Areštinėje – nepilnamečio savižudybė: sudaužyto likimo atomazga

Vaikinas buvo sulaikytas spalio 24 d. Įtarta, kad jis su kitu nepilnamečiu Kazlų Rūdoje galimai apiplėšė specialiosios mokyklos direktorės kabinetą, sumušė vyrą, ligoninėje pasisavino moters rankinę, vieną automobilį nuvarė, bandė nuvaryti ir antrą. Spalio 29 d. vaikinas rastas, įtariama, nusižudęs.

Kaip sakė Marijampolės apskrities policijos atstovė Daiva Klimavičienė, teismas šiam vaikinui buvo paskyręs 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Tačiau, kadangi jis nesilaikė paskirtų apribojimų, teismas priėmė sprendimą ir pakeitė bausmę į areštą.

Nuo spalio 25 d. jam buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Vaikinas buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, tai padarė mažamečiui vaikui arba kankino nukentėjusį asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad į direktoriaus kabinetą įsibrovė ne minėtas jaunuolis, tačiau kiti pranešime minimi įvykiai siejami su juo.

Skandaluose skęstančių namų vadovė nekalbi

Minėtas jaunuolis nuo balandžio pradžios gyveno Kazlų Rūdos vaikų globos namuose. Čia jis perkeltas iš socializacijos centro.

„Vyksta tyrimas, kad jis tariamai nusižudė, kol kas aš neturiu jokios informacijos ir negaliu nieko komentuoti. Mes išplatinome pranešimą spaudai, viskas padaryta, daugiau nieko komentuoti negaliu“, – sakė Kazlų Rūdos socialinės paramos centro, kuriam priklauso vaikų globos namai, direktorė Renata Andriušienė.

Direktorė atsisakė persiųsti apie įvykį regioninei žiniasklaidai išplatintą pranešimą spaudai ir galiausiai padėjo telefono ragelį. „Tikrai nesiųsiu visiems iš eilės tuo labiau, kad aš jūsų net nematau, nežinau, su kuo bendrauju“, – sakė R. Andriušienė.

Minėti globos namai ne kartą pakliuvo į žiniasklaidos akiratį. Kovo mėnesį dvi šių globos namų auklėtinės pristatytos į psichiatrijos ligonines. Kaip tuomet pranešė Policijos departamentas, viena 2000 m. gimusi mergaitė pristatyta į Vilniaus psichiatrijos ligoninę, o jos bendraamžė dėl bandymo žudytis paguldyta į Kauno psichiatrijos ligoninę.

Taip pat pranešta, kad šiuose globos namuose 2001 metais gimęs vaikinas vieną kartą ranka sudavė 2008 metais gimusiai mergaitei į veidą bei smaugė 2003 metais gimusią mergaitę. Nukentėjusiosios į gydymo įstaigas nesikreipė, surinkta medžiaga tyrimui dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

R. Andriušienė situacijos žiniasklaidai nekomentavo ir tada.

Liepą Kazlų Rūdos policija sulaikė ir į areštinę uždarė dvi darbuotojoms grasinusias vaikų globos namų auklėtines. Globos namų 17-metė auklėtinė grasino veidrodžio šuke darbuotojoms, o vėliau vakare ši ir dar viena 16-metė globotinė vėl sukėlė konfliktą. Jo metu vėl grasinta darbuotojoms.

M. Majauskas: matome žiaurias pasekmes

„Ši istorija tik dar kartą primena, kokios gali būti žiaurios pasekmės, kai metai iš metų nesprendžiame vaikų globos ir pagalbos jiems klausimų. Vieniši vaikai Lietuvoje vis dar yra priversti gyventi įstaigose, kur patiria smurtą“, – įsitikinęs Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas.

Pasak politiko, ne paslaptis, jog atkeliavę iš sudėtingos aplinkos, šie vaikai turi ir įvairių emocinių bei elgesio sutrikimų. Tačiau gauti specializuotą terapinę pagalbą jie neturi jokių galimybių. Ir kuo daugiau laiko praleidžia vaikų namuose, tuo sunkiau tampa jiems padėti. Kartu tuo mažiau norinčių juos priimti į savo šeimą.

Mykolas Majauskas

© DELFI / Andrius Ufartas

„Todėl vyresni globotiniai net pačių įstaigų kartais nurašomi kaip nepataisomi ir neišgelbėjami. Tokiomis sąlygomis išgyvena tik stipriausi. Šią situaciją galima ir būtina kuo greičiau keisti. Pirma, reikia užtikrinti, jog visi vaikai, kuriems skiriama globa, augtų šeimose. Ne bandoje, dideliuose ar mažuose vaikų namuose, bet šeimoje. Tiesiog šiuo metu globos įstaigoms skiriamą po 1000 eurų per mėnesį už vaiką finansavimą reikia skirti vaikus globojančioms šeimoms“, – teigia M. Majauskas.

Antra, sako jis, vaikai turintys emocinių, elgesio sutrikimų, turi gauti ne psichotropinių vaistų dozę, bet nuolatinę ilgalaikę terapinę pagalbą. Tokių paslaugų gyvybiškai reikia daugumai vaikų, augančių globos įstaigose. Deja, konstatuoja politikas, patekti pas psichikos sveikatos, vaiko raidos specialistus beveik neįmanoma.

M. Majausko aiškinimu, atokesniuose rajonuose tokia pagalba apskritai neegzistuoja.

„Trečia, turime išmokti atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir suteikti reikiamą pagalbą. Specializuoti mokymai ypatingai reikalingi medikams, policininkams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, kurie savo darbe dažniau susiduria su žmonėmis, turinčiais savižudybės riziką. Tai yra viena iš pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų šalims, siekiančioms aktyviais veiksmais sumažinti savižudybių skaičių. Deja, tokius mokymus kol kas vykdo tik kelios savivaldybės Lietuvoje“, – kalbėjo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.