Susirūpinimą kelia išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su sandėliais, pilnais kompiuterių, kuriais maitinamos dirbtinio intelekto sistemos.
IBM teigė, kad jos prototipas galėtų padėti sukurti efektyvesnius, mažiau akumuliatorių eikvojančius dirbtinio intelekto lustus, skirtus išmaniesiems telefonams.
Bendrovės teigimu, jo efektyvumą lemia komponentai, kurie veikia panašiai kaip žmogaus smegenų jungtys.
Palyginti su tradiciniais kompiuteriais, „žmogaus smegenys sugeba pasiekti nepaprastą našumą, sunaudodamos nedaug energijos“, – sakė IBM tyrimų laboratorijoje Ciuriche, Šveicarijoje dirbantis mokslininkas Thanosas Vasilopoulosas.
Jis teigė, kad didesnis energijos vartojimo efektyvumas reikštų, jog „didelius ir sudėtingesnius darbo krūvius būtų galima atlikti mažos galios arba baterijų suvaržytoje aplinkoje“, pavyzdžiui, automobiliuose, mobiliuosiuose telefonuose ir fotoaparatuose.
„Be to, debesijos paslaugų teikėjai galės naudoti šiuos lustus, kad sumažintų energijos sąnaudas ir savo anglies dioksido pėdsaką“, – pridūrė jis.
Skaitmeninio lusto virsmas analoginiu
Dauguma lustų yra skaitmeniniai, t. y. juose informacija saugoma 0 ir 1, tačiau naujajame luste naudojami komponentai, vadinami memristoriais (atminties rezistoriais), kurie yra analoginiai ir gali saugoti įvairius skaičius.
Skirtumą tarp skaitmeninio ir analoginio galima įsivaizduoti kaip skirtumą tarp šviesos jungiklio ir reguliatoriaus.
Žmogaus smegenys yra analoginės, o memristorių veikimas panašus į sinapsių veikimą smegenyse.
Surėjaus universiteto profesorius Ferrante Neri aiškina, kad memristoriai priklauso sričiai, kurią galima pavadinti gamtos įkvėpta kompiuterija, imituojančia smegenų veiklą.
Memristorius galėtų „prisiminti“ savo elektrinę istoriją, panašiai kaip biologinės sistemos sinapsė.
„Tarpusavyje sujungti memristoriai gali sudaryti tinklą, panašų į biologines smegenis“, – sakė jis.
Jis atsargiai ir optimistiškai vertino šią technologiją naudojančių lustų ateitį: „Šie pasiekimai leidžia manyti, kad netolimoje ateityje galime būti į smegenis panašių lustų atsiradimo liudininkais.“
Tačiau jis įspėjo, kad memristoriais pagrįsto kompiuterio sukūrimas nėra paprasta užduotis ir kad norint plačiai pritaikyti šią technologiją teks susidurti su daugybe iššūkių, įskaitant medžiagų kainas ir gamybos sunkumus.
Naudojant šiuos komponentus naujasis lustas tampa efektyvesnis energijos vartojimo požiūriu, tačiau naujasis lustas taip pat turi skaitmeninių elementų.
Dėl to lustą lengviau įdiegti į esamas dirbtinio intelekto sistemas.
Dabar daugelyje telefonų yra dirbtinio intelekto lustai, padedantys apdoroti nuotraukas. Pavyzdžiui, „iPhone“ turi lustą su „neuroniniu varikliu“.
Galiausiai tokie lustai, kaip IBM prototipas, galėtų padėti sutaupyti daug energijos, jei jie pakeistų lustus, esančius kompiuterių bankuose, maitinančiuose galingas dirbtinio intelekto sistemas.
Be to, jie galėtų sumažinti vandens, reikalingo energijos reikalaujantiems duomenų centrams aušinti, kiekį. Duomenų centrams išlaikyti reikia labai daug elektros energijos – didelis įrenginys sunaudoja tiek elektros energijos, kiek vidutinio dydžio miestas.
Bato universiteto IT profesorius Džeimsas Davenportas sakė, kad IBM išvados yra „potencialiai įdomios“, tačiau įspėjo, kad lustas nėra „lengvai pritaikomas“ problemos sprendimas, o veikiau „galimas pirmas žingsnis“.
