Matavimai parodė, kad Taam Ja' Mėlynoji Skylė (Taam Ja' Blue Hole), esanti Četumalio įlankoje, pietrytinėje Jukatano pusiasalio pakrantėje, yra mažiausiai 420 metrų gylio žemiau jūros lygio. Tai – giliausia iki šiol atrasta povandeninė smegduobė. Ir mokslininkai kol kas dar nepasiekė jos dugno, o tai reiškia, kad ji gali būti gerokai gilesnė.
Pirmą kartą ši smegduobė išmatuota 2021-aisiais. Tą kartą mokslininkams matavimų įrangą pavyko nuleisti į 274 metrų gylį.
Kita giliausia povandeninė smegduobė yra 301 metrų gylio. Tai Sansha Yongle, arba kitaip – Drakono skylė, esanti Pietų Kinijos jūroje, praneša phys.org.
Moksliniame žurnale „Frontiers in Marine Science“ balandžio 29 dieną paskelbtame tyrime teigiama, kad naujausi Taam Ja' Mėlynosios Skylės matavimai atlikti 2023-ųjų gruodžio 6 dieną. Ekspedicijos metu buvo siekiama nustatyti vyraujančias povandeninės smegduobės aplinkos sąlygas.
Tyrimo metu atlikti laidumo, temperatūros ir gylio matavimai. Į Mėlynąją Skylę nuleistas zondas kabeliais realiuoju laiku perdavė mokslininkams informaciją apie gilumoje esančias vandens savybes.
Šių matavimų metu ir paaiškėjo, kad Taam Ja' Mėlynoji Skylė yra „giliausia pasaulyje žinoma mėlynoji skylė, kurios dugnas vis dar nepasiektas“.
Tyrinėjimų įranga taip pat parodė, kad skirtingame gylyje yra susiformavusios zonos, pasižyminčios skirtingomis vandens savybėmis.
Pavyzdžiui, 400 metrų gylyje vandens temperatūra ir druskingumas buvo panašus į Karibų jūros ir netoliese esančių pakrantės rifų lagūnų vandenį. Mokslininkai daro išvadą, kad Taam Ja' Mėlynoji Skylė gali būti sujungta povandeninių tunelių ir urvų tinklu su Karibų jūra, tyrimo išvadas cituoja „Live Science“.
Povandeninės įgriuvos – tai vandens pripildyti vertikalūs urvai, arba povandeninė smegduobės, aptinkamos pakrančių regionuose, kur uolienos pagrindą sudaro kalkakmenis, marmuras ar gipsas. Skylės susiformuoja tuomet, kai paviršiuje esantis vanduo skverbiasi pro uolieną, tirpina mineralus ir didina plyšius, kol galiausiai uoliena suyra ir įgriūva.
Pirminiai Mėlynosios Skylės gylio matavimai buvo atliekami echolotu, tačiau tai – ne pats geriausias būdas išmatuoti povandeninės skylės gylį dėl tam tikrų techninių matavimų niuansų.
Dabar mokslininkai teigia, kad jų prietaisas net nepasiekė dugno, kadangi jis gali veikti tik iki 500 metrų gylio. Pasiekus 420 metrų gylį kabelis, prie kurio pritvirtintas tyrimų zondas, ėmė dreifuoti dėl povandeninių srovių ir dėl to galėjo kliudyti išsikišusias povandeninės skylės uolienas.
Tad ekspedicijos mokslininkai nusprendė giliau zondo nebeleisti, nors nei dugnas, nei zondo galimybių ribos dar nebuvo pasiektos.
Tyrimo autoriai ateityje planuoja kitomis priemonėmis ištirti Taam Ja' Mėlynosios Skylės gylį ir atlikti papildomus tyrimus – manoma, kad gelmėse egzistuoja ne tik povandeninės urvų ir tunelių sistemos, bet jose slypi ir iki šiol netyrinėta biologinė įvairovė.
