N. Šesto pasakoja, kad užaugo kardiologų šeimoje, todėl nuo mažens buvo panirusi į sveikatos priežiūros sritį.
„Mano tėčio įkurta „Magdalenos klinika“ – pirmoji privati širdies ir kraujagyslių ligų klinika Kroatijoje, padėjo pamatus mano kelionei. Bėgant metams, ši klinika tapo garsiu centru regione, kasmet suteikiančiu išskirtinę pagalbą daugiau nei 25 tūkst. širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų. Kasdien matydama savo tėčio atsidavimą darbui, pradėjau labai vertinti sveikatos priežiūrą ir jos poveikį žmonių gyvenimui“, – dalijasi mokslininkė.
Vis dėlto, pasak jos, aistra naujovėms paskatino studijuoti molekulinę biologiją, o visa tai vainikavo daktaro laipsnio įgijimas Pasteuro institute Paryžiuje.
„Mano moksliniai tyrimai buvo skirti CRISPR genomo elementams ir reguliacinėms RNR molekulėms, už kuriuos buvau apdovanota prestižine Jacques'o Monod premija. Kartu su pasiekimais šioje srityje svarsčiau, kad tokių mokslinių tyrimų perkėlimas iš laboratorijų į klinikinę praktiką yra ribotas. Šis suvokimas privertė mane savo karjerą nukreipti į inovacijų ir klinikinės integracijos atotrūkio mažinimą“, – dėsto pašnekovė.
Norėdama įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių, Paryžiaus HEC ir Whartono verslo mokykloje N. Šesto baigė verslo administravimo studijas.
„Būtent tuo metu įgijau patirties dirbdama su projektu vėžio tyrimų institute. Vykdydama projektą Senegale ir Ganoje susipažinau su skaitmeninės sveikatos pasauliu, jo iššūkiais ir esminiu dirbtinio intelekto vaidmeniu didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“, – pasakoja mokslininkė.
Ji teigia, kad motyvuota tokios akis atveriančios patirties, priėmė sprendimą grįžti į Kroatiją ir prisijungti prie savo tėčio klinikos. Mokslininkė įžvelgė galimybę paversti ją dirbtinio intelekto technologijų kūrimo ir bandymų laboratorija.
„Įkūrėme įmonę „Megi Health“, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų stebėsenos sprendimams tobulinti. Netrukus supratome, kad ir daugiau pramonės partnerių turi panašių įsitikinimų, ir kartu su institutu „Ruđer Bošković“ bei partneriais iš privačiojo ir viešojo sektoriaus įkūrėme Europos skaitmeninių inovacijų centrą AI4Health, skirtą dirbtinio intelekto taikymui sveikatos priežiūros srityje“, – teigia pašnekovė.
1997 m. įkurta „Magdalena klinika“ yra pirmoji privati klinika Kroatijoje, skirta širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. N. Šesto pabrėžia, kad su garsių specialistų komanda sėkmingai atliko daugiau kaip 11 tūkst. operacijų ir 80 tūkst. kardiologinių procedūrų.
„Mūsų klinika išskirtinė kardiologijos, širdies ir kraujagyslių chirurgijos, anesteziologijos, intensyviosios terapijos, intensyviosios terapijos ir skaitmeninės sveikatos paslaugų integracija, orientuota į pacientų poreikius. Kasdien glaudžiai dirbdami komandoje su šiais skyriais, užtikriname pacientų priežiūros tęstinumą, apimantį visus aspektus – nuo profilaktikos ir diagnostikos iki gydymo ir stebėjimo ne ligoninėje“, – vardija mokslininkė.
Ji pripažįsta, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra lėtinės, tad svarbu užmegzti nuolatinį ryšį su pacientais ir stebėti jų sveikatą net ir už tradicinės sveikatos priežiūros sistemos ribų.
