2022 m. balandžio 27 d. 18:41

Rusijai niokiojant Ukrainą, prabylama apie grėsmę Vakarams: tokio proceso taikiniais gali tapti ne tik politikai ar kariškiai

  • Elžbieta Kriaučiūnaitė
„Microsoft“ ekspertai beveik 60 proc. kibernetinių atakų pasaulyje sieja su Rusija
„Microsoft“ ekspertai beveik 60 proc. kibernetinių atakų pasaulyje sieja su Rusija

„Praėjus vos kelioms valandoms po Rusijos invazijos į Ukrainą kai kuriose kaimyninėse Europos šalyse gerokai padaugėjo kibernetinių atakų, nukreiptų prieš jų infrastruktūrą“, – teigė Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas įžanginėje kalboje devintosios metinės „Forum Europe“ kibernetinio saugumo konferencijos metu. Vis dažniau pasigirsta nerimo atgarsiai, kad dėl Vakarų taikomų sankcijų Rusijai kibernetinių atakų skaičius gali išaugti. Vis dėlto, ar skaitmeninis ginklas atlieka reikšmingą vaidmenį šiame konflikte, kokių priemonių reikėtų imtis Vakarams prieš galimas kibernetines atakas ir koks turėtų būti Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės politikos atsakas į Rusijos karą Ukrainoje?

Stiprinti Europos atsparumą kibernetinėms grėsmėms

Europos Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad visi Europos piliečiai ir įmonės būtų apsaugoti tiek skaitmeninėje, tiek neskaitmeninėje erdvėje nuo didėjančių kibernetinių grėsmių bei incidentų.

„2021 m. birželį Europos Komisija pateikė viziją, kaip per ateinančius dvejus metus kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis ES institucijomis, agentūromis ir įstaigomis sukurti Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį (angl. the Joint Cyber Unit).

Šis padalinys yra ES kibernetinio saugumo strategijos (angl. the EU Cybersecurity Strategy), kuria siekiama sustiprinti bendrą Europos atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis patikimomis paslaugomis bei skaitmeninėmis priemonėmis, rezultatas, – komentuoja Europos Komisijos atstovas spaudai Johannes Bahrke, – Ši strategija taip pat leidžia ES sustiprinti lyderystę tarptautinių normų ir standartų kibernetinėje erdvėje srityje bei bendradarbiavimą su partneriais visame pasaulyje, kad būtų skatinama pasaulinė, atvira, stabili ir saugi kibernetinė erdvė, grindžiama teisinės valstybės, žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir demokratinių vertybių principais“.

Anonymous organizuoja kibernetines atakas prieš Rusijos valdžią.
Anonymous organizuoja kibernetines atakas prieš Rusijos valdžią.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta plataus masto karinė invazija į Ukrainą yra precedento neturintis išpuolis prieš demokratijos principus ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę sistemą, portalui „Delfi“ teigia Europos Komisijos atstovas spaudai.

„Kartu su transatlantiniais partneriais esame įsipareigoję stiprinti bendradarbiavimą hibridinių grėsmių srityje tiek reaguodami į Rusijos agresiją, tiek siekdami ilgalaikių tikslų, – aiškina J. Bahrke, – Bendradarbiaudami su ES valstybėmis narėmis ir kitais partneriais, pasitelkdami G7 greitojo reagavimo mechanizmą, didinsime pastangas koordinuoti pagalbą Ukrainos ir Moldovos vyriausybėms, susijusią su kibernetiniu atsparumu ir gynyba, interneto prieiga bei kova su dezinformacija“.

Kibernetinių atakų tikimybė prieš Vakarus išlieka realiu scenarijumi

Kaip žinia, Rusija kare su Ukraina aktyviai naudoja įvairias kibernetinio karo ir dezinformacijos sklaidos strategijas. Pasiteiravus, ar Rusija gali pradėti dar sudėtingesnių formų kibernetines atakas, nukreiptas ne tik prieš Ukrainą, bet ir kitas valstybes, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir Politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius teigia, kad kibernetinių atakų tikimybė prieš Vakarus išlieka realiu scenarijumi.

„Panašu, kad buvome susikūrę tam tikrą grėsmingą vaizdinį ne tik apie Rusijos kariuomenę, bet ir apie kibernetinius pajėgumus. Matome, kad Rusija susidūrė su dideliais iššūkiais kibernetinio karo fronte. Vis dėlto tai nereiškia, kad nebus bandoma panaudoti kibernetinių atakų prieš Vakarus, – pastebi VU TSPMI dėstytojas N. Maliukevičius, – Šiuo atveju pats didžiausias iššūkis Rusijai yra Vakarų karinė pagalba Ukrainai. Matome, kad Putinas sugebėjo suvienyti Europą, nes noras teikti karinę paramą Ukrainai yra didelis. Taigi dabar visos pagrindinės dezinformacinės įtakos kampanijos, kibernetinės atakos tikriausiai bus nukreiptos į bandymus silpninti šią karinę paramą“.

