„Aš labiau neorganizuoto minėjimo nesu mačiusi gyvenime, mes dabar organizavome, kaip pririšti vėliavą, - šventės įspūdžiais dalijosi viena iš šventės organizatorių, menininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. - Iš tikrųjų, niekas nieko iki galo nežinojo, nes viskas buvo daroma savanorystės pagrindais, kad visiems būtų gera ir smagu. Kvietėme visus žmones organizuotis, kad tai būtų visų mūsų šventė, ne kažkas organizavo ir pasakė kažkokias dirbtinas kalbas, o kad tai būtų visų visuotinė šventė. Kadangi viskas vyko labai spontaniškai, matėte, vėliavą pabaigėme siūti gatvėje, nors pradėjome ją pasislėpę nuo darganos ir gavosi toks performansas, sakyčiau, akcija.“
Vaikų iš medžiagos gabalų pasiūta vėliava buvo pritvirtinta prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos balkono.
„Vaikai ją pasiuvo iš gabalėlių, kažkas sakė, girdėjau, kad iš skudurų lietuviška vėliava negali būti siūta, bet labai noriu apginti vaikus - jie patys susirado tas medžiagas ir norėjo siūti vėliavą. Aš manau, kad tai yra labai labai daug, kada vaikai nesidrovi savo tautinės vėliavos ir kada vaikai gieda himną, tai yra jau tai, ko, aš įsivaizduoju, ir siekiame, kad ši šventė pasidarytų sava, o ne kažkokia oficiozinė“, - dėstė N. Marčėnaitė.
Pasak architekto, grupės „Antis“ lyderio ir dainininko, vieno iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių Algirdo Kaušpėdo, dėl Lietuvos reikia ir dainuoti, ne tik raudoti.
„Esu pakviestas padalyvauti, pasakyti keletą šūkių žaismingai, bet aš manau, kad toks renginys turėtų būti ir šioje aikštėje galėtų būti estrada, kur grotų ir visi džiaugtųsi švente. Tai yra tiktai pirmas blynas, žinoma, viskas kukliai atrodo, bet gal iš to išeis graži tradicija, kai vilniečiai pradės iš tiesų švęsti, ne valdžia, ne vien radikalai, bet ir paprasti vilniečiai“, - po renginio sakė A. Kaušpėdas.
Renginio metu dalyviai žygiavo dviemis kryptimis iki Lukiškių aikštės: nuo prie Seimo pusės ir nuo su Vilniaus gatve besiribojančios Vinco Kudirkos aikštės.
Vėliau prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos grojo lietuviška muzika, susirinkusius linksmais šūkiais pasveikino A. Kaušpėdas ir susirinkusieji po kiekvieno jų šaukė "Valio!".
A. Kaušpėdo šūkiai buvo tokie: „Pastatykime Lietuvoje kalnus, ne akmens, o meilės kalnus!“, „Gyvenkime čia ir dabar, nes rytoj gyvensime čia ir šiandien!“, “Saugokime lietuvišką būdą ir ugdykime europietišką pakantą, galvokime lietuviškai, o darykime europietiškai!”, “Tegyvuoja Lietuvos branduolinės pajėgos – Lietuvos krepšinis!”, “Tegyvuoja Lietuvos biochemijos pramonė, daugiausiai žadanti pramonė pasaulyje!”, “Tegyvuoja Lietuvos valdžia, pati valdiškiausia valdžia pasaulyje!”, „Neraudokime Lietuvai, o gyvenkime Lietuvai!“, „Tegyvuoja Lietuvos valstybė, pasaulio Lietuva!“ ir kiti.
Taip pat buvo sugiedotas Lietuvos himnas ir šventė tęsėsi koncertu.
Sako, niekam neatstovaujantys
Šią šventę organizavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lygių galimybių plėtros centras. Visuomenininkai kviečia prie jos prisijungti visų įsitikinimų žmones ir pabrėžia neatstovaujantys jokiai konkrečiai jėgai.
DELFI primena, kad N. Marčėnaitė neigė parlamentaro Petro Gražulio viešojoje erdvėje išsakytus teiginius, kad šventę rengia "po lygių galimybių munduru" pasislėpę homoseksualai.
"Aš manau ir aš tikiuosi, kad ir gėjai dalyvaus, kaip ir bet kurios kitos orientacijos žmonės, nes Lietuvoje esama pačių įvairiausių žmonių. Bet tai ne gėjų paradas. Gėjų paradas turi savo laiką ir savo vėliavą. Iš tikrųjų tikimės absoliučiai visų žmonių, visų pažiūrų, religijų. Iš tiesų, kaip įdomu, kad kai tik atsiranda kažkokia iniciatyva, atsiranda priešprieša", - sakė N.Marčėnaitė.
Žurnalistas ir muzikantas Arnoldas Lukošius vartė, kad Kovo 11-osios šventė galėtų turėti panašias tradicijas kaip Gatvės muzikos diena.
