Vaikystės pomėgiai virto kilniais tikslais

Kaip teigė pati Rugilė, domėtis tvarumu ji pradėjo dar vaikystėje, o laikui bėgant šios temos svarba jos gyvenime tik stiprėjo.

„Turėjau privilegiją leisti laiką gamtoje, gryname ore, padėti savo seneliams, taip pat augau gamtą mylinčioje šeimoje. Natūralu, kad tai suformavo mano aplinkosauginį sąmoningumą, pradėjau labiau save tapatinti su gamta, rūpėjo aplinkos taršos problemos. Su amžiumi pradėjau labiau gilintis į klimato kaitą, tvaresnio gyvenimo būdo galimybes“, – teigė ji.

Iš viso to ir kilo didžiausia gyvenimo aistra bei pirmasis aplinkosaugos aktyvistės R. Matusevičiūtės kūrybinis projektas „Išpakuota“.

„Šiame projekte kartu su savo kolegomis kūrėme tinklalaidę, televizijos laidą bei rašėme straipsnius apie ekologiją ir tvarumą. Šios temos į mano gyvenimą atėjo visiškai natūraliai. Jaučiu, kad kalbėti apie tai yra mano pašaukimas ir didžiausia aistra“, – dalijosi mergina.

Rugilė Matusevičiūtė

Bėgant metams augame ne tik mes, bet ir mūsų supratimas apie tam tikrus dalykus. Ne išimtis yra ir tokios temos kaip tvarumas ar ekologija. Kaip teigė Rugilė, tvarumas pradžioje jai asocijavosi plastiko taršos mažinimu, rūšiavimu, tvaresne mada ir kitais panašiais dalykais, kuriuos su tvarumo temomis sieja daugelis žmonių. Tiesa, laikui bėgant, kompetencijoms gilėjant bei turint galimybę keliauti po pasaulį – R. Matusevičiūtė suprato daugiau ir į problemas pažvelgė kur kas plačiau.

„Supratau, kad tvarumas apima iš esmės visus mūsų gyvenimo aspektus. Nepaisant to, tikiu, kad svarbiausias dabartinės visuomenės iššūkis – sustabdyti klimato kaitą, išsaugoti nykstančią bioįvairovę ir užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas visiems planetos gyventojams. Man tai yra esminiai tvarumo aspektai. Nors skamba paprastai, šiuos tikslus įgyvendinti – itin sudėtinga modernios visuomenės užduotis. Viliuosi, kad mums pavyks ją įgyvendinti“, – teigė ji.

Visuomenė veiksmų imasi per vangiai

Vis dažniau girdime, kad gyvename klimato krizėje, tačiau, R. Matusevičiūtės teigimu, pokyčių imtis žmonės yra linkę tik tada, kai susiduria su realiu pavojumi savo gerovei.

„Nors orų ekstremumai kol kas Lietuvos per daug nekamuoja, tačiau jau dabar susiduriame su sausromis, škvalais, dirvožemio dykumėjimu, oro tarša ir panašiai. Turbūt daugelis klimato kaitos padarinius jau pradeda pamatyti ir savo kasdienybėje, o tai skatina žmones susirūpinti ir aktyviau įsitraukti į sprendimų paieškas“, – teigė ji.

Klimato kaita Shutterstock

Anot jos, nors mes gyvename klimato sąlygomis saugioje teritorijoje, tačiau kitų šalių gyventojams nepasisekė taip, kaip mums. Tokie pavyzdžiai gali priversti susimąstyti.

„Girdime apie nesustabdomus gaisrus visoje Pietų Europoje, o ką jau kalbėti apie potvynius Pakistane ar uraganus Centrinėje Amerikoje. Kitų šalių gyventojai su klimato krize kasdien susiduria akis į akį ir tai kelia tiesioginį pavojų jų ir jų artimųjų gyvybėms. Linkiu Lietuvai ir visai Europai nelaukti, kol šie kataklizmai pasieks mus“, – teigė R. Matusevičiūtė.

Jos teigimu, to, ką darome dabar – nepakanka.

