Neretai prašo vaistų, nes kažkam kažkas padėjo
Savigydos pasekmės, nesikonsultuojant su specialistais, gali būti skaudžios.
„Mes esame vartotojai tiek kalbant apie vaistus, tiek apie papildus. Papildų vartojama daug, ir neretai jau ne profilaktikos tikslais, o kokiems nors simptomams pašalinti. Be to, vartojama daugiau, nei reikia, – pastebi šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. – Baisiausia, kad vartoja nesuderinę ir nepasitarę su gydytoju ar vaistininku. Labai dažnai iš vieno, iš kito, iš trečio gauna tablečių, jas „valgo“ ir tada kyla pašalinių poveikių.“
„Mes turime labai didelę pasiūlą, esame vartotojai, norime tą maisto papildą įsigyti. Daugiausia klaidų darome nežinodami, kaip jį vartoti ir dėl ko mums jo reikia, ar iš tikrųjų reikia. Kažkas vartoja, kažkas man pasiūlė, tai tikriausiai ir mano to reikia. Nes kažkam kažkas padėjo“, – priduria vaistininkė Laura Vanagaitė.
Vaistininkė sako, kad kasdien išgirsta pageidavimų nusipirkti konkretaus vaisto ar maisto papildo, tačiau visuomet skatina žmones konsultuotis ir išsiaiškinti, ar tikrai to pirkinio reikia. Kartais atėję žmonės puikiai žino, koks vaistas jiems padeda vienu ar kitu atveju. Visgi L. Vanagaitė pataria nebijoti kalbėtis su specialistais, vaistininkais, nes jie tam ir yra, kad suteiktų reikiamą farmacinę paslaugą.
Antibiotikais gydė net kariesą ir slogą
Medikas V. Morozovas sako, kad savigydą padeda riboti ir įstatymai, tad bent jau antibiotikų perdėtas vartojimas mažėja.
„Anksčiau buvo galima vaistinėje išverkti antibiotikų, dabar jau turi būti nebent labai glaudus ryšys su vaistininku, kad „skolon“ duotų. Tai griežtai receptinis vaistas. Vienintelis būdas kovoti su savigyda – šviesti visuomenę. Bent mano rate mažėja žmonių, kurie antibiotikais nori gydytis bet kokią slogą ar danties skausmą, kas buvo populiaru vienu metu, mat kariesą sukelia bakterijos, vadinasi, reikia jas žudyti. Būna, paskyrus antibiotikų, jų suvartojama ne visas kursas, o iki kol baigiasi simptomai, vartojama nereguliariai ir taip didinamas atsparumas“, – dalijasi šeimos gydytojas.
Nesuvartotus antibiotikus žmonės neretai pasilieka „kai reikės“ arba sumano pagelbėti kaimynui. Anot V. Morozovo, žmonės išmoningi, tad jei nori, randa būtų, kaip net ir nesant poreikiui prasimanyti antibiotikų.
„Tikrai dar pasirodo su prašymais „na, gal man antobiotiką“. Receptai saugomi arba išrašomi elektroniniu būdu, tad vaistai parduodami tik pagal daktaro paskyrimą. Beje, pastebime, kad sumažėjęs ne tik antibiotikų, bet ir kitų receptinių vaistų vartojimas, nes jų įsigyti sunkiau. Mes prašome receptų. Be to, anksčiau naikinti vaistus žmonės atnešdavo jų prikaupę dėžėmis. Dabar matome, kad vaistų žmonės turi tikrai mažiau“, – įvardija vaistininkė.
Vaistų vartojimo įpročiai ateina iš šeimos
Kalbant apie vaistų vartojimą, anot mediko, įpročiai ir supratimas ateina iš šeimos.
„Tais laikais, kai dar dirbau greitojoje, mes viską laiką važiuodavome į tas pačias trobas, net jei žmogus karščiuodavo, o vyresni kolegos sakė, kad vykdavo ten pat dar tada, kai močiutė augino dukrą, kuri dabar augina jos anūką. Jie visą laiką kviesdavo greitąją ir jiems tai buvo įprasta. Tai jei šeimoje kiekvienas kostelėjimas ar slogytė buvo gydoma dešimtimi skirtingų vaistų, tikėtina, kad taip bus elgiamasi ir toliau, nes tokia tradicija. Manau, jaunesnioji karta atsinešė tai, kaip juos gydė šeimoje“ – sako V. Morozovas.
Šeimos gydytojas priduria, kad šviesti žmones būtina ir tik taip galima pakeisti nusistovėjusius įpročius bei norą gydytis patiems. Ypač jei žmogui žinomas gydymas nepadėjo ir jam vis tiek tenka kreiptis į gydytojus, medikai turėtų kalbėti apie medikamentus.
