Kaip išsiaiškino „Forbes“, per pirmąsias porą savaičių iš Rusijos išvyko apie 700 tūkst. žmonių.
Gruzija, Armėnija, Kazachstanas, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir Kirgizija – tai šalys, kur rusams nereikia vizų. Būtent į jas nusidriekė daugelio naujųjų emigrantų iš Rusijos keliai. Štai, kokios šalys tampa prieglobsčiu nuo mobilizacijos bėgantiems rusams:
Armėnija. Rusai be vizos Armėnijoje gali likti 180 dienų. Praėjus šiam laikui, gali išvykti ir vėl atvykti į Armėniją, kad iš naujo būtų nustatytas buvimo laikotarpis.
Kazachstanas. Rusai gali būti Kazachstane iki 30 dienų be registracijos. Yra tiesioginis oro susisiekimas, nuo 2022 m. balandžio 11 d. atidarytos sausumos sienos. Įvažiuoti galima su Rusijos pasu, be vizos.
Baltarusija. Rusai gali keliauti į Baltarusiją be paso ir vizos, ten išbūdami iki 90 dienų. Tačiau ten galima įstrigti ilgam, nes iš ten lėktuvai skrenda tik į kai kurias pasaulio šalis. Norint patekti į Baltarusiją, nereikia jokių papildomų dokumentų.
Kirgizija. Rusai Kirgizijoje be vizos gali būti 90 dienų. Turintiems pasus Kirgizija gali būti naudojama kaip skrydžių į kitas šalis centras.
Sakartvelas. Gruzijoje be vizos galima likti 360 dienų. Po to galima išvykti į užsienį ir nors tą pačią dieną sugrįžus iš naujo nustatyti buvimo laikotarpį. Nuo gegužės 17 d. Rusija panaikino apribojimus kirsti sausumos sieną su Gruzija, todėl į šalį galima patekti sausuma.
Turkija. Rusai be vizos Turkijoje gali būti iki 60 dienų. Turkija turi supaprastintą leidimo gyventi dėl įvairių priežasčių programą. Perkantys nekilnojamąjį turtą gali gauti ne tik leidimą gyventi, bet ir pilietybę.
Azerbaidžanas. Rusai Azerbaidžane be vizos gali būti iki 90 dienų. Šalyje taikoma supaprastinta leidimo gyventi gavimo programa.
Tailandas. Tailande be vizos galima likti iki 30 dienų, tačiau reikia įrodyti savo mokumą ir turėti bilietus atgal į Rusiją ar trečiąją šalį.
Juodkalnija. Juodkalnijoje be vizos galima likti iki 30 dienų.
Serbija. Rusai gali likti Serbijoje iki 30 dienų be vizos.
Izraelis. Rusai gali būti Izraelyje be vizos iki 90 dienų. Laikinai apsistojus Izraelyje reikia pateikti grįžimo bilietą, mokumo įrodymą, viešbučio rezervaciją, draudimą. Žydiškų šaknų turintiems žmonėms pilietybė ir pasas pagal repatriacijos programą įteikiami iš karto, kai asmuo atvyksta į Izraelį.
Tiesa, visos šios šalys, panašu, yra tik tarpinės rusų stotelės. Koks yra galutinis Rusiją paliekančių rusų tikslas, ir su kokiais iššūkiais jiems jau dabar tenka susidurti, skaitykite išsamiame projekto tekste.
Ilgus metus į Rusijos grėsmę pro pirštus žvelgę Vakarai net ir po Krymo okupacijos šaliai agresorei pardavinėjo karo reikmėms pritaikomas technologijas ar net pačius ginklus. Šiandien civilizuotas pasaulis yra priverstas šias klaidas taisyti ginkluodamas Ukrainą ir tam leisdamas milijardus.
2013-2021 m. Rusija importavo įslaptintų prekių už daugiau kaip 66 mlrd. JAV dolerių, rodo „Transparency International Ukraine“ duomenys.
Jungtinių Tautų duomenimis, didžioji dalis įslaptinto Rusijos importo teko „Boeing“ ir Airbus“ komerciniams orlaiviams, tačiau Vakarai aprūpino Rusiją ir ginklais bei karine technika. Nors ES Taryba 2014 m. liepą uždraudė parduoti Rusijai ginklus ir karinę įrangą, nemažai Europos šalių tai darė ir toliau. Teigiama, kad mažiausiai 10 valstybių per laikotarpį nuo Krymo okupacijos iki visos Ukrainos užpuolimo į Rusiją eksportavo kare pritaikomų prekių už maždaug 346 mln. eurų. Kam už tai tenka didžiausia atsakomybė?
Prancūzijai. „Investigate Europe“ duomenimis, daugiausiai karinių prekių 2015-2020 m. laikotarpiu Rusijai pardavė Prancūzija, kuriai teko net 44 proc. viso šio kruvino ES eksporto. Bendra Prancūzų karo pramonės eksporto į šalį agresorę vertė minėtu laikotarpiu siekė 152 mln. eurų,
Vokietijai. Vokietija po Krymo aneksijos į Rusiją karinės technikos pardavė už beveik 122 mln. eurų (daugiau kaip 35 proc. viso ES ginkluotės eksporto).
Italijai. Trečią vietą pagal karinės įrangos eksportą į Rusiją ES užėmė Italija, kuri karo reikmėms pritaikomų gaminių pardavė už 25 mln. eurų.
Į tokius sandorius su Rusija kone dešimtmetį buvo žiūrima pro pirštus, nes niekas neklausė Lenkijos bei Baltijos šalių perspėjimų ir nemanė, kad Rusija gali pradėti tokio masto karą Europos viduryje. Vis dėlto šių metų vasarį nuskambėjusio signalo neišgirsti buvo neįmanoma. BBC skaičiuoja, kad nuo karo pradžios NATO šalys į Ukrainą išsiuntė ginkluotės, kurios vertė siekia daugiau apie 15 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, pagal Ukrainai tiekiamos ginkluotės vertę pirmauja toli gražu ne tos šalys, kurios prieš tai buvo sudariusios didžiausius sandorius su Rusija.
