Gydytoja įspėja dėl klaidos, kurią kartoja dažnas: atšilus orams tai tampa didele problema

Atšilus orams, dažniau paliekame automobilius ir renkamės keliones dviračiais, paspirtukais, o kai kas netingi ir pabėgioti. Šiltuoju sezonu išaugus gyventojų aktyvumui, dėl dažnesnių traumų daugiau darbo turi ir skubiosios pagalbos skyriaus gydytojai. Anot jų, dažniausiai traumos patiriamos galvos, krūtinės, pilvo ir galūnių srityse, ir nors dalį sužalojimų gyventojai linkę gydytis namuose, gydytojai įspėja: kai kuriais atvejais be specialistų pagalbos sau keliame didelį pavojų.

Traumas išskiria į dvi grupes: vieniems viskas baigiasi liūdniau

Kaip nurodo Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytoja Kristina Prochorova, skubiosios pagalbos skyriuje dažnai tenka susidurti su sportu susijusiomis traumomis – ypač prasidėjus šiltajam metų sezonui, kai žmonės pradeda sportuoti lauke, aktyviai leidžia laisvalaikį. Anot jos, tokios traumos vyrauja tarp vyresnių vaikų ir jaunų suaugusiųjų.

„Dviračiai, o ypač elektriniai paspirtukai, tapo populiari alternatyva tiek asmeniniam automobiliui, tiek ir viešajam transportui. Padaugėjus mieste šių transporto priemonių, kuriomis važiuojama šalia automobilių ir pėsčiųjų, padidėja nelaimingų atsitikimų ir traumų rizika“, – pastebi K. Prochorova.

Kalbant apie traumas, susijusias su dviračiais ir elektriniais paspirtukais, gydytoja išskiria dvi grupes pacientų, su kuriais tenka susidurti Skubiosios pagalbos skyriuje.

„Vieni kreipiasi dėl smulkių traumų – galūnės sumušimo, raiščių patempimo, nubrozdinimų, žaizdų ar kaulų lūžių. Paprastai tokie pacientai po pirminės apžiūros, ištyrimo ir atitinkamos intervencijos išleidžiami ambulatoriniam gydymui. Kiti patiria didelės kinetinės energijos traumas, pavyzdžiui, po susidūrimo su transporto priemonėmis, dėl kritimo iš aukščio ar važiavimo dideliu greičiu. Tai jau gali būti pavojinga gyvybei, galūnei, ar tapti ilgalaikės negalios priežastimi“, – įspėja gydytoja.

Dažniausiai nukenčia galva, krūtinė, pilvas, galūnės

K. Prochorovos įvardijamos dažniausios traumos, susijusios su elektriniais paspirtukais, dėl kurių pacientai kreipiasi į Skubiosios pagalbos skyrių, apima galvą, veidą, krūtinę, viršutines galūnes, pilvą ir apatines galūnes.

Tuo metu su dviračiais susiję minkštųjų audinių sužalojimai, kaulų lūžiai, pilvo sužalojimai ir galvos sumušimai. Gydytoja įspėja, kad šie sužalojimai gali būti ypač pavojingi.

„Trauminis galvos sužalojimas gali baigtis mirtimi arba sukelti ilgalaikę negalią. Svarbu atkreipti dėmesį, ar krentant su dviračiu nebuvo sužeistas pilvas į dviračio rankeną, taip vadinama dviračio rankenos trauma, dėl kurios gali nukentėti vidaus organai ir prireikia stacionarizavimo į ligoninę“, – perspėja K. Prochorova.

Gydytoja pastebi, kad bėgimas yra viena iš populiariausių ir prieinamiausių sporto rūšių, kurios populiarumas vis didėja – o tuo pačiu ir bėgant patiriamų traumų rizika.

„Su bėgimo sukeltais sužalojimais dažniausiai tenka susidurti, kai žmonės kreipiasi dėl raumenų sužalojimo, raiščių patempimo, odos pūslių ar nubrozdinimų. Su bėgimu susijusios traumos priklauso nuo bėgiojimo patirties, dažnumo, distancijos, avalynės, taip pat turimų lėtinių gretutinių ligų ar buvusių sužalojimų. Artėjant karštiems orams bei ilgoms bėgimo distancijoms, esame pasiruošę priimti saulėje perkaitusius, dehidratavusius ar šilumos smūgį patyrusius pacientus“, – sako K. Prochorova.

