Sveikatos mitai

Turite baimių dėl įvairių tyrimų? Nežinote, ar tikrai reikia operacijos? Gerti tabletes, o gal geriau masažas ar mankšta? Tai klausimai, kurių ieškosime kartu su gydytojais profesionalais. Būtent jie pasidalins savo patarimais ir rekomenduos, kaip išsaugoti savo sveikatą.

Pirmieji signalai – išangės skausmas ir kraujavimas tuštinantis

Ką vadiname hemorojumi? Kaip aiškina H. Paužas, hemorojus yra kraujagyslinio tinklo, esančio apatinėje tiesiosios žarnos dalyje bei aplink išangę, išvešėjimas, arba, kitaip tariant, padidėjimas.

Anot jo, tai yra normali mūsų visų anatominė struktūra, kuri, prisidėdama prie kitų organizmo struktūrų ir funkcijų, atlieka labai svarbų vaidmenį išmatų sulaikyme. Vis dėlto, chirurgas pastebi, kad pacientai dažnai nustemba išgirdę, jog pats hemorojus nėra liga.

„Sunerimti ir kreiptis pas gydytoją turėtų žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar dirbamo darbo, atsiradus tokiems simptomams, kaip išangės skausmas, šviežias kraujas tuštinantis, diskomfortas išangės srityje fizinio krūvio ar ramybės metu. Tai gali atsitikti padidėjus hemorojiniams mazgams“, – sako H. Paužas.
Sportas

Paklaustas, kas įprastai lemia problemos atsiradimą, chirurgas paaiškina, kad hemorojinių mazgų padidėjimą sukelia pakilęs slėgis pilvo ertmėje. Anot jo, tai dažniausiai nutinka vidurių užkietėjimo ir apsunkinto išsituštinimo metu, kuomet ilgai sėdima ant tualeto, taip pat dirbant sunkų fizinį darbą, kilnojant sunkius svorius, intensyviai sportuojant.

Panašūs simptomai gali įspėti ir apie kitas pavojingas ligas

H. Paužas pastebi, kad ilgainiui hemorojinių mazgų padidėjimo problema linkusi dažnėti. Tačiau tam daugiausiai įtakos turi ne tik dažnas sėdimas darbas ir laisvalaikis, kaip neretai manoma.

„Dažnesnė priežastis yra netaisyklinga mityba ir tuštinimosi įpročiai. Skubėdami žmonės suvartoja nepakankamą kiekį vandens, mitybos racione trūksta skaidulų. Taip pat yra pasikeitę žmonių tuštinimosi įpročiai, tuštinimosi metu žmonės „naršo“ telefone, skaito. Tai prailgina laiką, praleidžiamą ant tualeto, dėl ko vystosi minėtas hemorojinių mazgų padidėjimas, sukeliantis simptomus“, – sako H. Paužas.

Pasak chirurgo, kraujavimas tuštinantis ir po pasituštinimo – pagrindinis hemorojaus simptomas. Tačiau simptomų gali būti ir daugiau, o juos pajutus reikalinga gydytojo proktologo konsultacija.
Pacientas pas gydytoją

„Kiti simptomai, tokie kaip diskomfortas, niežulys, čiuopiamas mazgas išangės srityje taip pat būdingi hemorojui. Staiga atsiradęs skausmingas, kietas mazgas šalia išangės yra hemorojinio mazgo trombozės (uždegimo) požymis. Atsiradus šiems simptomams, visada reikalinga gydytojo proktologo konsultacija, kadangi panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos išangės ar storosios žarnos ligos, dėl ko pacientui pačiam atpažinti konkrečiai jam pasireiškusią ligą gali būti sudėtinga. Gydytojas parinks pacientui tinkamiausią ištyrimo ir gydymo taktiką“, – teigia H. Paužas.

Kad problema neatsinaujintų, dažnai prireikia chirurginio gydymo

Kokiomis priemonėmis hemorojus gali būti gydomas? Anot chirurgo, gydymo pasirinkimas priklauso nuo hemorojaus laipsnio ir ligos įtakos kasdieniam paciento gyvenimui. H. Paužas įvardina, kad šiuo metu yra išskiriami keturi hemorojaus laipsniai:

I laipsnis – mazgai yra nedideli, jų pacientas nečiuops išorėje, nes šie mazgai neiškrenta tuštinimosi metu. Šioje stadijoje pacientas gali pastebėti nedidelį kraujavimą tuštinimosi metu.