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius

Kibernetinių atakų suintensyvėjimo galimybės neatmeta ir „NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis, kurio nuomone, jau dabar svarbu pradėti stiprinti visuomenės atsparumą: „Esant visokių neramumų ar besikeičiančių grėsmių aplinkoje, svarbu kiekvienai organizacijai prižiūrėti savo sistemos atsparumą. Nutikus įvairioms grėsmėms, būtina žinoti, kaip užtikrinsime veiklos tęstinumą. Kalbant apie agresorių iš rytų pusės, gali prasidėti kibernetinės atakos, nukreiptos į įvairias infrastruktūras Lietuvoje. Viena iš to priežasčių gali būti dėl palaikymo Ukrainai ir kaltinimų Rusijai tuo, kuo jie nenori būti kaltinami, arba dėl įvairiausių kitų priežasčių. Kibernetinės atakos gali suintensyvėti, todėl svarbu, kad visos sistemos būtų būti saugiai sukonfigūruotos, atnaujintos ir pan.“

Vilius Benetis
Vilius Benetis
© Įmonės nuotr.

Skaitmeninių technologijų vaidmuo Rusijos–Ukrainos karo akivaizdoje

Kalbėdamas apie kibernetinių technologijų naudojimą, N. Maliukevičius sako, kad šis karas priminė vieną svarbų dalyką. „Tai parodė, kad niekur nedingo klasikiniai karybos principai, kuomet viską lemia valia priešintis, pasiruošimas, artilerijos atakos, miestų mūšiai ir pan. Taigi pergalė, visų pirma, lems tradicinis pranašumas karo lauke. Vis dėlto, kibernetinės kovos fronte reikėtų pildyti Ukrainos poreikius, įskaitant įvairias aukštų technologijų priemones, padedančias toliau sekti Rusijos kariškių komunikaciją. Taip pat svarbios dronų sistemos, kurios padėtų aiškiai matyti karo lauką“, – įsitikinęs VU TSPMI dėstytojas.

N. Maliukevičiui antrina ir „NRD Cyber Security“ vadovas, kurio nuomone, fizinis karas yra efektyvesnis nei elektroninis. Savo ruožtu V. Benetis pateikia gerai žinomų haktyvistų, kurių tikslas yra sukurti kuo daugiau triukšmo, pavyzdį. „Vienas iš pavyzdžių yra „Anonymous“ grupuotė. Jie mano, kad Rusija elgiasi blogai, todėl paskelbė kibernetinį karą Rusijos valdžiai“, – teigia jis.

Kibernetinė ataka
Kibernetinė ataka

Kaip teigia portalo „Delfi“ kalbintas Europos Komisijos atstovas spaudai, į kibernetines atakas prieš Ukrainą ir galimą jų poveikį kaimyninėms šalims reikia reaguoti labai ryžtingai. „Stipriname savo pasirengimą ir atsakomuosius veiksmus. Visų pirma, pasiūlysime naują Kibernetinių ekstremaliųjų situacijų fondą (angl. Cyber emergency fund), kad padėtume valstybėms narėms įveikti sunkiausius incidentus. Toliau stiprinsime bendradarbiavimą ir koordinavimą su Ukrainos valdžios institucijomis bei tarptautiniais partneriais, siekiant dar labiau padidinti Ukrainos kibernetinį atsparumą. Tiesa, daugelis veiksmų priklausys nuo to, kaip klostysis padėtis Ukrainoje“, – komentuoja Johannes Bahrke.

Kibernetinio saugumo taisyklės, kurių nederėtų pamiršti

Tiesa, N. Maliukevičius primena kibernetinio saugumo ABC, nuo kurio ir vertėtų pradėti.

„Visų pirma, privalome nepamiršti saugaus elgesio internete ir socialiniuose tinkluose – svarbu naudotis tomis technologijomis, kurios nėra išnaudojamos autoritarinių režimų savo tikslams. Jau nemažai šnekėta apie nesaugias kiniškas technologijas ir pan. Taip pat privalome susitvarkyti savo saugumo barjerus, iš kurių pagrindinis yra efektyvūs slaptažodžiai. Nors apie tai kalbėti atrodo banalu, vis dar nemažai žmonių nėra susitvarkę elementarios dviejų faktorių apsaugos, – pastebi N. Maliukevičius, – Tiesa, svarbu suvokti, kad atakų taikiniai nebūtinai yra politikai, lyderiai ar kariškiai. Taikiniais gali tapti ir jų šeimos nariai“.

Kalbėdamas apie psichologinius aspektus, VU TSPMI dėstytojas pabrėžia, kad karo metu vyrauja daug nežinomybės, emocijų ir panikos jausmo, todėl kiekvienas sprendimas turėtų būti gerai apgalvotas. „Reikėtų neskubėti priimant sprendimus dėl pasitikėjimo tam tikra informacija. Labai svarbu tikrinti, pertikrinti ir nepulti emociškai platinti informacijos, kuri gali būti dezinformacija, nes tokiu atveju yra prisidedama prie tolesnės dezinformacijos sklaidos“, – pabrėžia N. Maliukevičius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.7500

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!