Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit pataria išgirdus onkologinės ligos diagnozę nepulti į kraštutinumus ir pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, mat nesilaikant maitinimosi režimo gali kilti mitybos nepakankamumo grėsmė – tai liga, kuomet organizmas yra nepakankamai aprūpinamas maistinėmis medžiagomis: baltymais, riebalais, angliavandeniais ir energijos kiekiu.
„Klinikiniai tyrimai atskleidžia, kad 80 proc. sergančiųjų onkologinėmis ligomis pradžioje tikrai negauna visų jiems reikalingų maistinių medžiagų. Dėl to gali nukentėti ir pats gydymo procesas, nes nusilpus pacientui, tenka nutraukti chemoterapiją ar suplanuotas operacijas, todėl labai svarbu pacientams stebėti savo svorį, o šeimos nariams – atkreipti dėmesį į sergančiojo maisto porcijas. Natūralu, kad išgirdus šią diagnozę patiriamas didžiulis stresas, bet nereiktų pulti riboti tam tikrų maisto produktų ar didinti fizinio krūvio. Jeigu per kelis mėnesius nukrenta bent 5 proc. kūno svorio – reikėtų sunerimti, nes tai jau ženklas, jog pacientas suvalgo per mažai“, – sako ji.
Gydytoja priduria, kad priklausomai nuo to, koks onkologinis susirgimas kamuoja, reikėtų valgyti 5–6 kartus per dieną, ir tai daryti kasdien tuo pačiu laiku. Svarbiausia, kad nemažėtų svoris ir suvartojamo maisto porcijos, o jeigu pacientui dėl tam tikrų priežasčių sunku ryti ar suvalgyti reikiamą maisto kiekį – galima įvesti specialios medicininės paskirties gėrimus, pvz., „Supportan“.
Per daug patarėjų
Onkologiniams ligoniams sunkiausia tai, kad susirgus artimoje aplinkoje atsiranda labai daug skirtingų patarėjų, kaip gydytis, ką valgyti, kokias knygas skaityti. Patarinėja visi: giminaičiai, draugai, kaimynai.
„Būna, kad pacientas norėtų laikytis gydymo ir mitybos plano, bet nuolat gaunami patarimai priverčia susimąstyti, kad galbūt jis kažką daro blogai, todėl nuoseklumas ir nutrūksta. Tarp populiariausių klaidų – šokinėjimas nuo vienos dietos prie kitos. Vieni sugalvoja, kad galbūt reikia daugiau riebalų vartoti, kiti – mažiau angliavandenių, treti nusprendžia visiškai atsisakyti tam tikrų maisto produktų, galų gale išbando ir badavimą. Iš tiesų reikėtų klausyti savo vidinio balso ir, žinoma, gydytojo specialisto, kuris nustatytų vieną maitinimosi režimą. Be to, labai svarbu pacientams patiems pasitikrinti, ar jų įsitikinimai tikrai teisingi ir jie tokiu būdu sau nepakenks, mat būna, kad kai kurie net džiaugiasi nukritusiu svoriu, nors tai jau pavojaus signalas“, – atkreipia dėmesį dr. R. Petereit.
Dar vienas tarp pacientų populiarus įsitikinimas – visiškai atsisakyti angliavandenių, mat cukrus maitina vėžines ląsteles.
„Pridėtinio cukraus tikrai nereikia, tačiau angliavandeniai – būtini. Kai pavalgome, mūsų gliukozės koncentracija kraujyje pakyla, tada kasa išskiria insuliną ir tai yra neišvengiamas fiziologinis procesas. Tačiau angliavandeniai turėtų būti sudėtiniai – tai kruopos, įvairios daržovės. Kartais žmonės imasi tokių kraštutinumų, kurie iš tiesų žaloja sveikatą, ir jeigu numatyta ne tik chemoterapija, bet vėliau ir chirurginis gydymas, tai dažnu atveju jį tenka atidėti, nes krenta svoris, blogėja kraujo rodikliai – pacientas patenka į užburtą ratą. Labai dažnu atveju pacientas taip nusilpsta, kad pailgėja pertraukos tarp terapijų, kas kenkia gydymo sėkmei. Todėl nuoseklumas mityboje ir yra toks svarbus“, – aiškina gydytoja dietologė.
Pasak dr. R. Petereit, kartą viena pacientė kreipėsi tam, kad ir vėl sugrįžtų prie subalansuotos mitybos. Išgirdusi diagnozę pacientė patyrė didžiulį stresą ir, gavusi patarimą atsisakyti angliavandenių, taip ir padarė.
„Mūsų organizmo funkcionavimui minimaliai reikia bent 120–150 g angliavandenių, tik išskirtiniais atvejais pacientam angliavandenių kiekį sumažiname iki 20–50 g, bet toji pacientė visiškai išbraukė juos iš savo mitybos – atsisakė vaisių, daugelio grūdinių bei rūgščių pieno produktų. Tada jai pradėjo drastiškai kristi kūno svoris, dėl ko teko atidėti numatytą operaciją. Viskas baigėsi laimingai, nes pacientė kreipėsi dar laiku – pavyko sureguliuoti jos maitinimosi dažnį, ji pradėjo gerti specialios medicininės paskirties gėrimus ir svoris po truputį atsistatė, medikai ją išoperavo, o onkologinė liga pasiekė remisiją“, – dalijasi istorija gydytoja.
Gerti mažiausiai 10 dienų
Dr. R . Petereit teigimu, jei neįmanoma pacientui užtikrinti reikalingų maisto medžiagų su maistu, jis negali valgyti tiek, kiek reikia, tokiu atveju jam skiriami specialios medicininės paskirties gėrimai, tokie kaip „Supportan“.
„Aktyvaus gydymo metu pacientams rekomenduojama padidinti gaunamų baltymų kiekį. Nors kartais tereikia suvalgyti 20 g daugiau baltymų, kas būtų delno dydžio mėsos gabalėlis ar saujelė varškės, bet žmogus negali to padaryti, todėl jam reikia gauti baltymų papildomai – iš specialios medicininės paskirties gėrimų. Juose gausu itin reikalingų omega-3 riebalų rūgščių. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai – pacientas gauna baltymų, užtikrinamas reikalingas kalorijų kiekis ir tuo pačiu su gėrimu jis gauna minėtas reikalingas medžiagas. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad specialios medicininės paskirties gėrimai gali padėti suvaldyti chemoterapijos šalutinius reiškinius ir pacientai geriau toleruoja paskirtą gydymą“, – pažymi gydytoja dietologė.
Ji atkreipia dėmesį, kad gydymo metu nepakanka 1–2 buteliukų specialios medicininės paskirties gėrimo išgerti vieną kartą, mat tai neduos norimo rezultato.
„Klinikiniai tyrimai nurodo, kad geriausia medicininės paskirties gėrimus vartoti 14 dienų, bent jau ne mažiau nei 10, iki chemoterapijos ar radioterapijos. Per šį laikotarpį sustiprėja organizmas ir pastebimas gėrimų poveikis. Tuo labiau, kad pirma savaitė po chemoterapijos būna kritinė, kada ima kristi svoris. Geriant specialios medicininės paskirties gėrimus tarp chemoterapijos kursų galima išvengti svorio kritimo arba stabilizuoti kūno svorį. Net jei pacientas ir teigia, kad turi apetitą po chemoterapijos, jo valgymai nuo 5–6 kartų per dieną vis tiek gali sumažėti iki 2–3, o tai reiškia, kad maistas yra ribojamas“, – reziumuoja dr. R. Petereit.