Kitos bendrovės dar tik žvalgosi į naujas galimybes. Kokios jos, ir ką tai gali mums atneš praktiškai kalbėjome, su Europos Parlamento nariu Broniu Rope ir „AUGA group“ generaliniu direktoriumi Kęstučiu Juščiumi.
Ištekliai riboti, o norai begaliniai
Europos Parlamento (EP) narys B. Ropė teigia, kad prieš kalbant apie Europos žaliąjį kursą, kuriuo turės sukti ir Lietuva, vertėtų žinoti jo atsiradimo priežastis. „Pasaulyje ištekliai riboti, o gyventojų skaičius ir jų poreikiai bei norai didėja. Jeigu ir toliau taip naudosime išteklius, išmetimai didės, turėsime daugiau problemų dėl klimato kaitos. Pasaulyje gali atsirasti iki milijardo pabėgėlių. Kai visų norai begaliniai, o resursai yra riboti, pradeda augti kainos. Europos Komisija (EK) pasiūlė Žaliąjį kursą, paprasčiau tariant, ūkišką gyvenimą, kai saikingai vartojama, tvariai gaminama ir pan. Pavyzdžiui, vien maisto kasmet kiekvienas išmetame vidutiniškai apie 100 kg, kai Europoje apie 30 mln. žmonių badauja!“ – aiškino europarlamentaras.
Jis atkreipė dėmesį į visur pasklidusio plastiko problemas. Vandenynuose susikaupusios didžiulės plastiko salos, juo minta jūros gyvūnija, o paskui tai vartoja žmonės. Rezultatas – daugėja įvairių ligų. Todėl siūloma atsisakyti žaliavų, kurios kenkia žmogui. Jos susijusios su iškastiniu kuru, todėl norima atsisakyti anglies, naftos bei jos produktų ir kt.
„Matant tokią tragediją pasaulio šalys Paryžiuje susitarė dėl klimato kaitos mažinimo. Dabartinė EK nusprendė parodyti pavyzdį, kad galima gyventi ir tvarkytis kitaip, ir nusistatė įsipareigojimus iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetimus, o iki 2050 m. Europos žemynas turi tapti neutraliu išmetimų atžvilgiu. Tai reiškia, visiškai nenaudoti iškastinių išteklių: gyventi be metalo, jį pakeisti medžiu, atsisakyti vienkartinių plastikinių indų ir naudoti, pavyzdžiui, medinius ir panašiai“, – dėstė EP dirbantis Lietuvos politikas.
Ruošiami nauji mokesčiai
Bet kokia idėja turi būti paremta ir finansais. „Daugiamečiame finansiniame plane iki 2027 m. tam pinigų nėra, programos jau suplanuotos, todėl buvo pasiūlyta pasiskolinti 750 mlrd. eurų ir pradėti įgyvendinti Žaliąją kursą, taip pat gaivinti ekonomiką po pandemijos. Čia ir skaitmeninimas bei naujų technologijų diegimas“, – sakė B. Ropė.
Jis priminė, kad EK naują gyvenimo viziją bando realizuoti per įvairias strategijas: klimato suvaldymo, „Nuo lauko iki stalo“, biologinės įvairovės išsaugojimo. „Gamtoje turi būti pusiausvyra, jeigu nebus bičių ir kitų vabzdžių, nebus ir vaisių. Taip pat turėtume baigti vežioti tūkstančius kilometrų iš vieno pasaulio krašto į kitą mėsą, daržovės ir kt. Išeitis – trumposios grandinės. Kur užauginame, ten suvartojame – šviežią, be pesticidų, su minimaliu kiekiu trąšų užaugintą ir pagamintą maistą. Taigi, pradėti gyventi kitaip – naudoti saikingai ir atsakingai, viską, ką galima, perdirbti. Jeigu šaldytuvą galima naudoti 20 metų, tai nereikia jo išmesti po pirmo sugedimo. Jeigu dviratį galima naudoti 10 metų, neišmesti po 2 metų. Reikia sukurti skatinimo sistemą, kad gaminiai būtų remontuojami ir toliau naudojami“, – Žaliojo kurso idėją nusakė europarlamentaras.
