitimus, tuomet keisis statybų pridavimo kainos, nes dabar, po pakeitimų jos išaugę 14 kartų?
– Paslaugos kainą nustato rinka. Kai paslaugą teikdavo Statybų inspekcija, 14 valstybės tarnautojų dirbo pilnu etatu teikdami paslaugą visos šalies mastu. Dabar yra 40 įmonių, kurios teikia, ir paslaugos kaina yra per aukšta. Todėl mes išplečiame įmonių ir ekspertų, kurie gali teikti statybos užbaigimo deklaracijas, [lauką]. Viena vertus, padidiname konkurenciją, antra vertus, sumažiname atvejų skaičių, kada reikia tokios deklaracijos.
Jeigu, pavyzdžiui, statybininkas realiai nebuvo įėjęs, o pastato paskirtis keičiama, tik dokumentas keičia, kad čia yra pastatas, kuris gali virsti iš gyvenamosios paskirties į visuomeninės – į slaugos ligoninę, į administracinį pastatą. Tokiais atvejais nebereikės užbaigimo procedūrų mažesniems pastatams, stulpams, kondicionierių įrengimui. Mažo šiltnamio ar mažos pašiūrės pastatymui irgi reikėdavo užbaigimo deklaracijos, tai panaikinsime tokius atvejus, sumažinsime administracinę naštą.
– Tikitės, kad statybų užbaigimo deklaracijų kaina mažės, tik neaišku kiek?
– Negaliu daryti įtakos rinkai. Bet dėsniai yra tokie, kad, jeigu prasiplečia paslaugos teikėjų ratas, o atvejų, kada gyventojams arba verslui reikės kreiptis dėl statybų užbaigimo, sumažės maždaug trečdaliu, tai trečdaliu sumažės gyventojams poreikis ieškoti šios paslaugos.
– Lietuvoje turime situaciją, kai išduodami leidimai komercinių ir poilsio pastatų statybai, bet vietoje to pastatomi butai. Ar matote poreikį keisti šią padėtį?
– Tai yra problema, bet, kita vertus, ir gyvenimas pasikeitė. Žmonės turi sodybas, bet per karantiną į jas pabėgo, tai iš rekreacinės paskirties jos realiai tapo gyvenamosios paskirties [pastatais].
Visas Naujamiestis yra industrinėse, pramoninėse patalpose, o jose įsikūrę loftai, kurie pavadinti studijomis arba kūrybinėmis dirbtuvėmis. Gyvenimas irgi diktuoja, gyvenimas tapo lankstesnis <...>. Bet problema yra, kai fiktyviai apgaunamos savivaldybės ir kaimynai, kad čia bus mažos apimties veikla, o iš tikrųjų tai yra pastovios apimties gyvenamasis namas.
Rudenį teiksime Architektūros įstatymo pakeitimus, dabar su Architektų rūmais ir vyriausiaisiais architektais diskutuojame dėl kriterijų, kaip juos apibrėžiame, kad landa būtų užlopyta.
– Kita tema: atsižvelgiant į tai, kad auga šildymo kainos, Lietuvos miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje (bent jau šiuos miestus įvardijo energetikos ministras) – planuojama deginti mazutą. Kaip tai dera su žaliojo kurso tikslais?
– Tai nedera, aiškiai nedera. Tai žingsnis atgal, kad nueitumėm du žingsnius į priekį.
Aš noriu nuraminti Lietuvos gyventojus: Lietuvoje mazutas vis dar deginamas – kas atsargas degina, kas truputį nusiperka. Nėra taip, kad jis bus pradėtas deginti, tik dabar jis bus deginamas didesne proporcija negu dujos.
Mes turime matyti to priežastis: Ukrainai karas paskelbtas buvo prieš 180 dienų, bet Europai karas buvo paskelbtas prieš metus. Nuo tada Rusija pradėjo mažinti dujų tiekimą Europai, Europai buvo nepripildytos dujų saugyklos ir Rusija norėjo, kad sustotų Europos, Vokietijos, Švedijos pramonė, kurios naudoja dujas, sukiltų kainos, nes jie žino, kad yra dominuojantys tiekėjai šildymui ir kitiems dalykams <...>. Ir mes šiandien Europoje nebeturime dujų: arba žmonės šąla, įmonės užsidaro, arba mes ieškome alternatyvų. Mazutas yra alternatyva.
Žinoma, mums nepasisekė, kad nepastatyta biokuro jėgainė Vilniuje, bet, aš manau, kad mazutą šią žiemą degins tik Vilnius. Kiek aš kalbėjau su kitomis savivaldybėmis, jos reikšmingai nedidins mazuto deginimo.
