Europos Sąjunga (ES), kuri yra viena iš pagrindinių tvarumo idėjų varomųjų jėgų, vis aktyviau diegia reguliacinius reikalavimus ir standartus, siekdama šį sektorių padaryti kuo draugiškesnį aplinkai ir bendruomenėms.
Naujausios direktyvos ir iniciatyvos: Žaliasis kursas, Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD), ES įvesta klasifikavimo sistema, skirta apibrėžti ir suskirstyti ekonominę veiklą pagal jos aplinkosauginį tvarumą (taksonomija), Eurovinjetės direktyvos atnaujinimai, ne tik parodo šios krypties svarbą, bet ir įveda konkrečius, matuojamus veiksmus, kuriuos privalu įgyvendinti.
Žaliasis kursas įpareigoja
Europos žaliasis kursas yra politikos iniciatyvų rinkinys, kuriuo siekiama padėti ES vykdyti žaliąją pertvarką. Jis apima iniciatyvas klimato, aplinkos, energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio ir tvaraus finansavimo srityse – visos šios sritys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios.
Žaliasis kursas įtvirtina tikslus Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, užtikrinant, jog iki 2050 m. grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo.
„Transporto sektorius generuoja apie 20 proc. pasaulio CO2 emisijos. Toks skaičius įpareigoja ieškoti sprendimų“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos strateginių partnerysčių ir komunikacijos vadovė Asta Kazlauskienė.
Iki 2050 m. transporto sektorius turėtų sumažinti savo CO2 emisiją 90 proc.: jau 2025 m. apie 15 proc., o 2030 m. – 30 proc., įskaitant ir pervežimą keliais.
Tvarumo ataskaitos – naujas iššūkis verslui
Kaip anksčiau rašė DELFI, konferencijos „Įdomioji ekologija“ metu Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė pastebėjo, kad vienas pagrindinių pokyčių, kuris laukia verslo – klimatui neutralios ekonomikos įgyvendinimas.
„Verslai turėtų kiekybiškai įsivertinti emisijas visoje tiekimo grandinėje. Tais leis tiksliai apskaičiuoti anglies pėdsaką ir rasti skaudžiausius taškus, kuriuos reikia taisyti, bei identifikuoti galimybes juos likviduoti“, – siūlo I. Budraitė ir ragina orientuotis į emisijų sugėrimą skatinančias veiklas.
Anot jos, ne mažiau svarbu peržiūrėti ir logistikos procesus bei pasinaudoti galimybe įrengti etektromobilių įkrovimo prieigas, nes vienas iš numatytų pokyčių yra mobilumo dekarbonizacija.
„ES siekis yra viso transporto taršą sumažinti 90 proc., tai reiškia, kad 75 proc. dabartinių kelių transporto turi būti perkelta į geležinkelius ar vidaus vandens kelius“, – pabrėžia Žaliosios politikos instituto atstovė.
ES vis daugiau dėmesio skiriant tvarumui atsiranda ir naujų teisinių priemonių. Viena jų – Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, toliau – CSRD). Teisiniais aktais nustatytas reikalavimas įmonėms reguliariai skelbti ataskaitas apie bendrovės veiklą, susijusią su poveikiu aplinkai ir visuomenei. Šias ataskaitas galės tikrinti trečioji šalis, atlikdama auditą.
CSRD bus taikoma etapais. Pirmąsias ataskaitas nuo 2025 m. (už 2024 metus) turės teikti didelės biržinės bendrovės, kurios turi daugiau nei 500 darbuotojų. Po metų – nuo 2026 m. – ataskaitų teikimo prievolė jau galios vidutinėms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų. Nuo 2027 m. ataskaitas turės teikti mažos ir vidutinės įmonės (išskyrus labai mažas). Galiausiai, nuo 2029 m. – ir trečiųjų valstybių įmonės, kurių grynoji apyvarta Europos Sąjungoje viršija 150 mln. eurų.