Pasak jo, vėliau bus bandoma rengti konkrečius teisės aktus šioms strategijoms įgyvendinti. „Šiems dalykams yra numatyta ne mažiau kaip 200 mlrd. eurų iki 2025 m. Žemės ūkiui numatyta apie 10 mlrd. eurų 2021–2022 m. Norima įsukti žiedinę ekonomiką. Tam paskatinti įvedami nauji mokesčiai. Pavyzdžiui, šiemet įvestas plastiko mokestis, visos valstybės nuo neperdirbto plastiko mokės mokestį į ES biudžetą. Nuo kitų metų ruošiamas skaitmeninimo mokestis, kad sektoriai, kur gaunami didžiuliai pelnai, dalintųsi su visuomene. Dar nuspręsta visą importą apmokestinti CO2 mokesčiu, kad ne tik ES darytų „žaliuosius“ žingsnius, vystytų tvarią, žiedinę ekonomiką“, – dėstė B.Ropė.
Taršus transportas ir netvarus energetikos sektorius
Lietuva neliks nuošalyje ir turės įgyvendinti Žaliojo kurso įsipareigojimus. 55 proc. išmetimų sumažinimo įsipareigojimas padalintas visoms ES valstybėms narėms, priklausomai nuo to, kiek jos dabar teršia.
Europarlamentaras pastebėjo, kad Lietuva labai atsilikusi transporto srityje, nes daug naudojame senos technikos, daug teršiame. Todėl turime ieškoti sprendimų, kaip tai pakeisti, kad kuo greičiau miestuose važinėtų elektriniai autobusai, nebūtų taršūs automobiliai ir kt.
Pasak jo, Lietuva išsiskiria ir energetikos sektoriumi. „Mes patys pasigaminame maždaug 20 proc. elektros, 80 proc. perkame. Trumposios grandinės verčia valstybes viską, ko reikia, pasigaminti patiems – nuo bulvių iki energijos. Turime siekti, kad transporto kaštai būtų kuo mažiausi, kad galėtume valdyti išmetimus. Mums reikia kuo sparčiau išvystyti saulės, vėjo jėgaines, biokuro gamybos, metano surinkimo žemės ūkyje sistemas. Vienu šūviu nušautume du zuikius – turėtume savo žalios energijos ir sumažintume išmetimus surinkdami metaną“, – priemones vardijo B. Ropė.
Jis pabrėžė svarbią žemės ūkio sektoriaus problemą – kiaulienos gamybos stygių ir grūdų eksportą. „Patys nepasirūpiname kiauliena, jos įsivežame apie 50 proc., o grūdų užauginame 3 kartus daugiau nei suvartojame. Juos turėtume sušerti gyvuliams, o ne eksportuoti“, – tvirtino politikas.
Europos Parlamento narys atkreipė dėmesį dar į vieną Lietuvos problemą – viešųjų pirkimų sistemą, kurioje vis dar nėra deramai integruotos trumposios tiekimo grandinės. „Šiandien mokyklos perka ispaniškus obuolius, lenkiškas daržoves ir t.t. Laikas galvoti ir veikti kitaip. Gal neverta iš Lietuvos išvežti rąstus, galvijus vežti į Izraelį, o iš kitur atsivežti mėsos“, – kalbėjo B. Ropė.
Žaliąjį kryptį nusibrėžė dėl vartotojų
Dar iki EK paskelbiant Žaliojo kurso gaires, ekologiškos produkcijos gamintoja „AUGA group“, didžiausia vertikaliai integruota ekologiško maisto bendrovė Europoje, buvo nusibrėžusi savo „žaliąją“ kryptį. 2020 m. „AUGA group“ paskelbė naują penkerių metų strategiją, kuria siekiama pagerinti esamo verslo efektyvumą, sukurti naują tvaraus ekologiško maisto gamybos modelį ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
„Mes dar prieš 3–4 metus suskaičiavome savo veiklos šiltnamio dujų emisijas ir pasitvirtinome „žaliąją“ strategiją. Esame numatę, kur ir kaip pakeisti gamybą, kad produktai būtų tvaresni. Suplanuota dešimtys milijonų investicijų, mokslo tiriamieji darbai, darbas su universitetais. Tai didžiulė programa, kurios rezultatas turėtų būti technologija, leidžianti švariai ir tvariai arba ženkliai tvariau nei iki šiol gaminti maisto produktus“, – aiškino „AUGA group“ generalinis direktorius K. Juščius.
Pasak jo, bendrovė mato didžiules galimybes rinkose, kur laukiama tvariai ir aplinkai draugišku būdu pagamintų produktų. „Suprantame, kad mums tvarius produktus reikia gaminti ne dėl politikų lūkesčių, bet dėl vartotojų, kurie, manome, yra tam pribrendę. Miestų, didmiesčių, megapolių gyventojai keičia savo vartojimo įpročius kituose segmentuose, o maisto grandinėje tokių produktų dar stinga. Čia mes matome didžiules galimybes. Manome, kad tai galėtų būti Lietuvos identitetas – gaminti ne bet kokius, o tvarius aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kurie būtų paklausūs dėl jų gamyboje taikomų aplinkai draugiškesnių technologijų“, – apie besikeičiantį vartojimą, į kuri orientuojasi „AUGA group“, kalbėjo vadovas.
