Jau daugiau nei dvidešimt metų bendrus susitikimus Europos Sąjungos problemoms aptarti rengiantys nacionaliniai parlamentai, Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, pirmadienį prie bendro stalo sės Vilniuje. Sekmadienį pirmininkavimą baigiančios Airijos, pradėjusios Lietuvos ir kitąmet perimsiančios Graikijos parlamentų atstovai aptarė svarbiausius strateginius klausimus. Pasak politikų, nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos sąjungoje kasmet didėja.
„Nacionaliniai parlamentai turi teisę nepriimti teisės aktų, kuriems nepritaria. Pavyzdžiui, nuo 2009 metų, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, mes atmetėme apie 3 proc. įvairių siūlytų teisės aktų. Taip pat yra sistema, panaši į futbole naudojamą geltonos kortelės sistemą: jei dauguma šalių susirenka ir Europos Komisijai iškelia „geltoną kortelę“, aktas priimtas nebus. Taigi nacionalinių parlamentų vaidmuo – didelis“, – kalbėjo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Su Seimo Europos reikalų komiteto nariais susitikęs Europos komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius pagyrė Lietuvos iniciatyvą įkurti naują komisiją, kurioje bendrijos finansines problemas spręstų ir atskirų valstybių parlamentų atstovai.
„Mes norime nekartoti praeities klaidų ir drauge rengti ES įstatymus, nes juk visi esame jos nariai. Man labai malonu, kad jūsų parlamentas pasiūlė pirmą sykį surengti tokią tarpparlamentinę sesiją pagal 13 fiskalinės sutarties punktą. Tai gera pradžia. Žinau, kad Europos komisaras Olė Renas patvirtino, jog atvyks ir tai bus gera proga viską aptarti“, – teigė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius.
Vienas Europos komisijos vadovų teigia, kad ateityje nacionaliniams parlamentams bus perduodama daugiau darbų, ir taip jie įgis vis daugiau galių, sprendžiant bendrijos problemas.
