Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentės Sigitos Kriaučiūnienės kasdienio gyvenimo įpročiai gali nustebinti ne vieną. Moteris jau aštuoniolika metų nevartoja mėsos, dešimt metų – alkoholio, yra atsisakiusi cukraus bei kitų mums įprastų produktų. Daugelį stebinantys sveikuolės įpročiai jos gyvenimą pakeitė iš esmės.

Sveika gyvensena – ne tik sveikas maistas

Sigita Kriaučiūnienė sako, kad jos požiūris į sveiką gyvenseną kinta nuolatos. „Kartais klaidingai galvojama, kad sveika gyvensena – tik tam tikrų maisto produktų atsisakymas ir aktyvus judėjimas. Bet gyventi sveikai – būti harmonijoje su gamta, aplinkiniais, gebėti priimti teisingus sprendimus“, – dėsto moteris.

Jau aštuoniolika metų S. Kriaučiūnienė nevalgo mėsos, dešimt – visiškai nevartoja alkoholio. „Ne tik atsisakiau tam tikro maisto, bet ir suvokiau, kad nenoriu kasdien dirbti biure nuo aštuonių iki penkių, todėl planuoju savo laiką taip, kaip pati noriu. Gyvenant harmonijoje su savimi bei aplinkiniais dingsta įtampa, stresas“, – sako sveikuolė.

Ukmergiškė pasakoja nuo mažų dienų supratusi, kad viskas, ko mums reikia, kad išgyventume, yra gamtoje. „Su močiute vaikystėje rinkdavome uogas, vaistažoles, todėl žinojau, kas sveika akims, kas gydo anginą ar slogą“, – pasakoja Sigita.

Sigita Kriaučiūnienė
© Asmeninio albumo nuotr.
Sigita Kriaučiūnienė

Jaučia visuomenės spaudimą

Sveikos gyvensenos kelias sveikuolių sąjungos viceprezidentės manymu visgi prasideda nuo sveikos mitybos. „Ar eiti šiuo keliu lengva, priklauso nuo žmogaus. Vieniems pradėti gyventi sveikai paprasta, kitiems pirmieji žingsniai būna žengiami per kančią“, – sako S. Kriaučiūnienė. Paprasčiau keisti savo įpročius tada, kai aplink daug bendraminčių. Jei esi vienas ir aplinka tavęs nepalaiko, lengva nebus.

Net ir dabar Sigita sako sulaukianti nemažai kritikos iš mamos už tai, kad iš savo vaiko valgiaraščio išbraukė tam tikrus produktus, pavyzdžiui, mėsą. „Bet matau daugybę sėkmingų pavyzdžių, kai vaikai užauga sveiki, protingi ir stiprūs nevalgydami mėsos. Be to, kai savo kailiu patiriu, jog mano pasirenkamo maisto įvairovė suteikia jėgų, sveikatos, tampa ramu“, – sako sveikuolė. Ji mano, kad kiekvienam – savas kelias, todėl smerkti ir vertinti kitų nevalia.

Pokyčiai gali gąsdinti

Sigita pasakoja, kad anksčiau mėgdavo pagurkšnoti alaus. Tačiau prisijungusi prie sveikuolių sąjungos suprato, kad tai daryti tiesiog neetiška. Ji tikina, kad nebuvo sunku atsisakyti alkoholio. Tik žengusi tokį žingsnį pamatė, kad ima keistis draugų ratas. „Pasikeitus gyvenimo būdui neišvengiamai atkrito kai kurie žmonės. Tapo nebeįdomu klausytis apgirtusių žmonių kalbų, sėdėti apsvaigus iki paryčių. Norėjosi laiką leisti prasmingai“, – apie pokyčius pasakoja sveikos gyvensenos keliu pasukusi Sigita.

Ukmergiškės šeima yra atsisakiusi ir miltų, kuriuos tiesiog prilygina nesveikiems rafinuotiems produktams. „Valytų baltų ryžių, rafinuotų aliejų taip pat nevalgome“, – sako ji. Tiesa, iš kasdienio valgiaraščio išbraukus maistą, prie kurio esame įpratę, iš pradžių gali skaudėti galvą, apimti silpnumas, trikti virškinimas. Tačiau nereikėtų išsigąsti – taip kūnas reaguoja į pokyčius. Pakentėjus susitvarko virškinimas, sklandžiai pradeda dirbti žarnynas, atsiranda daugiau energijos.

Sveika mityba
© Shutterstock
Sveika mityba


Atsisakius kavos atsirado daugiau jėgų

Ukmergėje gyvenanti Sigita mano, kad gyvenimas taip sutvarkytas, kad žmogumi gamta rūpinasi nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų: „Iš pradžių vaikas maitinasi mamos pienu, vėliau, kad išgyventų, visomis reikalingomis medžiagomis jį aprūpina gamta.“

Tik, pasak moters, šiuolaikiniai žmonės nepasitenkina natūraliais produktais, nori vis daugiau ir įmantresnių skonių, perdirba produktus. Deja, toks nenatūralus maistas dažnai kenkia sveikatai. Ir pati Sigita sako anksčiau turėjusi prisirišimą prie kai kurių produktų, pavyzdžiui, ilgą laiką ji negalėjo gyventi be kavos. Tačiau atsisakiusi šio tonizuojančio gėrimo pajuto didelį sveikatos pagerėjimą – dingo dieninis mieguistumas, kuris anksčiau vargindavo, atsirado daugiau jėgų veikti. „Keliuosi apie ketvirtą-pusę penkių ryto, einu miegoti apie dešimtą vakare. Tiek miego valandų man visiškai užtenka“, – sako ji. Anksčiau, kai gerdavo kavą, žymiai sunkiau ryte atsikeldavo.