II laipsnis – mazgai tuštinimosi metu iškrenta į išorę, tačiau pasituštinus savaime sugrįžta į išangės kanalą.

III laipsnis – mazgai tuštinimosi metu iškrenta į išorę, tačiau po pasituštinimo savaime atgal į išangės kanalą nesugrįžta, jie sugrąžinami ranka.

IV laipsnis – mazgai padidėję, iškritę į išorę, į išangės kanalą jų sugrąžinti neįmanoma.

H. Paužas pažymi, kad laipsnį įvertinti gali gydytojas proktologas, kuris parenka pacientui tinkamą gydymo metodą. Anot jo, kai kuriais atvejais problemą galima išspręsti be operacijos, tačiau tuomet yra tikimybė, kad liga gali atsinaujinti.

„Simptomus sukeliančio hemorojaus gydymas pradedamas nuo mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos. Esant reikalui, gydytojas proktologas parekomenduos pacientui tinkamus vaistus, vietiškai galimus naudoti tepalus ar žvakutes. Šiam gydymui esant neefektyviam, kai išlieka simptomai, varginantys pacientą kasdienėje veikloje, rekomenduojamas minimaliai invazinis arba chirurginis gydymas“, – teigia chirurgas.
Sveika mityba

Anot jo, siekiant geriausio gydymo efekto ir pilno išgijimo, rekomenduojamas chirurginis gydymas, kuomet hemorojiniai mazgai yra pašalinami chirurginiu būdu. Taikant šį gydymą, liga dažniausiai neatsinaujina. Tačiau H. Paužas pažymi, kad tokiu atveju pooperacinis periodas yra skausmingas ir gali trukti iki 4 savaičių.

„Yra alternatyvių minimaliai invazinių gydymo metodų, pavyzdžiui, lazerinė hemoroidektomija, mazgų užveržimas guminiais žiedais. Po šių intervencijų pacientais greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą, tai gali įvykti iškart arba užtrukti keletą dienų. Tačiau po šių procedūrų hemorojus atsinaujina dažniau“, – pastebi H. Paužas.

Dalis pacientų vis dar gėdijasi, tačiau delsti gali būti pavojinga

Chirurgas pabrėžia, kad gydymo atidėliojimas problemą gali tik pagilinti, todėl susirūpinti reikėtų vos tik pajutus minėtus simptomus. H. Paužas pastebi, kad vis dar pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės gėdijasi kreiptis į gydytoją, o tai pavojinga – taip galima nepastebėti storosios žarnos vėžio.
Chirurgas Henrikas Paužas

„Atidėliojant arba vengiant gydymo, gali dažnėti ir gausėti kraujavimas tuštinantis ar pasituštinus, didėti diskomfortas bei skausmas, ypatingai retais atvejais kaip kraujavimo komplikacija gali išsivystyti mažakraujystė. Pradinėse ligos stadijose dar galime pritaikyti konservatyvų ar minimaliai invazyvų gydymą, tačiau ligai progresuojant – vienintelis gydymas bus chirurginis“, – sako H. Paužas.

Kalbant apie ligos profilaktiką, chirurgas pažymi, kad labai svarbu yra mitybos ir tuštinimosi įpročiai.

„Pagrindiniai profilaktikos principai yra pakankamas vandens ir skaidulų suvartojimas, stanginimosi tuštinimosi metu vengimas. Pacientams rekomenduojama neintensyvi fizinė veikla, tai gali būti pasivaikščiojimai, plaukimas. Tinkamai ir reguliariai atliekami dubens stiprinimo pratimai taip pat turi teigiamos įtakos, norint išvengti padidėjusių hemorojinių mazgų. Rekomenduojama vengti ilgo sėdėjimo, neatidėlioti pasituštinimo, esant norui tuštintis“, – pataria H. Paužas.