Euro įsivedimas yra viena iš stojimo į ES sutarties sąlygų, kuriai 2003 m. referendume vieningai pritarė Lietuvos piliečiai.
Tačiau šiuo metu dėl euro įvedimo mūsų valstybėje vis dažniau pasigirsta įvairių nuomonių. Vieni baiminasi didėjančių kainų, kiti nenori atsisakyti nacionalinės valiutos, kaip vieno iš valstybingumo simbolių. Euro Lietuvai reikia dėl teisinių priežasčių, milžiniškos ekonominės naudos bei valstybės prestižo ir patikimumo.
Norėtųsi priminti euro įvedimo oponentams, kad stojimo į ES sutartis yra teisinis Lietuvos, kaip visateisės narės, dalyvavimo ES veikloje pagrindas. Pasirašydama šią sutartį, Lietuva kartu pasižadėjo dalyvauti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS), taip pat prisijungti prie kitų sutarčių. Tai reiškia, kad, Lietuvai tapus ES nare, įsigaliojo Bendrijos steigimo sutartyje nustatyta teisinė pareiga ateityje įsivesti bendrą valiutą – eurą.
Minėtos sutarties priedo 4 str. yra aiškiai nurodyta: „Nuo įstojimo dienos kiekviena naujoji valstybė narė dalyvauja EPS kaip valstybė narė, kuriai taikoma leidžianti nukrypti nuostata.“ O šios sutarties 140 str. papildomai nustato, kad dalyvavimas EPS neįsivedus euro yra nukrypti leidžianti išimtis, kuri panaikinama tuomet, kai padaroma išvada, kad šalis atitinka konvergencijos kriterijus.
Todėl euro įvedimą Lietuvoje visų pirma sąlygoja objektyvūs ir visapusiškas mūsų šalies ekonominės ir finansinės būklės įvertinimas, o ne vien tik pačios Vyriausybės noras ar nenoras įvesti eurą.
Jei buvusiai konservatorių Vyriausybei būtų pavykę sėkmingai stabilizuoti Lietuvos ekonomiką, tai klausimas dėl euro įvedimo būtų išspręstas žymiai ankščiau.
Reikia tik pasidžiaugti, kad pastaruoju metu mūsų Vyriausybei pavyko priartinti Lietuvos ekonominę būklę prie pagrindinių Mastrichto kriterijų, tarp kurių svarbiausias reikalavimas yra ganėtinai maža infliacija, šalies biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP.
Dabartinės Vyriausybės programoje yra konkrečiai ir aiškiai nurodyta: „Tinkamai pasirengsime, kad Lietuva įsivestų bendrąją Europos valiutą eurą ir taptų visateise euro zonos nare“. Reikia taip pat pažymėti, kad Lietuvos bankas irgi visapusiškai palaiko Lietuvos Vyriausybės pastangas kuo greičiau įvykdyti visus Mastrichto kriterijus ir įvesti eurą.
Neretai tenka išgirsti tiesioginį klausimą: „Kodėl būtent pasirengimas kuo greičiau įvesti Lietuvoje eurą yra vienas iš svarbiausių Vyriausybės prioritetų?“ Būtina atkreipti visų Lietuvos piliečių dėmesį į tai, kad euro įvedimas leidžia Lietuvai prisijungti prie pačių sėkmingiausių ES narių grupės. O tai su laiku atneš mūsų valstybei ir kiekvienam jos piliečiui nemažai tiesioginės ekonominės naudos, visų pirma paverčiant mūsų šalies ekonomiką labiau konkurencingą ir patrauklesnę užsienio investicijoms. Tai atitinkamai skatins Lietuvos gyventojų užimtumą ir pajamų didėjimą.
Kaip pavyzdį galima pateikti statistinius duomenis 2012 m. apie Lietuvos ir jos kaimynų investicinį patrauklumą: Estijai, įsivedus eurą per 2012 m. pavyko pritraukti 20,8 mlrd. JAV dolerių tiesioginių užsienio investicijų, Latvijai, kuri jau buvo ant euro įvedimo slenksčio - 14,1 mlrd. JAV dolerių, o Lietuvai - 15,5 mlrd. JAV dolerių. Pagal tiesiogines užsienio investicijas Baltijos šalyse tenkančias vienam gyventojui Lietuva nuo savo Baltijos kaimynių ryškiai atsilieka.
Kad dar labiau pabrėžtume šią paminėtą tendenciją, palyginimui galima pateikti euro zonos senbuvės Suomijos ir Lietuvos kaimynės Baltarusijos duomenis 2012 m.: Suomija - 134,4 mlrd. JAV dolerių investicijų, Baltarusija 1,8 mlrd. JAV dolerių. Taigi Baltarusija pagal šiuos rodiklius demonstruoja visišką antirekordą.
Laiku neįsivedus euro, mūsų valstybės ir visuomenės laukia nemažai neigiamų socialinių ir politinių pasekmių. Nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali išaugti nedarbas, o brangstant skolinimuisi, mažėtų galimybės didinti socialines išmokas, pensijas ir atlyginimus. Padidėtų lito devalvavimo rizika.
O visa tai sukeltų grėsmę ir pačios šalies reputacijai, kas neišvengiamai sumažintų užsienio partnerių pasitikėjimą Lietuva. Taigi kol euras nebus įvestas, Lietuva negali pasinaudoti privalumais, kuriuos teiks pats mūsų valstybės dalyvavimas euro zonoje. Galiausiai, euro naudą pajusime, kasdien juo atsiskaitydami, o kartu ir pajusdami, ką reiškia būti ES dalimi.
