Obuolys, matyt, yra tas vaisius, apie kurį atrodo, kad žinome viską. Jie auga ne tik kiekvieno namo kieme, bet net ir ant medžių sostinės gatvėse. Tai vienas populiariausių vaisių visame pasaulyje. Ir, matyt, vienas iš tų, kuris gali pasigirti bene didžiausia rūšių įvairove. Vis dėl to nustebsite sužinoję, kiek dar daug įdomybių slepia obuolys. Kodėl jis tapo uždraustu vaisiumi, kokius rinktis pyragams ir kaip laikyti per žiemą?

Istorija

Kad ir ką bylotų religiniai šaltiniai, net ir rojaus soduose augę obuoliai yra rožių šeimos augalas. Tai pačiai šeima priskiriamos ir kriaušės, slyvos, persikai, vyšnios, braškės bei avietės. Istoriniai faktai rodo, kad pirmieji obuoliai augo dabartinio Kazachstano teritorijoje esančiuose kalnuose, kurie skiria Kazachstaną, Kirgiziją ir Kiniją. Tiesa, šie laukiniai obuoliai buvo visai nepanašūs į šiandienius. Jie buvo maži, labai rūgštūs, todėl retas kas išdrįsdavo valgyti.

Laikui bėgant obuoliai tapo vis labiau malonūs gomuriui. O 1500 metais prieš mūsų erą užfiksuotas net pirmasis obuolių „pardavimo“ sandėris. Buvo parduodamas obuolių sodas. Jo kaina nei maža, nei didelė – trys avys.

Yra žinoma, kad XIII amžiuje prieš mūsų erą, Egipto faraonas Ramzis didysis užsisakė obuolių sėklų ir pasodino juos Nilo deltoje. Taip pat randama įrašų apie obuolius ir senovės Graikijoje 323 metais prieš mūsų erą. Graikų botanikas Teofrastosas aprašė šešias skirtingas obuolių rūšis. Tuo tarpu 23-79 metais prieš mūsų erą Romos imperijoje jau buvo žinomos net 37 obuolių rūšys. Būtent Cezario dėka obuolių sėklos pateko į Europą bei Britų salas. Obuolius pradėjo auginti Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių vienuoliai.

Obuoliai kirto Atlantą tik XVII amžiuje. Vis dėl to pirmieji Amerikoje užauginti obuoliai vis dar buvo gana rūgštūs. Todėl čia buvo naudojami ne valgymui, o sidro gaminimui.

Obuolys kaip uždraustas vaisius, panašu, kad Europoje tapo žinomas apie XII amžiuje. Tuomet jo pavadinimas net buvo rašomas didžiąja raide. Tiesa, kodėl dailininkai paveiksluose apie Ievą ir Adomą piešė būtent obuolį – vieno konkretaus atsakymo nėra. Mat Biblijoje nėra parašyta, kad vaisius, kurį nuskynė Ieva, buvo obuolys. Dabar netgi spėjama, kad greičiau tai galėjo būti mangas, figa ar bet koks kitas egzotinis vaisius.

Obuoliai savo botanine charakteristika gerokai išsiskiria iš kitų vaisių. Jie turi vieną ypatingą savybę – iš sėklos užauginti obuoliai bus visiškai nepanašūs į savo „tėvus“. Būtent tai leido obuoliams pasklisti po pasaulį ir suformuoti tokią gausią obuolių rūšių įvairovę. Tiesa, obuolių augintojams išsaugoti pamėgtą rūšį yra šioks toks iššūkis. Vienintelis būdas – skiepai.

Profesorius Stukas apie obuolius: jų sultis daugelis geria netinkamai

Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimantas Stukas sako, kad išties obuoliai vertingiausi būna tuomet, kai yra valgomi su visa odele. „Obuoliai yra skirtingų spalvų, tą spalvą jiems suteikia polifenoliai – antioksidantai. Būtent žievelėje tos spalvą suteikiančios medžiagos yra ypatingai vertingos. Jei nulupsime obuolį, visi bus vienodi“, – pasakojo specialistas. Maža to, obuoliuose yra skaidulinių medžiagų, kurios palaiko gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumą, ir, be abejo, kalio. Šis elementas padeda palaikyti normalią širdies veiklą. Kiek kritiškiau profesorius kalbėjo apie taip daugelio pamėgtas obuolių sultis. Anot jo, norint, kad būtų geriau įsisavinamos naudingosios medžiagos, sultis reikėtų gerti skiestas, o ne koncentruotas.

Spaudžiant sultis, yra prarandama labai daug medžiagų. Sultys yra koncentruotas angliavandenių šaltinis. Jei kažkada net būdavo reklamuojama, kad sultis gerti sveika, dabar akcentuojama, kad geriau valgyti vaisius. Jei išgersime daug sulčių, kuriose yra daug vitamino C, organizmas dalies jo nepasisavins. Jei praskiesime vandeniu, koncentracija sumažės, bet įsisavinimas bus daug geresnis. R. Stukas Profesorius
Obuolių
nauda sveikatai
Imuniteto stiprinimas

Obuoliai yra vertingas užkandis bet kuriuo metų laiku. Tai yra labiausiai prieinamas vitamino C šaltinis. Jis padidina kūno atsparumą peršalimui ir sustiprina imuninę sistemą. 100 g obuolių randama apie 10 mg vitamino C.

