Tuo įsitikino ir IT įmonėje „Devbridge“ (priklausančioje „Cognizant Softvision“ kompanijai) dirbanti programuotoja Karolina Ramaškaitė, rašoma įmonės pranešime. Jai teko įdėti nemažai pastangų, kad gautų darbą išsvajotoje komandoje.
Kas lemia sėkmę darbinantis technologijų įmonėje? Kodėl jauniems specialistams reikia įdėti papildomų pastangų, norint įsitvirtinti IT srityje? Kaip išmokti dirbti profesionalų komandoje? - įžvalgomis apie savo karjeros pradžią dalijosi programuotoja K. Ramaškaitė.
– Kaip susidomėjote IT sritimi? Kada ir kodėl nusprendėte tapti programuotoja?
– Mokykloje visada labai patiko matematika, dalyvaudavau įvairiuose konkursuose ir taip nutiko, kad viename iš jų laimėjusi trečiąją vietą gavau prizą – pusės metų stipendiją, jei nuspręsčiau pasirinkti matematikos ar informatikos studijas. Tada ir pradėjo kirbėti mintis dėl IT studijų, nes ir informacinių technologijų pamokos mokykloje sekėsi neblogai. Tad išlaikiusi egzaminus nusprendžiau pabandyti stoti į Kauno technologijų universiteto Programų sistemų studijų programą, kadangi kitų krypčių, kurios domintų ar „vežtų“, nebuvo. Nors tuo metu dar nebuvau tikra dėl savo pasirinkimo, tačiau studijos man patiko, sekėsi neblogai, tad jau pirmojo kurso metu mano dvejonės išsisklaidė ir nujaučiau, kad esu savo vietoje.
– Nors studijavote trečiame kurse, tačiau nusprendėte taip pat įstoti į nemokamą „Sourcery“ akademiją, skirtą jauniesiems programuotojams. Kodėl priėmėte sprendimą papildomai mokytis?
– Į akademiją atėjau 2017 metais, su mintimi ne gauti darbą IT įmonėje, kaip daugeliui gali atrodyti, o kuo daugiau išmokti. Kadangi tuo metu buvo sunku įsivaizduoti, kaip ta programuotojo kasdienybė atrodo, kaip vykdomi projektai, tai „Sourcery‘ akademija atrodė kaip tinkama vieta visa tai sužinoti. Norėjau kuo daugiau išmokti, nes jaučiau, kad universitete įgytos žinios man neduos tiek daug, kiek tikra patirtis IT įmonėje. Deja, šioje akademijoje man nesisekė taip gerai, kaip būčiau norėjusi, kadangi informacijos kiekis buvo didžiulis ir buvo sudėtinga viską iš karto „sukramtyti“, o dar tuo pačiu ir projektą reikėjo daryti, tai atrodė, kad visko per daug ir netgi motyvacija buvo dingusi.
– Nuo ko prasidėjo jūsų karjera technologijų sektoriuje? Kaip atėjote į „Devbridge“ įmonę?
– IT programos studentai dar studijuodami susiranda pirmuosius papildomus darbus ar bent praktikas pagal savo specialybę, todėl ir aš prasidėjus trečiajam kursui norėjau inicijuoti tą pirmąjį karjeros žingsnį. Jau ne pirmus metus universitete mačiau „Sourcery“ akademijų skelbimus, todėl nusprendžiau tuo metu pabandyti laikyti testą ir žiūrėti, kaip man seksis. Tai, kad patekau, sužinojau tik dieną prieš prasidedant akademijai, nes mano el. pašto adrese įsivėlė klaida.
O tuo metu testas buvo rašomas tik gyvai, ant lapų, todėl ir el. paštas buvo parašytas ten, greičiausiai ne visai įskaitomai parašiau, todėl tuo metu jau vilčių neturėjau patekti į akademiją ir galvojau, kad tikrai nepraėjau atrankos, ypač kai tiek daug buvo laikiusiųjų testą, o atrenka juk vos apie 20 žmonių. Nors į akademiją įstojau ir ją pabaigiau, tačiau darbo pasiūlymo negavau. Įsidarbinau kitose IT įmonėse ir ten dirbau beveik trejus metus. Ir sukaupusi visą reikalingą patirtį, gavusi kolegos rekomendaciją, praėjau atranką ir atėjau dirbti į „Devbridge“.
– Norint gauti pirmąjį darbą technologijų įmonėje, reikėjo įdėti nemažai pastangų, nors daugeliui iš šalies atrodo, kad vos pabaigus studijas ar papildomus kursus, jaunų specialistų išskėstomis rankomis laukia daug technologijų įmonių?
– Taip nėra ir tikrai nereikėtų tikėtis, kad vos jaunas žmogus baigs studijas ir iš karto sulauks darbo pasiūlymų gausos. Man atrodo, kad mūsų visuomenėje yra susidaręs šiek tiek iškreiptas vaizdas, kad studentai yra geidžiami ir laukiami išskėstomis rankomis visų IT įmonių, vos tik šie baigia studijas. Taip tikrai nėra. Visos geros IT įmonės yra nusprendusios įdarbinti tik tam tikrą procentą junior lygio jaunų programuotojų.
