„Labai naudinga sau įsivardinti, ar tai yra konkreti karo baimė, ar konkrečių dalykų, kurių mes bijome, ar tai yra nerimas dėl neapibrėžtumo, ateities, kas bus: ar karas gali ateiti į Lietuvą, ar bijome, kad netoli mūsų vyksta karas? Tai yra tokie dalykai, kurių mes savęs galime paklausti“, – teigia psichologas.
Atsakius į šiuos klausimus, galime lengviau suvokti, kokius jausmus jaučiame ir su kokia emocine būsena susiduriame. Dar vienas svarbus dalykas, apie kurį dažnai kalbama viešojoje erdvėje ir kurį akcentuoja M. Kriščiūnas – pasiruošimas. Svarbu suvokti, ar esu pasiruošęs tiek, kiek galiu bei kiek šią situaciją galiu kontroliuoti.
„Akivaizdu, kad kiekvienas žmogus negali ranka pamojęs padaryti, kad tikrai nebūtų karo, bet mes kiekvienas galime pasiruošti planą, ką mes darytume tokio situcijoje, kuprinę, į kurią galime susikrauti dalykus. Jeigu kažkas įvyktų, mes jau galėtume kažką dėl to padaryti“, – pataria „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas.
Kadangi nerimas susijęs su nekontrole, pasiruošimas, žinojimas, kiek situaciją galima kontroliuoti, gali padėti. Kitas svarbus dalykas, kurio, kaip teigia M. Kriščiūnas, mus išmokė ukrainiečiai – įprasto gyvenimo gyvenimas.
„Šiuo metu pas mus karas nevyksta ir labai tikėtina pagal visus visuomenės šaltinius, kad nei rytoj, nei poryt jis neprasidės. Daugiausia, ką mes galime padaryti, gyventi įprastą gyvenimą, žinodami, kad taip, grėsmė gali būti, ji nėra nulinė, bet rutinos palaikymas gali labai padėti baimės ir nerimo sumažinimui“, – teigia psichologas.