„Skaitmeninės inovacijos atlieka labai svarbų vaidmenį ir tarnauja dviem pagrindiniams tikslams. Pirma, naudojame pažangias priemones, kad supaprastintume ir automatizuotume pasikartojančias gydytojų užduotis, todėl jie gali daugiau dėmesio skirti pacientų priežiūrai. Antra, naudojame technologijas, skirtas nuotolinei pacientų stebėsenai, užtikrindami, kad pacientai gautų dėmesį ir priežiūrą greitai, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos“, – tikina pašnekovė.
Daugiau nei prieš du dešimtmečius kartu su kolegomis N. Šesto įsteigė telekardiologijos centrą ir suteikė galimybę pacientams naudotis itin lengvu EKG prietaisu, kuriuo galima nuotoliniu būdu įrašyti 12-os eilučių elektrokardiogramą.
„Mūsų gydytojų komanda realiuoju laiku, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę interpretuoja radinius ir pateikia savo nuomonę bei rekomendacijas dėl tolesnio gydymo. Tokia tiesioginė prieiga prie mūsų medicinos ekspertų suteikia pacientams saugumo jausmą. Ji leidžia greitai reaguoti į skubias kardiologines situacijas ir anksti atpažinti simptomus, todėl pacientams nereikia fiziškai lankytis specializuotose įstaigose. Sumažėja nereikalingų vizitų, o tai leidžia sutaupyti nemažai pinigų“, – pabrėžia mokslininkė.
Ji taip pat pripažįsta, kad nuolatinės medicininės priežiūros poreikis ir šių sistemų diegimo sudėtingumas riboja jų plėtrą.
„Siekdami išspręsti šią problemą, supratome, kad telemedicinos ir dirbtinio intelekto technologijų derinimas turi didžiulį potencialą. Pasitelkę šias priemones, norime išplėsti visą parą veikiančią stebėseną ir bendravimą su pacientais, padaryti ją prieinamą didesniam skaičiui, neapkrauti mūsų gydytojų ir sveikatos priežiūros specialistų. Ši vizija paskatino sukurti MEGI – skaitmeninį asistentą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ir stebėsenai“, – dėsto pašnekovė.
Anot jos, MEGI yra novatoriška pažanga širdies ir kraujagyslių rizikos valdymo srityje, suteikianti pacientams galimybę kontroliuoti savo sveikatą, nes užtikrina nuolatinę stebėseną ir ankstyvą galimų problemų nustatymą.
„Kitaip nei iki šiol, MEGI leidžia pacientams aktyviai vertinti ir mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, užtikrinant savalaikę intervenciją ir prevenciją. MEGI galimybių pagrindas – autonominė dirbtinio intelekto sistema, kurioje pokalbio sąsaja derinama su komerciniais jutikliais. Šis unikalus derinys leidžia mums aktyviai ir asmeniškai bendrauti su pacientais, rinkti duomenis apie fiziologinius ir psichologinius jų savijautos aspektus“, – teigia N. Šesto.
Ji pabrėžia, kad praėjus vos 6 mėnesiams nuo paleidimo, MEGI jau integruota į 6 sveikatos priežiūros įstaigas ir gali pasigirti daugiau nei 2,5 tūkst. vartotojų baze.
„Vienas reikšmingiausių MEGI pasiekimų – tai, kad pastebimai sutrumpėjo laikas, per kurį hipertenzija sergantiems pacientams nustatomas tinkamas gydymas – šis rodiklis pagerėjo net 80 proc. Toks rezultatas pabrėžia reikšmingą MEGI įtaką optimizuojant pacientų priežiūrą ir užtikrinant savalaikes bei tinkamas intervencijas“, – tikina pašnekovė.
Pasak jos, MEGI sėkmė ir greita integracija į sveikatos priežiūros įstaigas rodo jos vertę ir potencialą keičiant širdies ir kraujagyslių ligų rizikos valdymą.
