Nerimą apibūdinti vienu sakiniu – sudėtinga. Psichologai ir psichoterapeutai išskiria ne vieną skirtingą apibrėžimą, tačiau pagrindinis nerimo skiriamasis bruožas – neapibrėžtumas.
„Mūsų emocijas paveikia neapibrėžtos situacijos: galbūt mes kontrolės kažkur neturime, galbūt mūsų ateitis neapibrėžta. Nerimas būtent su tuo ir susijęs – tai tokia emocinė būsena, kurioje yra mažai konkretumo“, – pabrėžia psichologas.
Kuo abstraktesnė yra situacija, ateitis, būsena, tuo nerimas gali labiau pasireikšti.
Simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka
Atpažinti, kad stresas ar baimė jau peraugo į nerimą gali padėti keli pagrindiniai simptomai. Vienas iš jų – kylančios mintys.
„Kai nerimas atsiranda, mūsų mintys viena kitą veja, labai sunku už kažkurios vienos užsikabinti, jų yra labai kritinė masė, kuri mums jau sukelia nepatogumą“, – paaiškina M. Kriščiūnas.
Didelį minčių antplūdį taip pat gali lydėti pakitusi emocinė būsena – gali atsirasti bendras irzlumas ir panašūs neigiami pakitimai. Nors nerimas yra emocinė būsena, tačiau jį dažnai lydi ir fiziniai simptomai: pakitęs kvėpavimo dažnis, dirglumas, miego sutrikimai. Pasikeisti gali ir kasdienis elgesys:
„Gal mes kažką nerimaudami atidėliojame, kažko per daug, kažko per mažai darome – tai yra tokia kombinacija dalykų, pagal kuriuos galime atpažinti nerimą.“
Kaip atskirti, kada jaučiame baimę, o kada tai jau yra nerimas?
Kartais kasdienybėje jausti baimę ar stresą yra normalu ir neišvengiama, tačiau to nereikėtų painioti su nerimu.
„Baimė turi konkretų objektą, yra aišku, kodėl mes bijome, o nerimas būna gerokai labiau neapibrėžtas. Tai reiškia, kad jis būna labiau aptakesnis, abstraktesnis“, – sako „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas.
Dažniausiai žmonės bijo įvairių, labai konkrečiai įvardijamų dalykų: aukščio, vorų, gyvačių. Nerimas gali kilti dėl daug bendresnių dalykų, tokių kaip nenuspėjama ateitis, svarbiausi vertybiniai klausimai. Tačiau, kaip įvardija psichologas, tai toli gražu nėra vienintelis skirtumas.
„Baimė dažniausiai būna intensyvesnė, trunkanti trumpiau, o nerimas gali trukti tikrai ilgą laiką – gali būti chroniškas ir trukti dienų dienas, metų metus“, – prideda pašnekovas.
Nerimas ir jo sutrikimai yra dažna Lietuvos gyventojų kasdienybę trikdanti problema. Tai ypač pasireiškia jaunų tarp žmonių – kas 10-tas „Jaunimo linijos“ pokalbis yra susijęs su patiriamu nerimu: arba tai yra pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria žmogus, arba tai yra viena iš problemų.
Nerimas dėl geopolitinių įvykių – kaip su tuo kovoti?
Prieš daugiau nei dvejus metus prasidėjusi masinė karinė invazija į Ukrainą bent akimirkai yra sukėlusi baimę kone kiekvienam. Ilgainiui nejaučiant apibrėžtumo dėl savo ateities, galima pajausti ir pirmuosius nerimo simptomus.
„Labai naudinga sau įsivardinti, ar tai yra konkreti karo baimė, ar konkrečių dalykų, kurių mes bijome, ar tai yra nerimas dėl neapibrėžtumo, ateities, kas bus: ar karas gali ateiti į Lietuvą, ar bijome, kad netoli mūsų vyksta karas? Tai yra tokie dalykai, kurių mes savęs galime paklausti“, – teigia psichologas.
Atsakius į šiuos klausimus, galime lengviau suvokti, kokius jausmus jaučiame ir su kokia emocine būsena susiduriame. Dar vienas svarbus dalykas, apie kurį dažnai kalbama viešojoje erdvėje ir kurį akcentuoja M. Kriščiūnas – pasiruošimas. Svarbu suvokti, ar esu pasiruošęs tiek, kiek galiu bei kiek šią situaciją galiu kontroliuoti.