Apsauga nuo vėžio

Neseniai mokslininkai padarė išvadą, kad obuolių mėgėjai 50 proc. rečiau kenčia nuo plaučių vėžio. Juose esantys flavonoidai kartu su vitaminu C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios yra veiksminga priemonė vėžio prevencijai.

Nauda skydliaukei

Ar žinojote, kad naudinga valgyti ne tik obuolius, bet ir jų sėklas? Jose yra jodo, tačiau nereikėtų valgyti daugiau nei 7 sėklių per dieną. Be jodo, jose yra cianido junginių – toksiškos medžiagos, kurios gali būti pavojingos.

Nuo nuovargio

Obuolius dažnai valgantis žmogus, tikėtina, rečiau susidurs su depresija, nuotaikos svyravimais bei lėtiniu nuovargiu. Prinokusiuose vaisiuose aptinkama nervų sistemai naudingų medžiagų – B grupės vitaminų, fosforo ir glutamo rūgšties.

Maistas smegenims

Obuoliai – geriausias užkandis moksleiviams ir studentams, nes jie pasižymi didele boro koncentracija. Ši medžiaga skatintų abiejų smegenų pusrutulių darbą ir gerina psichines galimybes.

Kataraktos prevencija

Pasak tyrimų, reguliariai vartojant antioksidantais turtingus vaisius kataraktos rizika sumažėja 10-15 proc.

Organizmo valymas

Ne veltui obuolių iškrovos dienos yra vienos populiariausių pasaulyje. Jei kartą per savaitę valgysite vien obuolius, galite užkirsti kelią papildomų kilogramų atsiradimui. Tačiau reikia nepamiršti, šviežių obuolių iškrovos dienos netinka žmonėms, turintiems virškinimo trakto problemų. Jie gali vartoti keptus vaisius.

Dantims

Stomatologai pataria valgyti obuolius po valgio, nes jie nuvalo dantis. Juose esančios rūgštys puikiai susidoroja su kariesą sukeliančiomis bakterijomis, o tankus minkštimas gerai nuvalo danties emalį.

Jaunystės pratęsimas

Obuolių rūgštis aktyviai naudojama kosmetologijoje. Kaukės, kurių pagrindą sudaro obuolių rūgštis, pašalina pigmentaciją, sumažina raukšlių gylį ir lygina odos nelygumus.

TOP 10 šalių, kurios užaugina
daugiausiai obuolių per metus
Obuolių rūšys
„Red delicious“ Traškus ir švelniai saldus
Tai labiausiai pasaulyje pamėgta obuolių rūšis. Jis yra širdies formos, šviesiai raudonos spalvos.
Labiausiai tinka:
užkandžiams ir salotoms
Išveistas:
1874 m.
Kilmės vieta:
Peru
„Gala“ Traškus ir labai saldus
Šie aromatingi ir itin saldūs obuoliai jau seniai užsitarnavo savo gerą vardą pasaulyje. Jie yra geltonai raudonai dryžuoti, viršūnė prie kotelio būna geltona.
Labiausiai tinka:
užkandžiams, salotoms, kepimui, gėrimams, pyragams, padažams
Išveistas:
1965 m.
Kilmės vieta:
Naujoji Zelandija
„Fuji“ Traškus ir itin saldus
Šie obuoliai tinkami beveik viskam. Jų puikus skonis ir kvapas žavi ir mažus, ir didelius.
Labiausiai tinka:
užkandžiams, salotoms, kepimui, gėrimams, pyragams, padažams, šaldymui
Išveistas:
1962 m.
Kilmės vieta:
Japonija
„Granny Smith“ Traškus ir rūgštus
Būtent rūgštumas šiai rūšiai suteikia išskirtinį skonį. Jis mėgstamas daugelio šeimininkių dėl to, kad net kepdamas puikiai išlaiko savo formą ir tvirtumą.
Labiausiai tinka:
užkandžiams, salotoms, kepimui, gėrimams, pyragams, padažams, šaldymui
Išveistas:
1868 m.
Kilmės vieta:
Australija
„Golden Delicious“ Tvirtas ir saldus
Šie obuoliai nenuvils bet kokiame recepte. Jo odelė yra labai plona ir švelni, be to, šios rūšies obuoliai taip greitai nepajuoduoja supjaustyti.
Labiausiai tinka:
užkandžiams, salotoms, kepimui, gėrimams, pyragams, padažams, šaldymui.
Išveistas:
1914 m.
Kilmės vieta:
JAV
Obuolių
maistinės
savybės

Obuoliai turi daugiau cukraus nei daugelis kitų vaisių, tačiau jais sveikiau užkandžiauti pajutus alkį. Juose yra daug vandens, nėra riebalų ir cholesterolio.

100 g obuolio yra:

x
Įdomūs faktai

1. Obelis po 4-5 metų duoda pirmuosius vaisius

Asset 1
Slink žemyn su pelyte ir pamatyk