AI teigimu, šalyje galiojant nepaprastajai padėčiai buvo išleista šimtai dekretų, draudžiančių pavieniams asmenims arba viešoms draugijoms protestuoti.
Remiantis AI pranešimu, nuo 2015-ųjų lapkričio iki 2017-ųjų gegužės 5 d. pagal nepaprastosios padėties taisykles išleisti 155 viešus susirinkimus draudžiantys dekretai. Prancūzijos vidaus reikalų ministerija kol kas neatsakė į britų nacionalinio transliuotojo BBC prašymą pakomentuoti AI pranešimą.
„Nepaprastosios padėties įstatymai skirti apsaugoti Prancūzijos žmones nuo terorizmo grėsmės, o ne riboti jų teises taikiai protestuoti“, - pranešime teigė AI tyrėjas Marco Perolini.
Nepaprastoji padėtis suteikia teisę atlikti kratas be orderio ir taikyti žmonėms namų areštą. Prancūzijoje nepaprastoji padėtis nustos galioti liepos 15-ąją dieną, tačiau naujasis šalies prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai pranešė prašysiąs šalies parlamento nepaprastąją padėtį pratęsti dar keliems mėnesiams - iki lapkričio 1-osios dienos. Tai būtų jau šeštasis pratęsimas, tačiau nepaprastoji padėtis suteikia policijai išskirtinių įgaliojimų.
Nepaprastoji padėtis Prancūzijoje iš pradžių buvo įvesta po 2015 metų lapkričio 13-ąją Paryžiuje įvykdytų išpuolių, per juos vadinamosios „Islamo valstybės“ (IS) kovotojai nužudė 130 žmonių.
