Sveikatos apsaugos ministerija kas keletą metų vykdo gyventojų mitybos stebėseną. Pernai kovą paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad per penkerius metus net perpus sumažėjo bent kartą per savaitę žuvį vartojančių lietuvių. Ar nusigręždami nuo žuvies nuskriaudžiame savo organizmą, pasakojo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Tyrimas parodė, kad žuvies ir žuvies produktų vartojimas Lietuvoje ženkliai sumažėjo – praktiškai per pusę lyginant su ankstesniais metais. R. Stukas atkreipė dėmesį, kad aptariamas tyrimas vykdomas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą metodiką ir klausiama yra apie žuvį bei žuvies produktus. Tai reiškia, kad į tyrimą patenka ir kokybišką, šviežią žuvį, ir įvairius nebūtinai vertingus žuvies produktus vartojantys žmonės.

Profesorius mano, kad tai turi įtakos tyrimo rezultatams, mat pasikeitė žmonių įpročiai ir tai, ko jie tikisi iš vartojamo maisto.

„Gyventojai pradėjo maistą rinktis pagal skonį, o antroj vietoj sveikata. Kaina nusileido į trečią vietą. Reiškia, Lietuvos gyventojai nori valgyti skaniai ir sveikai. Tai, ko gero, šitas kritimas gali būti paaiškinamas tuo, kad gyventojai mažiau pradėjo vartoti menkaverčių žuvies produktų. Na, o ta žuvis, kokybiška, visavertė, ji išlieka maisto racione. Tai galėtume vertinti visai neblogai“, – kalbėjo jis.

Kelis kartus per savaitę žuvį valgančių lietuvių sumažėjo perpus: profesorius Stukas turi paaiškinimą, kas nutiko
© DELFI / Josvydas Elinskas

R. Stuko teigimu, tai, kad seniau net 72 proc. gyventojų žuvį valgydavo 1–2 kartus per savaitę, kaip yra rekomenduojama, o dabar tik 37 proc., galima paaiškinti tuo, kad žmonės į žuvį pradėjo žiūrėti daugiau iš sveikatos pozicijų, vertinti visavertiškumą.

„Aišku, yra tas niuansas, kad kokybiška, šviežia žuvis, kuri yra atvėsinta, ji tikra yra nepigi. Ir vėlgi, ta kaina vis tiek yra tam tikras rodiklis, kuris apsprendžia maisto pasirinkimą. Bet gali būti tas niuansas, kad tyrime buvo įvestas klausimas, kaip valgo, kokiu dažnumu per mėnesį. Ir paaiškėjo, kad apie 1–2 kartus per mėnesį – apie 46 proc. Vėlgi tikėtina, kad tie 46 proc., valgydami 1–2 kartus per mėnesį, žuvį valgo tikrai tą gerą, kokybišką, ko gero, atvėsintą, net ne šaldytą. Tai, sakyčiau, kad čia reikėtų išsamesnių tyrimų, išsiaiškinti priežastis ir niuansus, bet, remiantis tais rezultatas, kokius mes turime, aš sakyčiau, kad panikuoti tikra nereikia“, – mano pašnekovas.

Jis pridūrė, kad ir kiti periodiškai atliekami tyrimai rodo, kad žmonės nori kokybiško, sveikatai palankaus maisto.

Kelis kartus per savaitę žuvį valgančių lietuvių sumažėjo perpus: profesorius Stukas turi paaiškinimą, kas nutiko
© DELFI / Karolina Pansevič

Žuvies produktai – ne blogis, bet ir ne kasdienis maistas

Kaip užsiminė R. Stukas, minėtas tyrimas aiškinasi, kiek žmonės vartoja ne tik žuvies, bet ir jos produktų. Tai yra žuvies piršteliai, įvairūs šaldyti gaminiai, konservai, rūkytos žuvys ir kt.

Nors, profesoriaus teigimu, tokie produktai nėra tokie vertingi ir kasdienei mitybai nerekomenduotini, jis sakė, kad tam tikrais atvejais rinktis žuvies gaminius – nieko baisaus.

„Mitybos įvairovei, arba jei reikia į kelionę kokius žuvies konservus įsidėti, tai yra visai nebloga išeitis. <...> Yra įvairiausių produktų: ir žuvies piršteliai, ir įvairūs kitokie šaldyti gaminiai, kur, lyginant su šviežia ar su atvėsinta žuvimi, vis tiek ne tokie vertingi. Aš sakyčiau, paįvairinti mitybai – taip, bet tai neturi tapti dažnai vartojamais produktais“, – kalbėjo R. Stukas.

prof. Rimantas Stukas
© DELFI / Domantas Pipas
prof. Rimantas Stukas

Žuvies pasirinkimas – skonio reikalas

Kaip laidoje pasakojo profesorius, žuvis galima skirstyti į dvi dideles grupes: riebios žuvys, vertinamos dėl omega 3 riebalų polinesočiųjų rūgščių, ir tos, kurios yra neriebios, kurių mėsa balta. Jos vertinamos labiausiai dėl baltymų.

R. Stukas sakė, kad tai, kokią žuvį pirkti, yra skonio, pasirinkimo reikalas. Vis dėlto, kaina gali pasufleruoti konkrečios žuvies naudingumą organizmui.

„Kalbant apie žuvis, vis dėlto, jų kokybę ir visavertiškumą apsprendžia kaina. Tikrai matome, kad kai kurios žuvys yra brangios, aišku, jų ir biologinė vertė yra labai gera, ir baltymų kiekis, gerai subalansuotos aminorūgštys“, – kalbėjo jis ir patarė verčiau rinktis mažiau, bet kokybiško maisto, negu privalgyti labai daug menkaverčio.

Pašnekovo manymu, Lietuvoje yra geros tendencijos, kai žmonės, rinkdamiesi maistą, galvoja apie jo visavertiškumą, naudą sveikatai.

Kelis kartus per savaitę žuvį valgančių lietuvių sumažėjo perpus: profesorius Stukas turi paaiškinimą, kas nutiko
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Profesorius išskyrė ir dar vieną aspektą, į ką verta atkreipti dėmesį renkanti žuvis.

„Labai svarbu, kokiose sąlygose išauginta žuvis, kur ji pagauta. Žuvis yra, ko gero, labiausiai užterštas maisto produktas, ir leidžiami teršalų kiekiai žuvyje yra didesni negu kituose produktuose“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, nors reglamentų leistina tarša ir didesnė, R. Stukas nuramino, kad pagal tai, kiek žuvies suvalgome, teršalų kiekis, patenkantis į organizmą, neturi jokios reikšmingos įtakos sveikatai.

„Žmogus, žiūrėdamas į žuvį parduotuvėje, tų teršalų nepamatys. <...> Maisto ir veterinarijos tarnyba periodiškai vykdo patikrinimus ir į rinką negali patekti produktas, kuris neatitiks teisės aktų“, – sakė R. Stukas.


www.DELFI.lt
46