„Deja, visuomenė veiksmų imasi per vangiai. Galbūt dėl to, kad gyvenimas tvariau reiškia išėjimą iš komforto zonos, naujų sprendimų paieškas, suvokimą, kad tai, kaip gyvename dabar, turi keistis. Tai – nepatogūs klausimai, į kuriuos turime atsakyti“, – dalijosi mergina.

Skeptiškas nusiteikimas

Vis dar galima pastebėti, kad tvarumo tema yra apipinta ne vien mitais, tačiau ir abejingumo bei skepticizmo apraiškomis. Pasak R. Matusevičiūtės, tam yra daug priežasčių.

„Pirma, tyrimai rodo, kad visuomenė susiduria su ekologinio sąmoningumo spragomis – mes mažai tapatinames su gamta ir joje vykstančiais procesais, nelaikome savęs gamtos dalimi. Natūraliai, dėl šios priežasties nejaučiame atsakomybės ir nesuvokiame, kokią įtaką ekologinės problemos turi mūsų pačių gerbūviui“, – aiškino ji.

Anot merginos, antra priežastis yra tai, kad mums vis dar trūksta aplinkosauginio raštingumo.

„Dažnai tvarumą suvokiame kaip rūšiavimą ar važiavimą dviračiu, tačiau mažiau domimasi atsinaujinančia energetika, klimato teisingumu, geopolitiniais klausimais. Tvarumas yra itin kompleksiškas konstruktas, jį suvokti ir puoselėti reikia neretai išmanyti įvairius socialinius ir ekonominius procesus“, – teigė ji.

Tiesa, svarbus vaidmuo šioje vietoje atitenka ir tiems, dėl kurių galime išgirsti visą svarbią informaciją.

„Ne visi turime privilegiją kasdien domėtis šiais klausimais, todėl labai svarbu, kad šios temos atsispindėtų švietime, kultūrinėje erdvėje ir politikų viešosiose kalbose“, – įžvalgomis dalijosi R. Matusevičiūtė.

Jaunimo įsitraukimas

Nors dažnai jauni žmonės ir yra tie, kurie labiausiai tapatinami su abejingumu tikroms ir realioms pasaulio problemoms, anot R. Matusevičiūtės, galima pastebėti, kad jaunimas į judėjimus, susijusius su tvarumo problemomis, įsitraukia aktyviau.

„Puikus to pavyzdys – Gretos Thunberg judėjimas „Fridays for Future“, suvienijęs visuomenę kovai su klimato kaita. Būtent tokių judėjimų dėka turime ambicingą Europos sąjungos Europos Žaliąjį kursą ir esame lyderiai pasaulyje kovoje su klimato kaita“, – teigė ji.

Greta Thunberg

Gyvenant technologijų ir medijų eroje, didelę įtaką tam, kaip jaunas žmogus mąsto, kokiu keliu jis renkasi eiti, daro ir žmonės, kurie socialinėse medijose laikomi autoritetais bei sektinais pavyzdžiais. Nors tvarumo ir ekologijos temos Lietuvoje darosi vis populiaresnės, tačiau vis dar negalime didžiuotis tuo, kad kalbama tiek daug, kiek iš tiesų reikėtų. Tam pritarė ir pašnekovė Rugilė.

„Viešojoje erdvėje pasigendu aktyvesnio žinomų žmonių įsitraukimo į tvarumą. Tikiu, kad būtent tokių žmonių įsitraukimas labiau paskatintų jaunimą domėtis tvarumu“, – teigė mergina.

Trys tvaresnio gyvenimo sprendimai

R. Matusevičiūtė pasidalijo trimis tvariais sprendimais, kuriais visi galime įtraukti į savo kasdienybę ir taip prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

  1. Prieš kiekvieną pirkinį paklausk savęs – ar man tikrai jo reikia?
  2. Susimąstyk, ar kelionių, kurios trumpesnės nei 10 km, negali įveikti pėsčiomis/dviračiu/viešuoju transportu.
  3. Perkant maistą paklausk savęs – ar žinau, iš kur šis produktas atkeliavo? Ar jis užaugintas tvariai?
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją