Daug žmonių stresą patiria darbe
Stresas veikia protą ir kūną. Kaip sako gydytojas I. Zasimavičius, šiek tiek streso yra gerai ir toks jis žmogui net reikalingas, nes yra kaip apsauginė reakcija į tam tikrus dirgiklius. Tačiau ilgalaikis stresas, trunkantis mėnesiais, gali sukelti fizinės ir psichinės sveikatos problemų.
„Tada žmogaus gynybinės reakcijos išsenka ir tai gali pereiti į įvairias ligas: gali atsiliepti širdžiai, nervų sistemai, prasidėti įvairūs miego sutrikimai, nuotaikų kaita, energijos stoka, galima susirgti ir depresija – lengva, vidutine ir sunkia forma“, – sako pašnekovas.
I. Zasimavičiaus teigimu, jis, kaip šeimos gydytojas, nuolat susiduria su streso, nerimo, depresijos būklėmis: „Iš tiesų ateina labai daug pacientų – jaunų – 25–40 metų – žmonių, kurie patiria nerimą, nuovargį, silpnumą, skundžiasi sutrikusiu miegu, kad širdis per smarkiai plaka, kankina galvos ir kiti skausmai, kurie dažnai būna psichosomatinės kilmės, prasta nuotaika, jiems nieko nesinori. Kai žmogaus gynybinės funkcijos išsenka, tada ir prasideda šie negalavimai.“
Paklaustas, kas žmonėms sukelia tokias būkles, dėl ko jie stresuoja, gydytojas sako, kad dažniausiai iš savo pacientų girdi, jog didžiulio streso priežastis yra darbas:
„Priežasčių, kodėl žmonės patiria stresą, yra daug: santykiai šeimoje, įvairios asmeninės problemos, kiti jautriau reaguoja į įvairius išorės veiksnius. Imlumą stresui gali lemti ir genetinis polinkis. Tarkime, jei tėvai, seneliai turėjo padidėjusį atsaką į stresą, tai automatiškai persiduoda ir vaikams, anūkams.
Tačiau praktiškai didžioji dalis žmonių stresą patiria darbe. Kiek tenka bendrauti su pacientais, susidariau įspūdį, kad su ypač dideliu stresu susiduria žmonės, dirbantys lietuvių įmonėse. Būna net sunku patikėti, kiek daug jose iš vadovų juntamo psichologinio spaudimo. Tai ir situacija susidaro tokia, kad žmonės serga dėl to, jog dirba, nes darbe patiria per daug streso. O dėl jo sutrinka miegas, atsiranda nerimas, galvos skausmai, lydi prasta nuotaika, silpnumas ir pan.“
4 aspektai, būtini gerai emocinei savijautai
Pasiteiravus, į ką turėtume atkreipti dėmesį, ką pakeisti savo kasdienybėje, kad mažintume patiriamo streso lygį, gydytojas, vadovaudamasis ir savo asmenine patirtimi, sako, kad geriausia būtų išmokti atsiriboti – atidirbus darbo dieną, visus su tuo susijusius rūpesčius palikti darbe, nesinešti jų namo. Tačiau visi į mus supančias aplinkybes reaguojame skirtingai, vieniems – lengviau, kitiems – sunkiau su tuo susitvarkyti. Čia I. Zasimavičius dalijasi patarimu, kurį, kaip pats sako, išskirtų pirmu numeriu, siekiant geros emocinės būsenos ir mažiau įtampos viduje:
„Remdamasis savo asmenine patirtimi, nes pats sportuoju nuolat nuo vaikystės, manau, kad fizinė veikla yra praktiškai pagrindinis veiksnys, padedantis kovoti su stresu. Nesvarbu, kuo užsiimsite: jūs galite išeiti pasivaikščioti, galite lankyti treniruotes, žaisti sportinį žaidimą. Svarbiausia – judėti.“
Šeimos gydytojo teigimu, mums būtinas ir grynas oras, jį galima sieti ir su fizine veikla. Tad grįžus iš darbų jis rekomenduoja bent šiek tiek laiko praleisti lauke, išeiti pasivaikščioti.
„Kitas labai svarbus aspektas yra miegas. Jei žmogus miega 4–5 valandas – labai blogai. Būna, žmogus sako, man tiek užtenka. Tikrai ne. Žinoma, vyresnio amžiaus žmogui ir nereikia miegoti 8–9 valandų, bet 7 valandų tikrai reikia. O jaunesniam žmogui 7,5–8 valandos kokybiško miego yra būtinos. Ir miegoti reikėtų eiti laiku, nenaktinėti iki 12 val. nakties“, – pabrėžia I. Zasimavičius.
