Jei įstatymo pataisoms pritars ir Seimas, biudžetinių įstaigų vadovai bus skiriami 4 metų kadencijai, o antrai kadencijai galės būti skiriami be konkurso, jei pirmosios kadencijos metu jo darbas įvertinamas gerai arba labai gerai. Pasibaigus dviem kadencijoms vadovas formaliai būtų atleidžiamas, tačiau galėtų dalyvauti konkurse ir vėl užimti tas pačias pareigas. Pataisos taip numato, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalės turėti aukštąjį išsilavinimą.
„Jeigu daugiau kaip pusės kadencijos vertinimų yra puikūs arba labai geri, tuomet vienai kadencijai galima pratęsti sutartį su pretendentu“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Pasak ministrės, vadovų darbą vertins institucijos, kurių pavaldume yra biudžetinė įstaiga.
„Vertins ne tik ministerijos, yra komisijos, vertins grupė žmonių, kuri yra tam suburta“, – kalbėjo A. Pabedinskienė.
Siūlymą neriboti kadencijų skaičiaus kritikavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, tačiau rengiant pataisas į institucijos pastabas nebuvo atsižvelgta. Ministrės A. Pabedinskienės teigimu, pakeitimai parengti atsižvelgiant ir į kaimiškųjų regionų ypatumus, kuriuose gali būti sunku rasti tinkamos kompetencijos specialistų apribojant kadencijas. Pasak A. Pabedinskienės, tarnybos vadovo veiklos vertinimas bus pakankamas saugiklis, užkertantis kelią nekompetentingų vadovų
„užsisėdėjimui" vienoje vietoje.
„Tokio užsibuvimo, koks dabar yra biudžetinėse įstaigose, manau, tikrai nebus“, – pridūrė A. Pabedinskienė.
Kritiškai pataisas liepą įvertino prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, jog neribojant kadencijų bus įtvirtinta galimybė „amžinai išsilaikyti tame pačiame poste“.
„Nenorėčiau spėlioti, bet būtų labai negražu, jeigu kadenciją bebaigianti valdžia norėtų išsaugoti savo dabartinius kadrus“, – liepos viduryje teigė prezidentė.