„Netrukus įsigaliosiantys reikalavimai aktualūs ne tik didžiosioms įmonėms, bet ir netiesiogiai palies visas transporto bendroves, nes didieji klientai, užsakantys prekių pervežimą, reikalaus informacijos apie CO2 pėdsaką iš visų tiekimo grandinės atstovų. Transporto įmonės, kurios nepradės domėtis ateinančiais tvarumo reikalavimais ir negalvos, kaip pritaikyti juos savo veikloje, tiesiog praras savo konkurencinį pranašumą ir tiek esamus, tiek potencialius klientus“, – teigia A. Kazlauskienė.
Jai antrina ir „Sustinere Lithuania“ partnerė Indrė Blauzdžiūnaitė, kuri pažymi, kad šiandien, skaičiuojant verslo CO2 poveikį klimato kaitai, daugiau nei 80 proc. emisijų yra tiekimo grandinėje.
„Svarbu suprasti, jog norėdami diegti Žaliojo kurso reikalavimus negalime žvelgti tik iš didžiųjų įmonių – galutinių žaidėjų vertės grandinėje – perspektyvos. Privaloma „žalinti“ procesus ir žaliavas visoje tiekimo grandinėje, kur vadinamosios netiesioginės (tiekėjų ir vartotojų sukuriamos) emisijos sudaro 80–90 proc. bendro anglies pėdsako. Todėl nors ši dalis galutinėje įmonės emisijų lentelėje kritinė, dėl sudėtingo informacijos surinkimo ir reguliacinių lengvatų dažnai jos neįtraukiamos į skaičiavimus“, – teigia I. Blauzdžiūnaitė.
Lietuvoje už direktyvos perkėlimą atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kuri planuoja iki 2023 m. lapkričio pateikti Vyriausybei Įmonių atskaitomybės įstatymo, Įmonių grupių atskaitomybės įstatymo, Finansinių ataskaitų audito įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektus, kuriuos Seimas turėtų priimti 2024 m. pavasario sesijoje.
Kadangi nuo 2022-ųjų pradžios Europos Sąjungoje įsigaliojo finansų įstaigoms nustatyta tvarios veiklos klasifikavimo sistema, bankai turi peržiūrėti savo paskolų portfelius ir pirmenybę teikti tvariam verslui. Taigi, verslas bus priverstas ieškoti būdų, kaip veikti tvariau, jei norės gauti finansavimą ar palankias paskolos sąlygas iš bankų ar lizingo bendrovių.
Kadangi bankai bus linkę teikti pirmenybę tvariam verslui, transporto įmonės, siekdamos gauti finansavimą, tarkim, norėdamos atnaujinti automobilių parką, turės investuoti į švaresnes technologijas. Tai gali reikšti investicijas į elektromobilius, vandenilinio kuro elementus ar kitas atsinaujinančios energetikos formas.
Apie tvarumą kaip apie finansus – kokybiškai ir patikimai
„TGS Baltic“ asocijuotosios partnerės Elenos Mickevičienės teigimu, tvarumo informacijos statusas tampa toks pat kaip ir finansinės atskaitomybės, jai keliami tokie pat patikimumo ir kokybės reikalavimai kaip finansinei informacijai.
E. Mickevičienės nuomone, tai bus dar vienas žingsnis, kuris padės pereiti prie tvarios ekonomikos ir kovoti su „žaliuoju melu“.
Įmonės turės identifikuoti reikšmingas tvarumo sritis savo veiklose. Bus taikomas dvejopas požiūris į reikšmingumą – finansinis reikšmingumas ir aplinkos bei socialinis reikšmingumas.
Taigi įmonės turės įsivertinti, kokį poveikį jų veikla daro žmonėms ir aplinkai ir kokį poveikį aplinka daro joms. Tam būtina palaikyti konstruktyvų dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis: klientais, tiekėjais, darbuotojais, bendruomene, akcininkais ir pan.
Taip pat turės būti pateikiama informacija apie svarbius socialinius veiksnius, tokius kaip lyčių lygybė ir vienodas užmokestis už vienodos vertės darbą, darbo sąlygos (darbo sauga, darbo laikas, darbuotojų mokymai), socialinių partnerių dalyvavimas, kolektyviniai susitarimai.