Šiaip dar reikėtų pasakyti, kad tai – trumpalaikis sprendimas. Tie, kurie abejojo, turėjo dujinį katilą ar dyzelinį, tikrai dabar suprato, kad ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl ekonomikos, geopolitikos, nenorime mokėti pinigų ir siųsti ten, kur žmonės gamina bombas ir tankus, ir meta ant mūsų galvų <...>.
– Koks to didesnio mazuto deginimo poveikis bus aplinkai ir kaip jį neutralizuosime?
– Jeigu Vilniuje bus deginamas mazutas, tai nebus pagrindinis taršos faktorius. Vilniuje mazutas bus deginimas įrenginiuose, kurie yra pritaikyti, veikia filtrai. O kadangi mazutas yra pigesnis, bet taršos mokesčiai didesni, gausime taršos mokesčių daugiau ir padėsime vilniečiams investuoti į sritis nuo viešojo transporto iki dviračių takų, padėsim gyventojams su šilumos siurbliais, tūkstančiams, taigi, padedam su saulės jėgainėmis <...>.
– Kai kurie jūsų koalicijos partneriai apgailestauja, kad neturime atominės elektrinės – esą ją turėdami dabar lietuviai galėtų tikėtis kur kas mažesnių elektros kainų. Koks jūsų požiūris šiuo klausimu?
– Gerbiu Lietuvos visuomenės apsisprendimą referendume. Lietuvos visuomenė pasakė „ne“ atominei energetikai, bet atominė energetika vystosi. Kai pasaulyje turėsime naujo standarto atomines, kurios nesprogsta, kur nesusidaro radioaktyvios atliekos ir radioaktyvios medžiagos negali būti panaudotos atominiam ginklui kurti, man atrodo, tai bus nauja atominė karta.
Bet šiuo metu Lietuvos valstybė, visuomenė yra pasakiusi „ne“ atominei energetikai, aš galiu turėti vienokią ar kitokią asmeninę nuomonę. Referendumai Lietuvoje vyksta retai, jų nuomonę reikia gerbti.
– Kiek jums kaip liberalui svarbu, kad Lietuvoje būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė ar civilinė sąjunga? Kad būtų dekriminalizuotas disponavimas nedideliu kiekiu narkotikų?
– Man kaip liberalui labai daug klausimų yra svarbūs, man svarbu, kad mano vaikai, kurių turiu tris, išeitų į mokyklą ir iš jų nebūtų tyčiojamasi.
Lietuva kenčia nuo patyčių, Lietuva turi išugdyti savyje suvokimą, kad mes esame stiprūs skirtumuose. Nuo mokyklos tai turi būti, kad mylėti vieną ar kitą žmogų yra labai gražus jausmas, gyventi kartu irgi gražus jausmas. Mes turime gerbti šitų žmonių apsisprendimą, valstybė turi gerbti tai.
Jeigu mano vaikas bus kitoks, man svarbu, kad iš jo nebūtų šaipomasi, kad jo teisės būtų gerbiamos. Lygiai taip pat aš noriu, kad žmonės, kurie elgiasi kitaip, myli kitaip, galvoja gyventi kitaip ir man tai netrukdo, jaustųsi gerai Lietuvoje.
Labai ilgai – dešimtmetį – nuo šešiolikos metų gyvenau emigracijoje, sutikau labai daug lietuvių, kurie negalėjo jaustis gerai Lietuvoje. Dirbu Lietuvos politikoje ir esu tam, kad šie žmonės, kuriantys žmonės, grįžtų. Man atrodo, kad civilinės partnerystės įteisinimas yra vienas iš tų įstatymų.
– O narkotikų dekriminalizavimas kiek svarbu?
– Mes kaip liberalai inicijavome pagalbinio apvaisinimo, asmenvardžių projektus, jaunimo atėjimo į politiką projektą, nenoriu būti suformatuotas į tas dvi idėjas.
– Aš klausiu apie jas, nes koalicijoje yra skirtis dėl jų.
– Dėl daugelio klausimų yra.
– Taip, bet šios iniciatyvos gana prastai juda Seime.
– Aš manau, mes padarėme tokią didelę pažangą šioje kadencijoje su žmogaus teisių klausimais, kad niekada taip gerai nebuvo: ir užsieniečių teisinė padėtis apibrėžta, ir daugelis kitų dalykų.
Kalbant apie dekriminalizavimą, reikia atskirti du dalykus: prekyba narkotikais ir platinimas yra absoliučiai tabu, už tai turi būti baudžiama griežčiausia atsakomybe, bet aš nesuprantu valstybės, kuri baudžia savo pilietį už tai, kad jis daro kenksmingus dalykus savo kūnui. Narkotikų vartojimas kenkia žmogui, po to narkotikų priklausomybė, kaip ir alkoholio priklausomybė, virsta į socialinę problemą. Bet nesuprantu, kodėl žmogus turi būti pasodintas už tai, kad padarė klaidą ir pakenkė visų pirma sau. Jis nepakenkė kitam žmogui, jo veiksmai vartojant lengvąjį narkotiką nepakenkė tiesiogiai kažkam. Nesuprantu valstybės, kuri baudžia už tai, kad žmogus nesportuoja, jis pats kenkėjas sau. Negalima sodinti žmonių.