„Akivaizdu, kad kiekvienas žmogus negali ranka pamojęs padaryti, kad tikrai nebūtų karo, bet mes kiekvienas galime pasiruošti planą, ką mes darytume tokio situacijoje, kuprinę, į kurią galime susikrauti dalykus. Jeigu kažkas įvyktų, mes jau galėtume kažką dėl to padaryti“, – pataria „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas.
Kadangi nerimas susijęs su nekontrole, pasiruošimas, žinojimas, kiek situaciją galima kontroliuoti, gali padėti. Kitas svarbus dalykas, kurio, kaip teigia M. Kriščiūnas, mus išmokė ukrainiečiai – įprasto gyvenimo gyvenimas.
„Šiuo metu pas mus karas nevyksta ir labai tikėtina pagal visus visuomenės šaltinius, kad nei rytoj, nei poryt jis neprasidės. Daugiausia, ką mes galime padaryti, gyventi įprastą gyvenimą, žinodami, kad taip, grėsmė gali būti, ji nėra nulinė, bet rutinos palaikymas gali labai padėti baimės ir nerimo sumažinimui“, – teigia psichologas.
Kodėl kartais jausti nerimą yra gerai?
Nors dažniausiai nerimas yra įvardijamas kaip neigiama emocinė būsena, tačiau M. Kriščiūnas sutinka, kad kartais jausti nerimą yra gerai.
„Aš labai linkiu žmonėms visas emocines būsenas priimti kaip signalus. Tai nereiškia, kad viską turėtų būti malonu jausti, jeigu mes bijome, nerimaujame, liūdime, tai nebus smagu išgyventi visa tai, bet svarbus dalykas – priimti tai kaip signalą. Jeigu aš nerimauju, tai reiškia, kad kažkas su manimi vyksta ne taip“, – sako pašnekovas.
Nerimą priėmus kaip ženklą, galima į jį atsižvelgti: atlikti pakeitimus gyvenime, priimti reikalingus sprendimus ir atpažinti, kas su mumis vyksta ne taip, kaip norėtume.
Kada nerimas jau virsta sutrikimu?
Norint lengviau suprasti, kada yra peržengiama riba ir nerimas tampa sutrikimu, svarbu įvertinti keletą dalykų. Pirmiausia, reikia suprasti, kiek nerimas paveikia kasdienybę bei atsakyti sau į esminius klausimus:
- Ar nerimą aš jaučiu visą laiką ir tose pačiose situacijose? Ar jis nesikeičia, o galbūt net stiprėja?
- Ar nerimas mane sulaiko nuo tam tikrų sprendimų?
- Ar jis paveikia įprastą mano elgesį?
Kaip padėti sau?
Nors jaučiant kasdienį nerimą dažniausiai yra svarbu kreiptis į specialistus ir ieškoti profesionalios pagalbos, tačiau tam tikrus pirmuosius žingsnius galime žengti ir patys.
„Nerimas labai dažnai susijęs su mūsų fiziologija ir dažnai galime atpažinti, kad kai žmonės nerimauja, tai pasireiškia per kvėpavimą, jaučiami dažnesni širdies dūžiai, bendras virpėjimas, niežėjimas atsiranda ir to manau, kad neverta ignoruoti. Fizinis bendras aktyvumas, tolygus kvėpavimas gali mums padėti nusiraminti“, – pataria psichologas.
Daugelis psichologų ir psichoterapeutų taip pat pataria atlikti „įsižeminimą“ ir patikrinti savo pojūčius: ką aš dabar matau, užuodžiu, ką galiu paliesti? Kadangi nerimas susijęs su neapibrėžtumu, pojūčiai gali padėti sukonkretinti situaciją. Taip pat labai svarbų vaidmenį atlieka ir socialinė žmogaus gyvenimo dalis – kuo konkretesnis pasikalbėjimas apie save, savo jausmus su draugais, artimaisiais.
„Svarbu yra save pažinti ir eksperimentuoti. Iš praktikos galiu pasakyti, kad vieniems žmonėms padeda skaitymas, kitiems – minčių rašymas, muzikos klausymas, filmų žiūrėjimas. Tai yra kažkiek susiję su savęs pažinimu, bet jeigu yra intensyvesnis nerimas šiuo metu man kylantis, svarbu nepamiršti savo kūno, kalbėtis, jeigu galima, apie tai ir tokiose situacijose šiek tiek gali palengvėti“, – sako M. Kriščiūnas.
Visgi, jeigu savęs nuraminimo būdų nepakanka, svarbu nedelsti ir kreiptis pas specialistus. Dėl nerimo iškilusius sunkumus išspręsti gali padėti įvairių krypčių psichoterapeutai, kartais gali būti taikomas ir medikamentinis gydymas.