Pasak I. Blauzdžiūnaitės, ne tik ataskaitos turinys privalės atitikti konkrečius kriterijus, bet duomenys turės būti pateikti specialiu elektroniniu formatu, kuris leis sukurti bendrą duomenų bazę. Tai leis įmonėms pasilyginti, matyti save kitų kontekste ir geriau suprasti sektoriaus tvarumo situaciją, o klientams bei bankams padės užtikrinti partnerių skaidrumą.
„Ataskaita – dažnai tik galutinis reikalavimas, bet norint ją tinkamai parengti, būtina imtis mažesnių žingsnių kuo anksčiau. Tačiau įmonės neturėtų šių reikalavimų matyti kaip biurokratinės prievolės – taip, galutiniai dokumentai yra standartizuoti, tačiau šio proceso tikslas – padėti įmonėms įvertinti su klimatu susijusias rizikas ir identifikuoti tvarios plėtros galimybes. Analizę atlikus „ne biurokratiškai“, tai gali paskatinti įmones įnovuoti ir atrasti naujų rinkų“, – tikina I. Blauzdžiūnaitė.
Atnaujinta Eurovinjetės direktyva
Europos Komisija, siekdama pagerinti klimato kaitą ir sumažinti išmetamo CO2 kiekį, iš dalies pakeitė Eurovinjetės direktyvą. Šiuo reglamentu siekiama skatinti tvarų transportą ir mažinti transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl nacionalinėms vyriausybėms leidžiama imti rinkliavas, atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą, transporto priemonės tipą ir pačios transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį.
Persvarstytoje direktyvoje taip pat bus numatyta galimybė nustatyti mokestį už spūstis ir didesnį mokestį už važiavimą jautriose transportui zonose, o pajamos, gautos iš šių papildomų mokesčių, bus naudojamos tvaraus transporto labui.
Ekspertų teigimu, ši sistema turėtų teigiamą poveikį aplinkai, kadangi taršesnių krovininių automobilių vairuotojai turės mokėti didesnę rinkliavą. Tai skatins rinktis ekologiškesnes transporto priemones, mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau iš kitos pusės ženklus kelių mokesčių tarifų padidėjimas augins pervežimo kaštus, kas vienaip ar kitaip atsispindės prekės ar paslaugos kainoje galutiniam vartotojui.
Anot bendrovės „DKV Mobility“ vadovo Baltijos šalims Artūro Michejenko, įsigaliojus naujoms taisyklėms, vežėjai privalės nusistatyti kiekvienos savo turimos transporto priemonės CO2 klasę, pagal kurią bus parinktas mokesčių tarifas.
„Vežėjams, turintiems naujesnes transporto priemones, verta skirti laiko ir pateikti savo transporto priemonės dokumentus, kurių pagrindu bus nustatyta, ar ji bus priskirta aukštesnei CO2 klasei. Tai visų pirma yra transporto priemonės registracijos dokumentas ir atitikties sertifikatas. Tada mokamas kelių mokesčių tarifas bus mažesnis“, – sako A. Michejenko.
Diskusijos apie tvarumą – jau lapkritį
„Planuojamos tvarumo direktyvos bei jų teisinis reglamentavimas, kuris numato įmonių pareigą pateikti ataskaitas apie tvarumą, radikaliai pertvarkys verslo aplinką. Artėjantys standartai bus ypač svarbūs ne vien stambioms įmonėms, bet taip pat tiesiogiai paveiks transporto sektoriaus veiklą: didelių įmonių partneriai, užsakantys prekių transportavimą, norės sužinoti CO2 emisijos duomenis iš visos tiekimo grandinės. Apie tai, kaip transporto ir logistikos sektoriui reikės prisitaikyti prie kintančių reikalavimų, daug diskutuosime lapkritį vyksiančiame „Transporto inovacijų forume“, – sako A. Kazlauskienė.
Renginyje laukiama pranešėjų, kurie yra ryškūs transporto ir logistikos sektoriaus lyderiai, atstovaujantys vienas garsiausių pasaulinių kompanijų. Vilniuje jie dalinsis patirtimi, kaip didžiausi rinkos žaidėjai prisitaiko prie naujų tvarumo reikalavimų ir ką daro, kad jų verslas būtų kuo palankesnis aplinkai.
