Kas kaltas: genetika, mityba, ar mažas fizinis aktyvumas?
Nutukimas pripažintas liga dar 1998 metais, tačiau iki šiol dalis žmonių šią ligą stigmatizuoja ir mano, kad tokia būklė – žmogaus pasirinkimas ir apsileidimas. Anot gydytojo dietologo Edvardo Grišino, nutukimas stigmatizuojamas, nes visuomenėje įprasta matyti žmones, kurie serga nutukimu, ir, nepaisant visų prevencinių priemonių, nutukimo atvejų pastebime vis daugiau.
„Su kiekvienais metais stengiamės vis dažniau ir garsiau kalbėti, kad nutukimas – tai liga, vadinama slaptu žudiku. Jos pasekmės gali būti letalios ir nenuspėjamos. Nepaisant to, to dar negana. Mano manymu, dar daugiau įvairiausių prevencinių būdų privalo būti imamasi, kad nesektume Vakarų šalių pavyzdžiu, kur tikrai situacija žymiai prastesnė, ir išvengtume neigiamų padarinių mūsų visuomenei“, – teigia E. Grišinas.
Anot jo, nėra vieno atsakymo, kas lemia nutukimą – jam įtakos turi ir genetika, ir mityba, ir per mažas fizinis aktyvumas. Vis dėlto, gydytojas dietologas pažymi, kad dažniausiai nutukimą lemia epigenetika – tai yra žmogų supančios aplinkos ir jo atliekamų veiksmų visuma.
„Galbūt mūsų organizmas įgimtai turi tam tikrą genetinę medžiagą, kaip vadinamą kulką, bet dažniausiai šautuvo gaiduką paspaudžiame mes. Turėtume stebėti, ar toje aplinkoje, kurioje gyvename, nėra tam tikrų raudonų vėliavų, kurios galėtų paskatinti nutukimą. Dažnu atveju priežastys būna labai paprastos, bet žmogus būna susigyvenęs su jomis, todėl būna sunku jas pakeisti. Ir čia yra didžiausias iššūkis – kaip įtikinti žmogų, kad tai, kaip jis gyvena dabar, galbūt nėra teisinga, ir kad reikia imtis praktiškų pokyčių, o ne vien vaistų vartojimo, kaip komplikacijų gydymo aspektais“, – kalba gydytojas dietologas.
Vis daugiau vaikų turi antsvorio: po pandemijos problema tapo dar opesnė
Kaip vieną iš nutukimo atvejų daugėjimo priežasčių E. Grišinas įvardija didėjantį pramonės lygį ir įvairius šiuolaikinio gyvenimo patogumus, dėl kurių nutukimu susirgti gali net ir tie, kurie ilgą laiką maitinosi sveikai ir buvo liekni.
Anot gydytojo dietologo, dažniausiai pavojus kyla tuomet, kai visur skubantis žmogus vengia gaminti maistą pats ir vartoja pramoniniu būdu pagamintą maistą, o vaikščiojimą pėsčiomis iškeičia į važiavimą paspirtuku ar automobiliu.
Nutukimo problema auga ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, paauglių. „Eurostat“ duomenimis, kas penktas vaikas Europoje turi antsvorio. E. Grišinas pastebi, kad antsvorį ir nutukimą turinčių vaikų skaičius dar labiau išaugo po pandeminio laikotarpio.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad kas antras vaikas, šiuo metu ateinantis į gydymo įstaigą dėl dietologo konsultacijos, kreipiasi dėl perteklinio svorio. Tai yra tikrai opi problema – nutukimas, kaip liga, ritasi nuo suaugusiųjų į vaikus. Ir čia mes matome tas pačias problemas: didesnė hipodinamija, nejudėjimas, vaikai daugiau laiko praleidžia sėdėdami prie televizijos ekranų ir išmanių įrenginių. Taip pat vaikų mityba labai dažnai būna padrika ir palikta jų valiai, nes tėvai skuba ir nespėja jos sužiūrėti“, – vaikų nutukimo priežastis vardija gydytojas dietologas.
Anot jo, į augantį vaiko viršsvorį dažnai tėvai žiūri pro pirštus, manydami, kad vaikas „išaugs“. Tačiau E. Grišinas ragina susimąstyti ir į tai nenumoti ranka, nes problema pati savaime neišsispręs, jei prie jos sprendimo neprisidės tėvai, o nutukimas ilgainiui kelia pavojų susirgti įvairiomis ligomis.
„Mes žinome, kad nutukimas, kaip metabolinis sutrikimas, yra susijęs su begale medžiagų apykaitos sutrikimų. Čia mes galime kalbėti apie kardiovaskulines ligas, glikemijos sutrikimus, antro tipo cukrinį diabetą, rezidentiškumą insulinui, endokrinologines ligas, judėjimo aparato pažeidimus, sąnarių skausmus, raumenų silpnumą ir net neurodegeneracines ligas. Visos ligos viena su kita susijusios, ir labai dažnai galime pašalinti vieną praktiškai įmanomą koreguoti priežastį, ir, 50 proc. atvejų, kitos ligos taip pat gali išnykti“, – teigia E. Grišinas.
Griežtos dietos nepadės, o stebuklingos piliulės – nėra
„Mes labai dažnai iš karto imamės restrikcinių, eliminacinių, apriboto kaloražo dietų, ko tikrai neverta daryti pirmoje dietoje. Kad ir kaip nepatiktų mano pacientams, kai aš daugiau kalbu apie mūsų aplinką, kurioje mes gyvename, apie mūsų elgseną, bet nuo to reikia pradėti, nes ten slypi labai daug atsakymų į klausimą, kodėl pas mane yra toks svoris. Mes galbūt nenorime girdėti tų atsakymų, nes mes šiek tiek juos nujaučiame. Mums lengviau ryte paimti vieną piliulę ir ją išgerti, nes tai nereikalauja daug pastangų. Bet to bus negana“, – sako gydytojas dietologas.
Jo teigimu, kreiptis pagalbos į specialistus reikėtų jau tuomet, kai žmogui pačiam nepavyksta suvaldyti savo svorio didėjimo per vieną ar du mėnesius.
„Dažniausiai galvojame, kad nutukimo priežastis yra labai specifinė, paslėpta, ar tai liga, sutrikimas. O kartais priežastis būna paprasčiausia. Jeigu jau matote, kad svorio kreivė eina į viršų, ir patys negalite jo suvaldyti – kreipkitės pagalbos, jos tikrai apstu ir specialistų Lietuvoje yra nemažai. Tereikia pirmiausiai išdrįsti pripažinti, kad tai yra problema, ir imtis antro žingsnio – pradėti ją spręsti praktiškai“, – pataria E. Grišinas.