Pasak gydytojo, be fizinio aktyvumo ir kokybiško miego, labai svarbi ir mityba: „Ji turi būti subalansuota – su maistu turėtume gauti tinkamą maistinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Reikėtų valgyti daugiau daržovių, žuvies, riešutų, ankštinių ir t. t.“
Magnis svarbus nervų sistemai
Tačiau būna etapų, kai žmogus stengiasi kovoti su stresu, bet nei fizinė veikla, nei tinkama mityba nesuveikia. Gydytojas pritaria, kad tokios situacijos pasitaiko gana dažnai. Paklaustas, ką tokiais atvejais pataria pacientams, I. Zasimavičius sako, kad vienais atvejais užtenka skirti augalinių preparatų, arbatų, magnio papildų ir visa tai derinti su aktyvesne veikla, grynu oru, geresniu poilsiu. Tačiau kitai daliai, jei stresas yra užsitęsęs ir kankina keletą mėnesių, pasak jo, gali būti reikalinga psichologo pagalba ar net antidepresantai.
Paklaustas apie magnį, šeimos gydytojas sako, kad šį mikroelementą pacientams skiria, nes jis svarbus centrinei nervų sistemai, nervinio impulso perdavimui: „Jis įeina į įvairių fermentų sudėtį, baltymų sintezę, yra atsakingas už visą mūsų organizmo veiklą. O vitaminas B6 padeda dar geriau jį įsisavinti. Taip pat magnio preparatai iš dalies tinkami ir migrenos, kuri kamuoja daugelį, profilaktikai. Su migrena susiduriantys žmonės vartoja vaistus, bet magnį patariama vartoti papildomai, jis šiek tiek apmažina galvos skausmus.“
Ar magnio trūkumas gali būti patiriamo streso, nerimo priežastis? I. Zasimavičius sako, kad dažniausiai, kalbant apie kraujo tyrimus, rodikliai telpa į normas ir magnio trūkumas, kurį parodytų kraujo tyrimas, nėra dažnas atvejis. Tačiau priduria, kad padidėjęs nervingumas, mieguistumas, pakilęs spaudimas, bloga nuotaika, kojų skausmai, širdies ritmo sutrikimai gali signalizuoti magnio trūkumą, o tai, gydytojo teigimu, nutinka, jei žmogus prastai maitinasi:
„Todėl į savo mitybos racioną būtina įtraukti magnio turinčius produktus: žuvį, riešutus, ypač migdolus, mėsą, pupeles, soją, moliūgus, špinatus ir kt.“
Pašnekovas išskiria ir kitas būkles, kai organizme gali imti trūkti magnio: „Šio mikroelemento koncentraciją kauluose, raumenyse mažina didelis kiekis alkoholio, magnio poreikis padidėja nėštumo laikotarpiu, jo gali sumažėti, jei žmogus turi didelį antsvorį, serga cukriniu diabetu, įvairios inkstų, kepenų ligos gali sumažinti magnio įsisavinimą ir koncentraciją kraujyje.“
Apie magnio tyrimus ir reikiamą jo kiekį
Kalbėdamas apie magnį, šeimos gydytojas paaiškina, kad apie 60 proc. jo yra žmogaus kauluose, apie 38–39 proc. – ląstelėse, iš jų apie 20 proc. – raumenyse, o tik apie 1 proc. jo cirkuliuoja kraujyje.
„Tad, kai atliekame kraujo tyrimus, tai, ar jo trūksta, ar yra norma, pasakoma iš maždaug 1 proc.“, – sako I. Zasimavičius ir priduria, kad be magnio labai svarbus ir kalis – tiek širdžiai, tiek nervų sistemai.
Paklaustas, jei kraujo tyrimai rodo, kad magnio yra sumažėję, ar tai reiškia, kad jo jau trūksta visame organizme, gydytojas sako, kad galima daryti tokią prielaidą. Ir priduria, kad net, jei kraujo tyrimai rodo, jog magnio kiekis yra normos ribose, nereiškia, kad jo netrūksta raumenyse, kauluose.
„Darant kraujo tyrimą ir norint geriau išsiaiškinti situaciją, be magnio, reikėtų daryti ir kalį, natrį, kalcį, fosforą. Jei visų jų rodmenys būtų normos ribose, tada galima manyti, kad ir magnio užtenka.
Jei sutrinka magnio veikla – yra jo daugiau arba mažiau, tai automatiškai koreliuojasi ir su kitais mineralais – gali būti ir kalcio, kalio sumažėjimas arba padidėjimas. Būtinai reikėtų patikrinti ir skydliaukės hormonus, nes stresą ir nerimą gali lemti ir sutrikusi skydliaukės veikla. Todėl visada sakau, kad reikia žiūrėti plačiau, į visumą, o ne koncentruotis į vieną dalyką“, – paaiškina I. Zasimavičius.
Šeimos gydytojas įspėja, kad magnio nereikėtų vartoti savarankiškai, nes, vartojant jo per didelėmis dozėmis, galima ir perdozuoti:
„Suaugusiam vyrui magnio poreikis per dieną yra apie 300 mg, moteriai – 250–270 mg. Jei žmogus magnį vartoja kasdien ir nemažomis dozėmis, gali būti įvairių šalutinių reakcijų: virškinimo sutrikimai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, širdies permušimai, gali sumažėti kraujo spaudimas, sulėtėti kvėpavimas, sutrikti širdies ritmas, atsirasti kepenų veiklos sutrikimai“, – vardija I. Zasimavičius ir pataria patiems nespręsti – trūksta šio mikroelemento ar ne, ir pasikonsultuoti su gydytoju.