Būtinas švietimas
Anot V. Morozovo, iš praktikos pastebima, kad jaunesnioji karta darosi mažiau pakanti skausmui.
„Jie nori čia ir dabar. Įpjautas pirštas ar sloga būna gana didelis motyvas ieškoti pagalbos, o vyresnio amžiaus žmogus dėl to nesikreips. Ta karta, lakstanti trumpom kelnėm ir nuogom čiurnom, vienareikšmiškai mažiau pakanti“, – kartų skirtumus įvardija gydytojas.
„Neseniai turėjome pacientę vaistinėje, kuri pagalbos kreipėsi visur, – ties pakaušiu jai pradėjo slinkti plaukai ir pasireiškė niežulys tik toje vietoje. Grožio specialistės visko siūlė – kremus tepk, šampūnais plauk. Žmogus viską išbandė. Receptų, aišku, nėra, patarti žmonių tepalai receptiniai. O nuo ko viskas prasidėjo? Paaiškėjo, kad išsiplauna galvą vakare ir prieš eidama miegoti visą laiką ant pagalvės ties ta vieta guli. Matyt, oda nekvėpuoja, viskas užspaudžiama ir toje vietoje atsiranda bėda. Tiesiog reikia išsidžiovinti galvą arba plauti ryte“, – dalijasi patirtimi L. Vanagaitė.
Savigydos imasi ir dėl nepasitikėjimo medikais
Neretai jaunesni žmonės savo negalavimo sprendimų ieško internete. V. Morozovas sako, jog neperžengiant sveiko proto ribų kartais tai išties pravartu, tačiau neretai nepasitikėjimas medicina būna toks, kad žmonės mieliau imasi savigydos.
„Žmonės pradeda ieškotis pagalbos ir tada susiklosto situacijos nuo kažkokios nesančios ligos gydymo tik vienoje Lenkijos klinikoje iki kokio nors acto garinimo ar gėrimo. Visur turi atsirasti sveikas protas“, – sako šeimos gydytos ir priduria, kad ir kaip absurdiškai kartais skambėtų patarimai internete, atsiranda pacientų, kurie jais tiki. – Negaliu sakyti, kad tai labai jauni ar vyresni, neišsilavinę – ne. Ateina ir su aukštuoju, sako – man pašvietė lazeriu į akį, pamatavo varžą tarp dviejų rankų ir pasakė, kad kepenų vėžys. Kai pasiūlai pagalvoti, koks čia mechanizmas, tada sutinka, kad taip, iš principo neįmanomas.“
Visgi žmonės tokia informacija ar „patikra“ susigundo. V. Morozovas sako, kad geriausia vadovautis sveiku protu ir turėti gydytoją, kuriuo pasitiki.
Dirbtinis intelektas dar nėra rimtas pagalbininkas
Informacijos paieškų internetinėje erdvėje populiarėja ne tik įprasti įrankiai, bet ir dirbtinio intelekto pagalba. Šeimos gydytojas pastebi, kad dirbtinį intelektą jo kūrėjai išties bando pritaikyti ir medicinoje, jam pačiam teko bendrauti su specialistais. Visgi pasitikėti, kad dirbtinis intelektas nustatys diagnozę, tikrai neverta.
„Jei žmogaus visi tyrimai geri, viskas absoliučiai gerai, tada dirbtinis intelektas gali pasakyti „tau viskas gerai“. Bet jei kas nors nebus gerai, greičiausiai bus pasiūlyta gyvo žmogaus konsultacija. Kalbant apie „ChatGPT“ robotus – esminis klausimas, iš kur jis semiasi informacijos. Jei iš populiarių straipsnių, tai bus ne toks geras patikimumas, negu semtųsi iš kokios nors enciklopedijos ar vaistų žinyno“, – paaiškina medikas ir priduria, kad kol kas net dirbtinis intelektas nėra patikimumo garantas.
V. Morozovas sako tikintis, kad gal kada nors net atsiras žmogus, kuris sumanys, kaip parduoti dirbtinio intelekto teikiamas neva medicinines konsultacijas, tačiau mano, kad tai bus skirta ne geram tikslui pasiekti, o pasinaudoti žmonių patiklumu.
Kaip rasti patikimą informaciją internete ir forumuose?
Vaistininkė priduria, kad atėję žmonės neįvardija, kur rado informacijos apie gydymus ar vaistus. Ji ragina skaityti, tačiau atsirinkti, kuri informacija patikima.