Jis pridūrė, kad žalioji kryptis bendrovei anksčiau ar vėliau suteiks daugiau galimybių būti vieniems pirmųjų, kurie sugebės tvariai gaminti ir konkuruoti su kitomis šalimis.
Tiesa, K. Juščius pastebėjo, kad dėl pastaraisiais metais madingu tapusio Žaliojo kurso ES nėra pakankamų kompetencijų, detalaus suvokimo ir plano, kokiomis priemonėmis galima pasiekti norimų rezultatų.
Amerikoje ekologiškus produktus parduoda dvigubai brangiau
„AUGA group“ vadovas sakė suprantantis, kodėl ūkininkai priešinasi naujiems „žaliesiems“ įpareigojimams. „Viena, kai yra ES keliami reikalavimai, o kita, kai kažką darai savanoriškai. Mes patys sau keliame tikslą – gaminti kitokius produktus. Jeigu ūkininkui, kuriam užkrovė papildomus reikalavimus dėl tvarumo, už kitaip pagamintą produkciją brangiau nesumokės, jis nematys motyvacijos. Todėl papildomi įpareigojimai jam atrodo kaip grėsmė jo verslui ir pajamoms. ES turėtų tai suprasti ir parodyti ūkininkams, kaip tai jiems gali būti naudinga“, – samprotavo jis.
Ekologiškus produktus gaminančios bendrovės vadovas pastebėjo, kad šiandien tvarių produktų vartojimas susijęs ne tik su žmonių pajamomis, bet su jų išsilavinimu, supratimu apie gamtosaugą ir pan.
„Keturi penktadaliai mūsų ekologiškų produktų išvažiuoja į eksporto rinkas, ekologiška produkcija mūsų šalyje nebuvo labai populiari ir vertinama. Viena vertus, jos ir nebuvo daug vietos rinkoje. Kita vertus, esant mažam vartojimui produkcija gaminama mažomis partijomis, todėl ji labai brangi. Stengiamės, kad mūsų produktai būtų įperkami pas mus. Pavyzdžiui, Amerikoje jie vartotojams kainuoja bent dvigubai brangiau nei Lietuvoje, nors ten eksportuojame ženkliai daugiau nei parduodame vietoje“, – tvirtino K. Juščius.
Gyvulininkystė gali būti vienu tvariausių gamybos ciklų
„AUGA group“ vadovo manymu, geriausia Lietuvoje būtų vystyti gyvulininkystę, kuri yra stipriai susitraukusi.
„Aišku, šis sektorius išskiria nemažai šiltnamio dujų, tačiau gyvulininkystė sugeba konvertuoti žolę, kuri gerina dirvą, kur vyksta anglies sekvestracija. Jeigu gyvulininkystė būtų paremta naujais technologiniais sprendimais, kuriuos mes kuriame, ji galėtų būti vienas iš tvariausių gamybos ciklų. Dabar Lietuva tapo grūdinių kultūrų eksportuotoja, nors prieš 30 metų tokia nebuvo“, – pastebėjo jis.
Grūdų eksportas nesukuria daug pridėtinės vertės, bet grūdus nukreipus į gyvulininkystę ir gaminant mėsos, pieno produktus, sukuriama daug darbo vietų ir ekonominės vertės.
„Gaminant tvariai ir su kokybės ženklu galėtume eiti į tvariai mąstančias rinkas, pavyzdžiui, į Skandinaviją“, – svarstė K.Juščius.
Jis teigė labai skeptiškai vertinantis kalbas apie grūdų panaudojimą bioplastiko gamybai. „Auginti grūdus ir gaminti bioplastiką yra visiškai netvaru. Tai visiškas nesusipratimas. Grūdas neužauga švariai, be emisijų, dirba traktoriai, kita technika, tręšiama ir t.t. Azoto emisijos yra 300 kartų blogesnės už CO2... Tai netvaru ir nesukuria jokios vertės perdirbimo grandinėje. Plastiką galima sunaudoti antrinėje rinkoje ir pasigaminti energijos, bet jeigu perdirbant patenka bioplastikas, o tai patikrinti praktiškai neįmanoma, nukenčia technologijos“, – komentavo K.Juščius.
