„Mums vis dar baisu, kad jie sugrįš“, – net ir praėjus metams po Iziumo miesto Ukrainoje išlaisvinimo kalba čia gyvenantys žmonės. Okupaciją jie prisimena su ašaromis, o žmonių istorijos viena už kitą baisesnės. „Man teko savo žmoną surinkti po gabaliuką po to, kai mūsų kieme tiesiai į ją pataikė sviedinys“, – Delfi pasakojo Iziume gyvenantis Andrijus prieš tai paprašęs išjungti filmavimo kamerą. Vyro skruostais riedėjo ašaros. Tokių pasakojimų Iziume galima išgirsti ant kiekvieno kampo.
Iziumas – miestas Charkivo srityje, kuris buvo okupuotas dar praėjusių metų balandžio pradžioje, o rugsėjo viduryje ukrainiečiams pavyko jį išlaisvinti. Tačiau oro pavojaus sirenos, kaip ir daugelyje Ukrainos miestų, čia skamba iki šiol, o okupaciją primena gausybė sugriautų pastatų pačiame miesto centre.
Ukrainiečiams išlaisvinus Iziumą, į dienos šviesą išlindo gausybė liudijimų apie rusų čia vykdytus žiaurumus – ne tik po namų griuvėsiais po bombardavimų palaidotus žmones, bet ir masines kapavietes, kuriose palaidoti žmonės buvo su smurtinėmis žymėmis.
Nenuostabu tad, kad Iziumo gyventojai iki šiol su siaubu prisimena karo pradžią, okupacijos laikotarpį ir net krūpteli vien pagalvoję, kad Rusijos kariuomenė ir vėl galėtų žengti į jų miestą.
Miestas atsigauna, bet žaizdos liko
„Išgyvenau okupaciją, todėl šiandienos padėtis Iziume man primena laikus iki karo. Namuose veikia televizorius, apšaudymų didesnių irgi nebėra. Taip, veikia oro pavojaus sirenos nuolat. Bet po apšaudymų, kuriuos teko išgyventi, sirenos manęs negąsdina. Jei išgirstu, kad jau kaukia, reiškia, tiesiog reikia kažkur pasislėpti“, – Delfi sakė Iziume sutikta Halyna.
