Nors statistika rodo, kad vienam lietuviui tenkantis alkoholio suvartojimo kiekis mažėja, specialistai pastebi, kad Lietuvoje daugėja žmonių, kurie įžengę į ketvirtą dešimtį išdrįsta prisipažinti esantys alkoholikais. Būtent šiame amžiuje, sako medikai, išryškėja priklausomybė svaigalams.

Alkoholio vartojimo tendencijos Lietuvoje keičiasi: Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 0,8 litro grynojo alkoholio mažiau nei 2015 m.

Naujausiais duomenimis, alkoholio suvartojamas kiekis Lietuvoje ir toliau mažėja. Vilniaus universiteto ir „Baltijos tyrimų“ analizės duomenys parodė, kad šalies gyventojai 2017 metais vidutiniškai suvartojo kiek daugiau nei 12 litrų absoliutaus alkoholio per metus. Šiuos duomenis patvirtina ir Statistikos departamento bei Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti duomenys. VMI duomenimis, alkoholio suvartojimas 2017 metais mažėjo apie 10-15 proc., atitinkamai vienam suaugusiam gyventojui teko iki 12 litrų grynojo alkoholio.

Fiksuojamas ir ryškus alkoholio sukelto mirtingumo skaičiaus mažėjimas. Tačiau pastebima, kad kone didžiausia grupė žmonių, mirštančių dėl alkoholio nulemto rizikingo elgesio, patenka į 15-25 metų ribas.

Oficiali statistika – tik ledkalnio viršūnė

Specialistų teigimu, oficiali alkoholizmo Lietuvoje statistika yra tik ledkalnio viršūnė (Lietuvoje 2015 m. nuo lėtinio alkoholizmo oficialiai gydėsi 1,3 tūkst. žmonių), mat priklausomybės ligas galima gydyti anonimiškai, o anoniminės alkoholikų draugijos nerenka jokios statistikos, dažnai nežino net savo narių tikrų vardų.

Lietuvos psichoterapijos valdybos narys, psichologas, psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis teigia, kad sunku gauti patikimos statistikos, kuri atsakytų, ar Lietuvoje daugiau priklausomų žmonių ėmė ieškoti pagalbos ir koks jų amžius. Vis dėlto specialistas spėja, kad dalis lietuvių vartojamus alkoholio kiekius sumažino, kadangi šalyje sumažėjo iki psichozhės prisigeriančiųjų skaičius.

Įvardijo amžiaus ribą, kada dažniausiai išryškėja priklausomybė alkoholiui
© DELFI / Ainis Gurevičius

„Kreipimasis pagalbos yra susijęs su pagalbos prieinamumu, todėl šis rodiklis nėra tikslus. Mano nuomone, šią situaciją reikėtų analizuoti atsižvelgiant į alkoholinių psichozių statistiką Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, jų sumažėjo 5 proc. Žmogus savarankiškai negali susitvarkyti su alkoholine psichoze, todėl šis rodiklis – tikslus“, – svarsto G. Navaitis.

Valstybinis psichikos sveikatos centras skelbia, kad 2016 m. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 107,3 alkoholinės psichozės atvejai, tuo tarpu 2015 m. - 111,1.

30–ečiams priklausomybė jau būna susiformavusi

Nors specialistai nesiryžta daryti išvadų, ar daugiau jaunų žmonių išsivysto priklausomybė alkoholiui, mirčių statistika rodo nemalonią tendenciją. Kaip skelbia Higienos institutas, iš visų alkoholio lemtų išorinių mirties priežasčių net 30,6 proc. sudaro jaunų žmonių (15-25 m.) mirtys. Išorinėmis mirčių priežastimis laikomi atsitikimai keliuose, paskendimai, savižudybės ir kt.

Kad jauni žmonės turi problemų su nesaikingu alkoholio vartojimu patvirtina ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo gydytoja Jolanta Ugnė Vilkaitė. Anot jos, dažnai jie nė neįtaria turintys priklausomybę, nes su ja susiję padariniai pasireiškia po ilgo laiko tarpo.

Vakarėlis
© Shutterstock nuotr.
Vakarėlis

„30 metų dažnai yra tas amžius, kai priklausomybės liga jau būna susiformavusi. Dar 5-10 ar net daugiau metų užtrunka ją pripažinti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako ji. Su priklausomybėmis dirbantys specialistai pastebi, kad jaunuoliai pagalbos ieško dažniau ir tai esą galima aiškinti pagausėjusiu informacijos kiekiu, kuris leidžia identifikuoti problemas šioms dar neįsisenėjus.

