„Daržoves sveikiausia valgyti natūraliame pavidale – ne trintas ar kitaip apdorotas. Tuomet jos yra vertingiausios, ten gausu ląstelienos, įvairių junginių kompleksų, vitaminų, pektinų, mineralinių medžiagų. Kuo įvairesnė vartojamų daržovių spalvinė gama, tuo jos vertingesnės mūsų organizmui. Bet mada pasiruošti savų daržovių žiemai yra labai sveikintina“, – tikina dietologė J. Dobrovolskienė.
Restoranų naudojama gudrybė – popierius
Jei turite nemažai daržovių, kurias ketinate suvartoti artimiausiu metu, virtuvės šefas M. Praškevičius atskleidžia keletą daržovių laikymo gudrybių, naudojamų restoranuose.
„Mes restorane daržoves ir vaisius laikome šaldytuve, bet stengiamės juos suvynioti į popierių. Popierius sutraukia drėgmę ir padeda daržovėms išlikti šviežioms ilgėliau, nepūti. Salotas šaldytuvo stalčiuje išsaugoti padeda drėgmė – sudrėkinkite jas ir taip pat suvyniokite į popierių. Dar vienas būdas – sudėkite salotas į maišą, iš jo išspauskite orą, užsukite ir laikykite šaldytuve. Taip jos išbus šviežios ilgiau“, – pataria M. Praškevičius.
Vienintelė daržovė, kurios M. Praškevičius sako pats nededantis į šaldytuvą, yra pomidoras – laikant šiltai, jie išlieka skanesni, kvapnesni, tačiau tai – labiau skonio reikalas.
Jei matote, kad turėsite didelį cukinijų derlių, virtuvės šefas pataria jas skinti, kol dar neužaugo itin didelės – mažesnės jos ir skanesnės, ir traškesnės, ir gražiau atrodo lėkštėje.
O jei nesugalvojate, kaip įdomiau panaudoti žoleles, pabandykite pasigaminti ledų. „Mūsų restorane galima rasti peletrūnų, krapų, bazilikų skonių ledų, petražolių šerbetą. Tai galbūt – labiau restoranų desertas, bet tikrai galima bandyti pasigaminti jų ir namuose“, – įsitikinęs M. Praškevičius.
Dalį daržovių galite bandyti išsaugoti žiemai natūraliame pavidale, jei tik turite vėsią vietą sandėliuoti. Geriausiai iki žiemos pavyks išlaikyti kopūstus, bulves, burokus. Morkas iki šaltojo sezono išlaikyti gana sudėtinga, tačiau žemoje temperatūroje – įmanoma, tikina J. Dobrovolskienė. Česnakus galima kabinti pynėmis, o svogūnai turi būti laikomi visiškai sausoje patalpoje.
„Daržovių sandėliavimas žiemai yra didžiulis mokslas, bet reikėtų laikytis esminio principo – kuo šviežesnes daržoves laikyti vėsiausioje turimoje vietoje“, – paaiškina dietologė ir priduria, kad tokių sąlygų neturintiems belieka daržoves žiemai konservuoti.
Šaldymas – geriausias konservavimo būdas
Garantuotas ir patikrintas metodas daržoves išlaikyti iki žiemos prarandant mažiausiai jų naudingųjų savybių yra šaldymas. „Visas turimas daržoves pjaustykite, pakuokite ir dėkite į šaldiklį. Šaldykite cukinijas, moliūgus, morkas. Prisišaldykite stalčius daržovių, o kur jau jas panaudoti, atėjus laikui tikrai sugalvosite“, – tikina J. Dobrovolskienė ir priduria, kad šaldymo kameroje savo vietą būtinai turėtų atrasti ir prieskoninės žolelės – krapai, petražolės ir kt.
Norint iki žiemos išlaikyti uogas, jas taip pat geriausia šaldyti. Dietologė pripažįsta, kad atitirpintos šaldytos uogos nėra itin malonios akiai, ištyžta, tad vaikai gali atsisakyti jas valgyti. Tokiu atveju iš šaldytų uogų žiemą galima gaminti glotnučius, taip paįvairinti vaikų mitybą vasarinėmis gėrybėmis.