Yra du dalykai, kuriuos reikėtų atskirti, tuo principu aš vadovaujuosi, dėl to taip ir balsavau už dekriminalizavimą. O narkotikų prekyba turi būti dar labiau sugriežtinta ir tie, kas platina, veža, importuoja, tai yra valstybės tvirkinimas. Mes matome, kas dedasi narkotikų prekyboje kitose šalyse, tai pereina ir užkrečia valstybės institucijas, teisėsaugos institucijas, nes tai yra milžiniški pinigai.
– Ar normalu, kad jūsų Liberalų sąjūdžio frakcijoje nuomonės žmogaus teisių klausimais išsiskiria ir kai kurie kolegos nepritaria partnerystės įteisinimui?
– Manau, kad normalu. Būtų nenormalu, jei neturėtumėm šios diskusijos.
Didžiosios Britanijos konservatorių partijoje Davidas Cameronas buvo prieš „Brexit“, jo partijos nariai – už „Brexit“. Vakarų demokratijoje labai normalu, kad žmonės turi skirtingas nuomones įvairiais klausimais nuo aplinkosaugos – vieni tiki klimato kaita, kiti netiki.
Labai gerbiu ir džiaugiuosi, kad mūsų liberalai lygiai taip pat kaip ir konservatoriai yra skirtingų nuomonių. Man atrodo, reikia suklusti, kai nėra skirtingų nuomonių. Stiprybė mūsų ta, kad mes esam skirtingi žmonės ir kita nuomonė mus gali mus išmokyti. Esame vienodi skirtumais <...>.
– Bet ar nepritarti partnerystei yra liberalu?
– Aš manau, kad tai nėra nei socialdemokratiška, nei konservatoriška. Aš savo asmeninę poziciją turiu, <...> manau, kad šiandien santuokos nesudarę asmenys irgi neturi teisių vienas apie kitą sužinoti, kai į ligoninę patenka arba [negali] paveldėti bendros turto nuosavybės. <...> Partnerystė yra probleminė [sritis] ne tik tos pačios lyties asmenims, ir mes tikrai turime prieiti, ir išspręsti šį klausimą.
– Liberalų gretose atsirado skirtis ir kitu klausimu: europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo narys Raimundas Lopata išsakė atskirąją nuomonę dėl Europos Komisijos (EK) išaiškinimo ir sankcionuojamų prekių tranzito per Lietuvą, ir kad nereikėtų vadovautis EK išaiškinimu. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Kol mes esame Europos Sąjungos nariai, esame maža valstybė, mums reikia būti didelių valstybių grupėje, turime užtikrinti teisės viršenybę – ką Europa ir Briuselis nusprendžia, tas turi galioti visur.
EK nieko nenusprendė kito, kaip tik patikslino. Tą patį pasakė ir Amerika. Man atrodo, viskas yra tvarkoje.
O politikai gali turėti kitokią nuomonę, gerbiu tą kitą nuomonę, bet ji prasilenkia su teisės viršenybės principu, su teisėtumu, su mūsų diplomatų, partnerių pastangomis <...>.
– O matytumėte poreikį liberalams išsigryninti, kad skirčių vertybiniais klausimais neliktų ir kad rinkėjams būtų aišku, kokios yra liberalų pozicijos ir vertybės?
– Kuo liberalai visada buvo išskirtiniai, tai asmenybėmis. Mes visada buvome asmenybių partija su skirtingais moksliniais laipsniais, su diplomatiniais laipsniais. Netikiu ir nenoriu matyti tokios liberalų partijos, kuri turėtų nuomonę visais klausimais. Tai fikcija.
Kuo toliau į Rytus, ten yra doktrinos. O pas mus, Vakarų demokratijoje yra nuo-iki. Ta pati Švedija, kurioje aš ilgai gyvenęs, iš esmės pakeitė požiūrį į NATO: buvęs socialdemokratų lyderis, Švedijos premjeras Joranas Peršonas pasisako prieš stojimą į NATO, bet dabartinė Švedijos socialdemokratų partijos pirmininkė priėmė sprendimus. Tai tik rodo, kad normalios, demokratiškos partijos turi skirtumus. Netikiu tokiu išsigryninimu: yra flangai ir tai yra normalu, lygiai tas pats ir Liberalų sąjūdyje.
– Ačiū už pokalbį.