Medikai pabrėžia, kad daryti išvadas, jog staiga daugiau jaunuolių ėmė gerti, būtų neteisinga. Tam prieštarautų ir mažėjanti alkoholio pardavimų statistika, nors G. Navaitis pastebi, kad į neseniai atliktus tyrimus nėra įtraukiami duomenys iš Lenkijos ir Latvijos pasienių.

DELFI jau rašė, kad brangstant alkoholiniams gėrimams ir ribojant galimybes jų įsigyti gyventojai atranda kitų būdų, kaip gauti svaigalų. Praeitų metų vasarą Latvijos pasienyje atidarytose alkoholio parduotuvėse buvo stebimas pirkėjų iš Lietuvos pagausėjimas. Dalis alkoholinių gėrimų į šalį taip pat patenka iš Lenkijos, kuri lietuvius masina mažesnėmis kainomis.

Vietoj gydymo renkasi nepatikrintus metodus

Gydytojos J. U. Vilkaitės nuomone, informacijos apie alkoholizmą kaip ligą visada trūko, sergantieji mieliau rinkdavosi ligą greitai išsprendžiančius „vaistus“ kaip, pavyzdžiui, kodavimas. „Pastaraisiais metais alkoholizmo tema tampa aktualesnė, daugėja diskusijų viešojoje erdvėje, norisi tikėtis, kad sykiu mažėja su priklausomybės liga susijusi stigma ir mitai. Tikėtina, kad informuota visuomenė greičiau atpažįsta simptomus ir kreipiasi į specialistus, kol liga dar nėra įsisenėjusi“, – teigia specialistė.

Įvardijo amžiaus ribą, kada dažniausiai išryškėja priklausomybė alkoholiui
© DELFI

Informacijos pagausėjimas, sako ji, naudingas ne tik pačiam sergančiajam, bet ir jo šeimos nariams. Dažniausiai ligos požymius pastebi ne pats ligonis, o jo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės. „Šeimos nariai yra pirmieji pradedantys pastebėti ir nukentėti dėl besiformuojančios ar jau susiformavusios priklausomybės“, – pasakoja J. U. Vilkaitė.

Kitas svarbus veiksnys, anot jos, vis labiau pastebimos kampanijos prieš smurtą šeimoje ar vaikų teisių agitavimas. „Pastaraisiais metais intensyvėja tarnybų darbas, kai mažamečių vaikų turintys asmenys nukreipiami ir (ar) įpareigojami gydytis priklausomybę“, – teigia specialistė.

Šeimos, iš kurių laikinai globai buvo paimti vaikai, privalo kreiptis pagalbos pas specialistus, kitu atveju – vaikai namo negrįš. Kaip teigia VšĮ „Šiaulių centro poliklinikos“ gydytoja psichiatrė Laima Šeporaitienė, tokios šeimos dažnai patenka į 30-40 m. amžiaus grupę.

Priklausomybė – kompleksinis reiškinys

Psichologas G. Navaitis taip pat pastebi, jog priklausomybė yra kompleksinis reiškinys. „Neseniai Lietuvoje Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą apie priklausomybes. Buvo apklausti 1020 žmonių, tokia imtis leidžia reprezentuoti visus Lietuvos gyventojus. Tyrimas parodė, kad žmogus, turintis vieną priklausomybę, tikėtina, kad turės ir dar vieną ar kelias priklausomybes. Jei žmogus rūko, yra daug didesnė tikimybė, kad jis vartos alkoholinius gėrimus ir (ar) loš iš pinigų“, – teigia G. Navaitis.

Gediminas Navaitis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Gediminas Navaitis

Anot jo, egzistuoja priklausomo žmogaus tipas. „Jeigu iš tokio žmogaus, mes atimsime vieną priklausomybę, jis ją pakeis kita. Žvelgiant labai primityviai į šią situaciją, galime pateikti tokį pavyzdį: kiekvienais metais Lietuvoje žūsta tam tikras skaičius neatsakingai vairuojančių motociklininkų. Jei uždrausime Lietuvoje motociklus, ar pavyks išgelbėti tą skaičių žmonių, kurie būtų žuvę motociklo avarijoje? Aš manau, kad ne. Tie žmonės pradės neatsakingai vairuoti dviračius, mašinas ar kitas transporto priemones“, – pasakoja psichologas psichoterapeutas.

Įvertinkite savo įpročius

Tarptautinė Anoniminių alkoholikų draugija žmonėms, kurie svarsto, ar turi problemų su alkoholio vartojimu, siūlo atsakyti į apačioje pateiktus klausimus. Anot jų, jei galite atsakyti „taip“ į bent vieną ar kelis klausimus, vertėtų susimąstyti, kokį poveikį jūsų gyvenimui daro alkoholio vartojimas.

www.DELFI.lt
49