Laktozės netoleravimas – mitų pagrindas
Dėl tobulėjančio mokslo ir įvairių tyrimų apie mūsų vartojamus produktus bei jų daromą įtaką sveikatai, gerai savijautai žinome kur kas daugiau, nei žinojo mūsų protėviai. Tačiau kartu su vertingomis žiniomis žengia ir neretai klaidinančios teorijos, dažnu atveju kylančios iš nesupratimo ar per menko įsigilinimo.
„Produktą turėtume vertinti ne pagal pavadinimą, o pagal jo sudėtį: jame esančias mineralines medžiagas, vitaminus, amino rūgštis ir kt. – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas, profesorius R. Stukas. – Neteko matyti, kad pieną ištyrę mokslininkai pasakytų, kad jis nėra tinkamas žmogui. Priešingai, įvairių pasaulio valstybių sveikatos organizacijos gerti pieną rekomenduoja, nes tai yra biologiškai vertingas produktas.“
Profesorius atkreipia dėmesį, kad vienas iš pagrindų nepagrįstoms teorijoms apie pieno produktus kilti – masiškai paplitęs laktozės netoleravimas.
„Vienintelė piene esanti medžiaga, kurios nerasime jokiame kitame maisto produkte – tai pieno angliavandenis laktozė. Žmogaus organizme šį angliavandenį skaldo fermentas laktazė. Jei šio fermento organizme yra, jo aktyvumas geras, tuomet organizmas pieną virškina lengvai. Tačiau dalis žmonių šio fermento neturi arba jo aktyvumas yra mažas, todėl atsiranda pieno netoleravimas, pasireiškiantis įvairiais simptomais: viduriavimu, pilvo pūtimu, kitais virškinimo sistemos negalavimais. Tyrimai rodo, kad tarp lietuvių pieno netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų, o tai išties dideli skaičiai, sukuriantys rimtą pagrindą įvairioms teorijoms, – sako profesorius Rimantas Stukas. – Galbūt, tokia pati situacija buvo ir ankstesniais laikais, o gal tai – šių dienų problema. Neturime atsakymo į šį klausimą, nes anksčiau šios problemos niekas nekėlė ir tyrimų neatliko.“
Tiems, kurie laktozės netoleruoja, visiškai atsisakyti pieno produktų nebūtina. Dabartinėje pasiūloje rasite tiek pieno, tiek jo produktų be laktozės. Netoleruojantiems laktozės tinka ir rauginto pieno produktai, kuriuose pieno angliavandenis laktozė yra suskaldytas, taigi organizmui nereikia pačiam jo virškinti.
Profesorius pastebi, kad rauginto pieno produktus gali vartoti dauguma: jie nesukelia nepageidaujamų reiškinių ir yra naudingi – palaiko normalias fiziologines virškinamojo trakto funkcijas ir gerųjų bakterijų gyvybingumą žarnyne.
R. Stuko nuomonę patvirtina pirkėjų pasirinkimai – pieno produktų grupė iki šiol išlieka kaip
viena svarbiausių ir perkamiausių. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės,
standartiniame lietuvio pirkinių krepšelyje visada atsiduria ir pienas ar jo gaminiai: „Statistika
rodo, kad perkamiausių pieno gaminių penketuko viršuje yra sviestas. Tai lietuvių itin
mėgstamas produktas, vartojamas tiek vienas, pavyzdžiui, sumuštiniams, tiek kaip patiekalų
ingredientas. Antroje vietoje – pienas. Taip pat itin perkami yra įvairūs varškės sūreliai“.
Įsigalėję mitai apie pieną
Dažnu atveju net ir keisčiausiai skambančiose teorijose galima atrasti dalelę tiesos. Kiek jos yra populiariausiuose mituose apie pieną, plačiau pasakoja profesorius R. Stukas.
Mitas: riebus pienas organizmui yra žalingas, todėl jei pieno produktus vartojate, turėtumėte rinkis liesesnius.
Pieno riebalai yra biologiškai vertingi, juose yra lengvai įsisavinamų, organizmui itin svarbių riebaluose tirpių vitaminų A ir D. Jei paros maisto racione riebalų yra nedaug, tikrai galime gerti ir riebesnį pieną. Stengiantis išlaikyti balansą, siūlyčiau išimti iš raciono tuos menkaverčius riebalus, kurių žmogus ir taip gauna su kitais maisto produktais, tuomet organizmui vertingą pieną bus galima gerti riebesnį.
Mitas: pieno produktus gerai virškina tik vaikai, o suaugusiems jo vartoti nereikėtų.
Netoleruoti laktozės gali ir suaugusieji, ir vaikai. Jei laktozės netoleravimo nėra, pieno produktus vartoti galima. Tačiau reikia turėti omenyje, kad su amžiumi fermentų aktyvumas silpnėja, todėl visą gyvenimą gėręs pieną ir valgęs pieno produktus, vyresniame amžiuje žmogus gali pastebėti tokius pačius pieno netoleravimo simptomus, kokius jaučia tie, kurių organizme nėra laktozę skaidančio fermento laktazės. Tokiu atveju galima vartoti produktus be laktozės arba rauginto pieno produktus, kurie senyvame amžiuje apskritai yra labai naudingi.
Mitas: pasterizuojant pieną sunaikinamos piene esančios naudingosios maistinės medžiagos.
Apdorojant aukštesnėje temperatūroje minimalūs pokyčiai galimi, tačiau sakyti, kad sunaikinamos naudingosios maistinės medžiagos – tikrai neteisinga. Naudingųjų medžiagų lieka daug ir jos yra biologiškai aktyvios.
Mitas: vietoj įprasto karvės pieno kur kas sveikiau rinktis augalinius gėrimus – sojų, migdolų ar kokosų.
Jei skystis baltos spalvos, dar nereiškia, kad tai yra pienas. Pienas yra gyvūninės kilmės maisto produktas, o taip vadinamas sojų, migdolų ar kokosų pienas – tai augalinės kilmės gėrimai, tad ir lyginti jų vertingumo ar naudos sveikatai nereikėtų.
Mitas: pienas didina blogojo cholesterolio lygį organizme, turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos padidėjimui.
Manau, kad tai yra teorinis išvedžiojimas, išplaukiantis iš to, kad piene yra riebalų, o per didelis riebalų kiekis gali turėti įtakos cholesterolio lygiui organizme. Jei maitinsitės pagal sveikatai palankios mitybos rekomendacijas, subalansuosite bendrą suvartojamų riebalų kiekį – jokio pavojaus nebus.
Mitas: pienas ir pieno produktai iššaukia aknę, kitas odos problemas.
Čia, kaip ir su bet kokiu kitu produktu: jei esate alergiškas, produkto vartoti negalite. Dalis žmonių iš tiesų gali būti alergiški, pavyzdžiui, pieno baltymams. O bet kokia alerginė reakcija įprastai pirmiausiai akivaizdžiai pasimato odoje.
Mitas: pienas ir pieno produktai padidina riziką susirgti vėžiu.
Tai, kad per didelis riebalų vartojimas didina vėžio riziką – tikra tiesa. Tačiau sakyti, kad vėžio riziką didina būtent pienas ar pieno produktai – negalima, nes jokių tai pagrindžiančių mokslinių įrodymų nėra. Bet to, vargu ar galėtume suvartoti tiek pieno riebalų, kad ta rizika iš tiesų padidėtų. Visgi, visame kame svarbiausia saikas. Pieno vartojime taip pat.