Lengvai numetė nereikalingus kilogramus

S. Kriaučiūnienė sako, kad organizmą reguliariai reikėtų išvalyti ir nuo įvairių toksinų. Dieta gali padėti sumažinti ir grybelių bei bakterijų. Mėnesį laiko moteris iš savo valgiaraščio išbraukia ir pieno produktus, vaisius... Po mėnesį trunkančio organizmo valymo, pasak Sigitos, oda tam lygi ir švelni it kūdikio, atsiranda dar daugiau jėgų, mintys tampa skaidresnės. Ypač svarbu, pasak sveikuolės, yra atsisakyti cukraus. Ne tik laikantis dietos, bet ir visam laikui.

„Mes šio produkto šeimoje iš viso nebevartojame. Pokyčiai milžiniški. Pastebėjau, kad kai vaikas užvalgo produktų, kurių sudėtyje yra cukraus, tampa neramus, irzlus“, – pasakoja Sigita. Pati ji atsisakiusi saldumynų pamatė, kad nebenori ir užkandžiauti, niekada nepersivalgo. Per pusantrų metų Sigitai pavyko numesti apie aštuonis kilogramus.

Įpročiai formuojami nuo mažens

Judėjimas – neatsiejama Sigitos Kriaučiūnienės sveiko gyvenimo dalis. Pasaulio sveikatos organizacija yra apibrėžusi, kad kiekvienam žmogui per dieną būtina aktyviai judėti 60 min. „Nuo mažens vaikai turi įprasti būti aktyvūs. Norėdama, kad mano vaikas visą dieną kuo daugiau judėtų, daug laiko praleistų lauke, Ukmergėje su bendraminčiais įkūriau lauko darželį. Stebiu nuolat judančius vaikus, matau, kaip jie vystosi. Kai vaikas daug laiko praleidžia aktyviai gamtoje, visai kitokia jo kalbos, sąmonės raiška“, – pastebi už sveiką gyvenseną nuo mažų dienų pasisakanti moteris.

Sigita atsisakė mėsos, kavos ir cukraus: džiaugiasi atsikratytais kilogramais bei kur kas geresne savijauta
© Asmeninis archyvas

Galimybių gyventi aktyviai yra tiek mažuose miesteliuose, tiek ir didmiesčiuose: „Parkai, paupiai, miškai – reikia tiesiog nepatingėti išeiti pasivaikščioti. Judėjimas – vienas svarbių energijos šaltinių.“

Prie senų įpročių grįžti nenori

Atsikėlusi anksti ryte ukmergiškė apie pusvalandį skiria maldai. Per dieną valgo ji tris kartus. Paskutinis valgymas – iki šešių vakaro. Pastaruoju metu didžiąją jos raciono dalį sudaro žalias, mažesnę – virtas maistas. Judėjimą jai atstoja vaikščiojimas. Kiekvieną dieną moteris nužingsniuoja apie 8-10 kilometrų ir jai to užtenka. Tačiau žmogui, dirbančiam sėdimą darbą, jos manymu, reikėtų dar papildomai atlikti tempimo pratimus ar mankštą stuburui. Visgi sveikuolių sąjungos viceprezidentė galvoja, kad visiems vieno recepto nėra. Kaip ir ne visiems paprasta eiti sveikos gyvensenos keliu. „Dažniausiai keisti įprastą gyvenimą priverčia kančia, pavyzdžiui, pablogėjusi sveikata. O tada žmogus įgyja ir valios“, – pastebi sveikuolė. Bet yra ir tokių, kurie natūraliai nori gyventi sveikiau, tad be didelių pastangų keičia gyvenimo būdą.

Sigita tikina, kad pajutus teigiamą sveikos gyvensenos naudą prie senų įpročių grįžti nesinori. „Jauti ne tik didesnį jėgų antplūdį, bet ir lengviau priimi teisingus gyvenimo sprendimus, atsirenki, kas yra teisinga, o kas ne“, – sako sveikuolė. Ji teigia matanti ir kas tinka jos vaikams bei priima drąsius, kad ir nepopuliarius sprendimus, pavyzdžiui, savo vyresniam sūnui vienuoliktoje klasėje moteris leido nebelankyti gimnazijos, nes matė, kad jaunuolis nebetobulėja gulėdamas ant suolo Ukmergėje. „Nuo per didelio mokslų krūvio jam tiesiog viskas tapo neįdomu“, – pasakoja trijų vaikų mama. Ji suteikė galimybė sūnui išvykti į Angliją mokytis tuos dalykus, kurie jam patinka labiausiai. Sigita sako, kad žengiant sveikos gyvensenos keliu labai svarbu pažinti save bei žinoti, kas mums tinka. O tada gyvenime galime sukurti kažką prasmingo bei padėti kitiems.


www.DELFI.lt
4