Natūralu, kadangi jauniems specialistams reikia daugiau laiko darbams atlikti, aukštesniojo lygio programuotojai jiems turi padėti ir juos prižiūrėti, kitaip sakant, užauginti. Pačioje darbo pradžioje junior programuotojas kaip tik daugiau naudos atima iš įmonės, nei pats jai atneša, tai reiškia, kad įmonė į jį investuoja, todėl ir naujai pradedantiesiems programuotojams atranka yra didelė. Reikia įdėti labai daug pastangų, savarankiškai mokytis, domėtis ir tikrai rekomenduoju jau studijų metų eiti atlikti praktiką, papildomai mokytis programuotojų akademijose, net jei ir ne visada jose sekasi gerai, tam, kad įgytumėte daugiau tikros darbo patirties profesionalų komandoje.
– Šiandien jūs ne tik sėkmingai dirbate programuotoja, bet ir tapote „Sourcery“ akademijos mentore. Kodėl nusprendėte prisidėti prie jaunųjų specialistų auginimo?
– Kadangi pati šį kelią praėjau, na tiksliau, pačią pradžią, kuri, mano nuomone, ir yra pati sudėtingiausia, tai noriu padėti tai padaryti ir kitiems būsimiems IT specialistams. Ypač, kai „Sourcery“ akademija buvo pats pirmas žingsnis mano karjeroje ir jis man davė tiek daug, labai noriu ir kitiems perduoti savo žinias, patarimus ir pagelbėti padėti tą pirmąjį (o galbūt kažkam ir n-tąjį) žingsnį jų karjeroje. Taip pat, manau, kad yra nemažai talentingų, bet nedrąsių žmonių, kurie galbūt ne visur spėja greitai atsiskleisti ir taip lieka nepastebimi jų tikri gebėjimai, todėl labai noriu ypač pagelbėti šiems žmonėms, padrąsinti juos ir padėti komandai juos pastebėti.
– Prie kokių projektų šiuo metu dirbate, ką tenka daryti kasdien ir kas jums yra įdomiausia kasdieniniame programuotojos darbe?
– Šiuo metu dirbu prie projekto, susijusio su paskolomis. Darbuojuosi gana didelėje komandoje, o ir klientai turi dar ir savo programuotojų komandą, todėl kiekviena diena kupina bendravimo ne tik su savo komandos nariais, bet ir su klientų komanda. Kartais atrodo, kad per dieną vyko daugiau bendravimo nei pačio programavimo, kadangi kai tiek žmonių dirba prie vieno projekto, tai ir sprendimai turi būti priimami visiems drauge.
Kalbant apie tai, kas mane labiausiai domina mano darbe, kadangi man visuomet patiko matematika, ypač įvairiausi loginiai uždaviniai, todėl ir programavime mane labiausiai domina sprendimų ieškojimas. Dar dabar atsimenu sudėtingiausias savo darytas užduotis ir koks geras jausmas užplūsdavo jas padarius. Man labai patinka programuotojos darbas dar ir todėl, kad gali jausti savo profesinį progresą, kai pastebi, kad padarei kažką, ko prieš metus dar nebūtų pavykę padaryti ir būtų tekę ieškoti pagalbos. Suvokimas, kaip patobulėjai per kažkokį laiko tarpą, labai motyvuoja judėti į priekį ir siekti dar daugiau.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie nori pradėti karjerą programavimo srityje?
– Manau, kad praktikų ar akademijų metu yra lengviau parodyti savo sugebėjimus ir įrodyti, kad esate verti darbo, nei bandyti tiesiog gauti tą pirmąjį darbą. Tad jeigu jaučiate, kad IT sritis traukia, nenuleiskite rankų ir siekite savo tikslo, nes vieniems ta pradžia yra lengvesnė, o kitiems – sunkesnė, tad jei kažkas ir nepasiseka – tikrai galite bandyti dar kartą.
Taip pat patarčiau nesusitelkti vien tik į programavimą, IT sritis turi ir daugiau įdomių specialybių, tad galbūt kažkuri kita jums tiktų ir patiktų daug labiau. Norint dirbti IT srityje reikia žinoti, jog visą gyvenimą reikės mokytis. Tai nėra darbas, kurį vieną kartą išmokai ir gali dirbti visą gyvenimą. Technologijos nuolat tobulėja, keičiasi, skirtingiems projektams naudojamos ir skirtingos technologijos, tad nuolat atsiras sritis, kurioje reikės tobulėti kasdien.
Norintys dalyvauti nemokamoje programuotojų akademijoje, kviečiami registruotis iki 2022m. rugsėjo 28 d. (įskaitytinai), daugiau informacijos čia.
