Į Civilinį kodeksą S.Šedbaras siūlo įrašyti: jeigu asmenį žeminanti informacija arba duomenys apie jo padarytus teisės, moralės nuostatų ar kitokius pažeidimus yra gauti anonimiškai, gavėjui draudžiama viešinti gautos informacijos turinį, išskyrus tokių duomenų perdavimą tyrimą atliekančioms institucijoms.
Taip pat siūloma įrašyti, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti viešu ar neviešu įžeidimu bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o po jo asmens mirties tokią teisę turi jo artimieji.
S.Šedbaras pastarąją nuostatą aiškina tuo, jog įžeidimas buvo išbrauktas iš Baudžiamojo kodekso, o jį dekriminalizavus neliko galimybės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
„Galiojanti formuluotė nustato civilinę atsakomybę dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų paskleidimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau nenumato asmens teisės reikalauti atlyginti jam viešu ar neviešu įžeidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą“, - pažymima pataisos aiškinamajame rašte.
S.Šedbaro aiškinimu, siūloma pataisa būtų aiškiai nustatyta, kad įžeidimo, kaip ir šmeižimo atveju, yra pažeidžiama asmens garbė ir orumas, o nukentėjęs asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Seimas birželį iš Baudžiamojo kodekso išbraukė straipsnį dėl žmogaus įžeidimo. Braukti įžeidimą iš Baudžiamojo kodekso pasiūlė parlamento vadovė Loreta Graužinienė, po konsultacijų su Lietuvos žurnalistų sąjunga. Iki tol už įžeidimą , pagal Baudžiamąjį kodeksą, grėsė bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