„Galima pasigaminti ir vieną kitą indelį uogienių, bet jos turėtų būti skirtos retesniam pasimėgavimui su blyneliais.
Geresnis pasirinkimas yra obuolių piurė – gerai pakaitinus ir įdėjus nedidelį kiekį cukraus, rūgščių antaninių obuolių piurė žiemą labai tinka paįvairinti vaikų mitybą. Na, o kompotai yra nevertingi – anksčiau, dėl pasirinkimo stygiaus, jie būdavo vartojami kaip desertas“, – pažymi J. Dobrovolskienė.
Rauginimas sustiprina naudingąsias savybes
Dar vienas puikus būdas – daržovių rauginimas, tačiau tam taip pat reikėtų turėti vėsesnę patalpą. Dietologės teigimu, rauginimas padeda išlaikyti ar net sustiprinti daržovių naudingąsias savybes. Raugti galite kopūstus, agurkus, ropes ar net obuolius. Pastarieji yra mažiau žinomi, nei, tarkime, rauginti kopūstai, bet yra lygiai toks pats puikus garnyras. „Labai sėkmingai raugiamos ir cukinijos. Jos išlieka visavertės maistine prasme. Tinkamoje, vėsioje temperatūroje laikomi rauginti produktai gali išbūti per visą žiemą“, – tvirtina J. Dobrovolskienė.
Jai antrina ir virtuvės šefas M. Praškevičius. „Tam tikru vasaros metu visiems iškyla didžiausias klausimas – ką daryti su tomis cukinijomis? Pabandykite jas užraugti. Jei jos yra didelės, galite išimti sėklas ir užraugti tik kietąją dalį – labai skanu“, – pataria virtuvės vadovas ir priduria, jog restorane stengiasi rauginti ne tik cukinijas ar agurkus, bet ir šparagines pupeles, patisonus.
Dietologė J. Dobrovolskienė atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku geriausia vartoti kuo įvairesnes daržoves: tiek raugintas, tiek šaldytas, tiek šviežias, įsigytas prekybos centruose. „Nors labai dažnai kalbama apie nitratus, esančius daržovėse, jose tikrai yra naudingų medžiagų. Šviežias daržoves derinkite su tomis, kurias ruošėte per vasarą – toks būdas organizmui yra sveikiausias“, – teigia J. Dobrovolskienė.
Siūlo eksperimentuoti marinuojant
Gyventantiems butuose ir neturintiems vėsesnių patalpų ar galimybės užšaldyti didesnį kiekį daržovių, belieka marinavimas. Tačiau dietologė pabrėžia, kad marinuotos daržovės gali būti vartojamos nebent dėl skoninių savybių, bet ne dėl maistinių.
„Marinuotos daržovės nebetenka savo gerųjų savybių, todėl jos gali būti skirtos tik paįvairinti mitybą. Saldžiarūgštis skonis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir sužadina apetitą, bet tai labiau – psichologinis faktorius, galintis padėti nevalgiam vaikui. Marinuotos daržovės išlaiko formą, bet vertės nebetenka. Vienintelis fenomenas yra pomidoras – jis net ir kaitinamas nepraranda savo gerųjų, priešvėžinių savybių ir net termiškai apdorotas išlieka vertingas“, – pažymi gydytoja.
Virtuvės šefas M. Praškevičius siūlo nebijoti eksperimentuoti ieškant įdomesnių skonių. „Pabandykite pamarinuti uogas su actu taip, kaip marinuojate agurkus. Tai bus puikus pagardas prie pagrindinių patiekalų. Restorane marinuojame trešnes, slyvas – labai skanu. Marinuotos uogos puikiai tiks tiek prie žuvies, tiek prie baltos mėsos“, – patarimais dalijasi M. Praškevičius.