„Pasitelkdami technologinę pažangą ir siekį diegti naujoves, siekiame iš esmės pakeisti pacientų širdies sveikatos suvokimą ir valdymą, kad galiausiai pagerėtų rezultatai ir gyvenimo kokybė. Esame pasiryžę plėsti savo pasiekiamumą, gerinti pacientų gydymo rezultatus ir toliau daryti teigiamą poveikį kovai su širdies ir kraujagyslių ligomis visame pasaulyje“, – teigia N. Šesto.
Paklausta apie tai, kaip atrodys ateities medicina, mokslininkė pabrėžia, kad net trečdalis Europos gyventojų serga lėtinėmis ligomis, ir darbuotojų trūkumas bei demografinis gyventojų senėjimas lemia neatidėliotiną poreikį skubiai diegti dirbtinį intelektą sveikatos priežiūros srityje.
„Nors pastaraisiais metais matome didelę pažangą sveikatos priežiūros skaitmeninimo srityje, vis dar yra daug erdvės tobulėjimui. Sveikatos priežiūros sistemos, kuri iš esmės buvo sukurta prieš 50 metų, modernizavimas, kad ji atitiktų šiuolaikinius poreikius, nėra lengva užduotis. Manau, kad iš įvairių procesų, kuriuos galima patobulinti pasitelkus dirbtinį intelektą, vienas, kuris iš tiesų pakeis sveikatos priežiūros sistemas ir dėl kurio labiausiai džiaugiuosi, yra technologijų, suteikiančių pacientams galimybę tapti aktyviais gydymo proceso partneriais, naudojimas“, – teigia ji.
Pasak gydytojos, mažas pacientų įsitraukimas į gydymą ir medicininių patarimų laikymąsi yra svarbus iššūkis, su kuriuo susiduria sveikatos priežiūros sistemos visame pasaulyje.
„Ši problema ypač aktuali širdies ir kraujagyslių ligų srityje, tačiau kelia nerimą ir kituose sveikatos priežiūros segmentuose. Šie rūpesčiai akivaizdūs atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 60 proc. pacientų nesilaiko jiems paskirtų vaistų ir gyvenimo būdo rekomendacijų. Tokia nerimą kelianti statistika prisideda prie prastesnių klinikinių rezultatų ir didesnio mirtingumo“, – pabrėžia ji.
N. Šesto mano, kad išmaniųjų technologijų pažanga bus labai svarbi sprendžiant šiuos iššūkius, nes turės teigiamos įtakos pacientų įsitraukimui ir sveikatos raštingumui.
„Išmanieji laikrodžiai ir išmanieji telefonai čia užima svarbią vietą, nes juos nuolat nešiojamės su savimi ir naudojame įvairioms kasdienėms užduotims. Naudojant tokias aktyvias technologijas kaip MEGI ir daugybę kitų, sveikatos priežiūra tampa integruota į mūsų kasdienį gyvenimą. Ši integracija padidina mūsų kasdienį informuotumą apie asmeninę sveikatą ir suteikia galimybę lengviau gauti medicininę pagalbą“, – teigia mokslininkė.
Anot jos, pacientų aktyvumas yra vienas svarbiausių komponentų pertvarkant sveikatos priežiūros sistemą ir siekiant ilgalaikio tvarumo.
„Pacientas nebėra pasyvus ir bejėgis gavėjas, priešingai – aktyvus prevencijos ir gydymo dalyvis, prisiimantis kontrolę ir atsakomybę už savo sveikatą. Todėl pacientų priežiūra peržengs ligoninės sienų ribas, taps individualizuota ir pacientas turės lygiavertį vaidmenį gydyme“, – prognozuoja N. Šesto.
Nina Šesto pasisakys šių metų LOGIN konferencijos scenoje. Didžiausiame Baltijos šalyse inovacijų ir progreso festivalyje dalyvaus 200 pranešėjų, bus penkios turinio salės ir temos, kurios aktualios kiekvienam. LOGIN konferencija vyks jau gegužės 11–12 dienomis. Daugiau informacijos ir bilietai ČIA.