Taisyklės paprastos, tačiau jų laikosi ne visi: ką svarbiausia žinoti?

Važiuodami dviračiu, paspirtuku ar bėgdami, traumos tikimybę galime ženkliai sumažinti laikydamiesi paprastų taisyklių. Gydytoja pabrėžia, kad tinkamo šalmo devėjimas yra viena iš pagrindinių važiavimo dviračiu saugumo priemonių.

„Svarbu užsitikrinti saugų važiavimą dviračiais bei elektriniais paspirtukais kelyje, vadovautis kelių eismo taisyklėmis, parinkti tinkamą greitį, nevažiuoti su ausinukais, vengti triukų ir važinėjimų dviese ant vienos priemonės. Elektroniniai prietaisai blaško dėmesį, todėl važiuojant reikėtų vengti jų naudojimo. Bėgimo metu sau galime padėti naudodami tinkamą avalynę, parinkdami tinkamą bėgimo treniruotę, trasą, nepraleisti apšilimo bei tempimo pratimų. Siekiant išvengti su sportu susijusių traumų, rekomenduojama vengti alkoholio, būti atidiems kelyje, saugoti save ir savo artimuosius“, – pagrindines saugumo taisykles įvardija K. Prochorova.

Gydytoja primena: patyrus traumą ar įvykus nelaimingam atsitikimui, esant gyvybei ar galūnei pavojingiems sužalojimams, svarbu kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112 arba vykti į artimiausią Skubiosios pagalbos skyrių.

Važiuojant patiriamos traumos – rimtesnės nei kiti sužalojimai

Atšilus orams, su pirmais paspirtukais ar dviračiais padaugėja ir įvairių traumų, susijusių su šiomis transporto priemonės. BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas pastebi, kad dažniau traumos patiriamos važiuojant su dviračiu, tačiau kelionės su paspirtukais taip pat vis dažniau baigiasi liūdnai.

„Pagal traumų dažnumą, paspirtukų valdytojai sparčiai vejasi dviračių vairuotojus. Siečiau tai su smarkiai augančiu paspirtukų populiarumu ir lengvu pasiekiamumu – didmiesčiuose juos galima išsinuomoti keliais ekrano paspaudimais, kurortuose daugėja nuomos punktų, vis daugiau gyventojų įsigyją nuosavą elektrinę transporto priemonę“, – teigia A. Žilėnas.

Asmens draudimo rizikų vertintojo teigimu, jei reikėtų lyginti traumas, kurios nesusijusios su bėgimu, važiavimu dviračiu ar paspirtuku, žalų statistika rodo, kad sužalojimai vykdant išvardintas veiklas yra didesni.

„Jei reikėtų išskirti dažniausiai pasitaikančias traumas, tai bėgikai dažniausiai nepatogiai pastato koją, o tai baigiasi smarkiu čiurnos raiščių patempimu ar plyšimu, pėdos kaulų lūžiu. Stebint dviratininkų ir paspirtukininkų draudiminius įvykius, dažnu atveju jos yra panašios. Skaudžiai krentama, o traumų pobūdis yra labai įvairus – nuo nuskelto danties, iki to, kad nukritus juntamas didelis skausmas, dėl ko kreipiamasi į gydymo įstaigą, o ten nustatomas kaulo lūžis ištinusioje, skaudamoje vietoje“, – pastebi A. Žilėnas.

BTA duomenimis, ilgainiui traumų rizikoms pasirenkamos didesnės draudimo sumos – lyginant paskutinių kelerių metų statistinius duomenis, draudimo suma šiai rizikai augo apie 25 proc.

„Gauta draudimo išmoka padės užtikrinti, kad klientas gaus kokybišką gydymą. Jei pasirenkama ne tik traumų rizika, bet ir medicininės išlaidos, tai traumos atveju apmokamos išlaidos už gydytojų specialistų konsultacijas, išlaidos už ramentų, įtvarų įsigijimą“, – teigia jis.