„Tikrai yra forumų, kur, pavyzdžiui, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, susiranda kitų, sergančių tomis pačiomis ligomis, – jie gali konsultuotis, kalbėtis, tai tarsi psichologinė pagalba, ir šitai nėra blogai“, – kada ta informacija internete gali būti išties patikima, įvardija L. Vanagaitė.
Kartais žmonės kaip tik nepalaiko vieni kitų, o ima dėstyti, kad ko jau ko, bet mediko skirtų vaistų tikrai nereikia. Vienas tokių „nemylimų“ vaistų, anot V. Motozovo, yra statinai nuo cholesterolio. Ir nors šie vaistai gelbsti žmonių gyvybes, pašnekovas sako puikiai žinantis, kad ne kartą pacientus kai kurie aplinkiniai ėmė įtikinėti, kad to blogio nereikia, ir pradėjo siūlyti, kas, jų manymu, tiks geriau.
Šeimos gydytojas sako, kad jei žmogus turi kokią nors rimtą ilgalaikę ligą, tuomet forumai vertingi, nes besidalijantys savo patirtimi net gali pasiūlyti tinkamiausią specialistą.
„Pavyzdžiui, prisijungia į forumą 100 žmonių – jie tuo gyvena, žino, kuris specialistas tą ligą gydo, žino, kur galima greičiau gauti tam tikrų vaistų. Pacientas, sergantis reta liga, labai dažnai žino daugiau nei gydytojas“, – sako V. Morozovas.
Kam skirti informaciniai lapeliai, pridėti prie vaistų?
„Reikia suprasti, kad lapelis parašytas labiau teisininkui. Kartais labai liūdna, kad tuo lapeliu vadovaujasi vaistininkai, nes, tarkim, vaistas galbūt skirtas visiškai dėl kitų dalykų, ir jie gali būti neaprašyti. Jei Jums kyla abejonių, pravartu perskaityti. Galbūt gydytojas nepaklausė apie kitus vartojamus vaistus ar pamiršote apie juos, pasireiškė koks nors pašalinis poveikis ir Jūs suabejojote, ar nuo to. Bet tada turi būti ir kitas žingsnis – skambutis gydytojui“, – paaiškina medikas ir sako, kad savarankiškai nutraukti gydymo nereikėtų, nes ligos ir gijimo eigą stebintis gydytojas tikisi, kad pacientas dalyvauja gydymo procese.
L. Vanagaitė priduria, kad tiek gydytojai, tiek vaistininkai turi informaciją apie vaistinių preparatų suderinamumą, tad jais vadovaujasi. Kartais žmonės ima reikšti nepasitikėjimą medikais bei vaistininkais ir dėl to, kad gydytojas ko nors nepaminėjo. O jei vaistus išrašė keli gydytojai, tai, būna, vaistininkams tenka raminti gana karingai nusiteikusius žmones, nors kartais tam tikrus dalykus pamiršta ir jie patys.
„Kiekvieną situaciją galime ramiai išsiaiškinti. Visą laiką galima paskambinti daktarui ir pasitikslinti, ar tikrai teisingai išrašyta. Visas galimybes mes turime“, – patikina pašnekovė.
Ką pravartu turėti ar dovanoti?
Vaistinėse lankosi ne tik savo sveikata besirūpinantys žmonės. Užsuka ir tie, kurie ieško artimiesiems dovanų.
„Tu galvoji apie savo artimą, juo rūpiniesi ir nori suteikti džiugesio. Kad ir maisto papildai – maisto racioną mes tikrai galime papildyti, kartais reikia. Aišku, galime persistengti, tačiau jei savo močiutei ar tėvams nupirksi vitaminų kompleksą ir padovanosi, tikrai nemanau, kad bus didelė problema“, – sako L. Vanagaitė.
Šeimos gydytojas įspėja, kad jei norite nupirkti maisto papildų, nereikėtų ieškoti jų turguose ar neaiškiose internetinėse platformose. Jei maisto papildo neįsileidžia vaistinės, vadinasi, jis neatitinka tam tikrų reikalavimų.
O kokia geriausia namų vaistinėlė? L. Vanagaitė siūlo ją kurti individualiai, peržiūrėti reikėtų bent porą kartų per metus. Kas turi būti vaistinėlėje? Vaistų nuo peršalimo, nuo skausmo, tvarsčių ir kitų dalykų. Sąrašą geriau pasidaryti namuose, o gal net viską įsigyti internetinėje vaistinėje.
V. Morozovas priduria, kad vienas geriausių kriterijų vertinant negalavimą yra para – jei skausmo ar kokio nors negalavimo negalėtumėte ištverti per naktį, vaisto geriau turėti, o štai to, be kurio tiek laiko galite tverti, prireikus ryte įsigysite vaistinėje.