Ką Rusijai net po Krymo okupacijos tiekė Vakarai, kokius pinigus iš to uždirbo skirtingos šalys, kurios valstybės šiandien taiso šias klaidas ir kokių naujų kelių karo prekybai ieško agresorė, skaitykite išsamiame projekto tekste.
Rusijos karas prieš Ukrainą atvedė pasaulį į dar vieną krizę – vis mažiau šalių yra patrauklios ir saugios investicijoms, o ypač karo mašiną užkūrusi Rusija. Šviesių Rusijos ateities perspektyvų nemato ne tik užsienio investuotojai, bet ir patys rusų milijonieriai, kurie jau ruošia sau „atsargines nusileidimo aikšteles“.
Pasauliniu mastu 2021 m. tiesioginės užsienio investicijos (TUI) pasiekė 1,6 trilijonus JAV dolerių, o tai atitiko priešpandeminį lygį. Tokius naujausius duomenis pateikė Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaitos autoriai. Didžiausias srautas buvo užfiksuotas dešimtyje šalių, įskaitant Rusiją, Kiniją ir JAV.
Tačiau po Ukrainoje pradėto karo analitikai Rusijai ne tik pateikia niūrias ateities prognozes, bet ir vardija pirmuosius matomus ženklus, kurie istoriškai signalizuoja net apie šalių žlugimą.
Iki šiol patys rusai daugiausiai investavo į penkias Vakarų šalis, tačiau po 2022 m. vasario 24 d. sąraše atsirado nauja kryptis.
Kipras. Turtingi rusai investuoja į vietos infrastruktūros projektus, gyvenamųjų ir kurortinių kompleksų statybą bei viešbučius. Rusai domisi komercinės paskirties sklypais bei esamų ir veikiančių verslų pirkimu.
Prancūzija. „Knight Frank“ teigimu, dar prieš kurį laiką turtingus Rusijos piliečius Prancūzijoje daugiausia domino vilos ir pilys su vynuogynais, tačiau dabar tai pakeitė konkrečios investicijos.
Vokietija. Ši šalis užima lyderio poziciją pagal 10 mln. eurų ir didesnį biudžetą siekiančių sandorių, kuriuose dalyvauja Rusijos investuotojai, skaičių. Rusus ypač domina Miunchene ir Frankfurte esantys verslo centrai bei viešbučiai. Pastaruoju metu rusai taip pat investuoja į sveikatos priežiūros infrastruktūrą – klinikas ir slaugos namus bei jų statybas.
Italija. Pastaruoju metu rusai, svarstantys apie galimybę investuoti Italijoje, itin domisi viena iš pasaulio mados sostinių Milanu. Jie investuoja į gerai žinomų operatorių vardus turinčius viešbučius, verslo centrus ir didelius picerijų tinklus.
Didžioji Britanija. Iki „Brexit“ Didžioji Britanija buvo itin populiari rusų investicijų vieta. Tačiau pastarųjų metų įvykiai įnešė akivaizdžių pokyčių. Rusai, kurių mėgstamiausia investicijų vieta tradiciškai buvo Londonas, vis dažniau ieško investavimo galimybių už sostinės ribų.
Gruzija. Tai nauja kryptis rusų investuotojams. Oficialiais Gruzijos vyriausybės duomenimis, per pastaruosius ketverius metus 40 proc. viso užsieniečių registruoto NT priklauso Rusijos piliečiams. O dėl pastarųjų įvykių NT paklausa tarp užsieniečių dar labiau išaugo. Nuo vasario pabaigos į šalį atvyko daugiau nei 30 tūkst. rusų, apie 15 tūkst. baltarusių ir 8,6 tūkst. Ukrainos piliečių. Rusijos investuotojams ši šalis tapo patraukli, nes netaiko jokių sankcijų, čia nėra trukdžių atsidaryti banko sąskaitų, perkant NT nereikia įrodyti pajamų kilmės ir t.t.
Apie pinigų srautus į ir iš Rusijos, „auksinių vizų“ pokyčius, pasikeitusį Rusijos milijonierių elgesys ir rimtus, analitikų įžvelgiamus ženklus, skaitykite išsamiame projekto tekste.
Rusija po karo Ukrainoje tapo labiausiai sankcionuota valstybe pasaulyje. JAV, ES, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys taiko sankcijas daugiau kaip 1000 Rusijos asmenų ir įmonių. Taip pat taikomos sektorinės sankcijos, susijusios su finansų, technologijų, transporto ir kitomis sritimis.
Kinija ir Indija, Eurazijos ekonominės sąjungos narės Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija, taip pat Gruzija ir net NATO narė Turkija – šios šalys dažniausiai minimos, kai kalbama apie kelius, kuriais Rusija apeidinėja Vakarų sankcijas. O tie keliai gali būti įvairūs – kontrabandinių kanalų atvėrimas, pagalba steigiant fiktyvias įmones ar tiesiog svetingas užuovėjos ieškančio Rusijos verslo priėmimas.
Kazachstanas. Po sankcijų įvedimo Rusija liko be vakarietiškų technologijų ir įrenginių, todėl neabejojama, kad šių prekių, ypač reikalingų karo pramonei, mėgins gauti kitais keliais. Čia analitikų akys krypsta į Kazachstaną, kuris jau pakvietė Rusijos įmones steigti atstovybes. Dar ryškesnis pavyzdys – Rusijos naudojamas Baikonūro kosmodromas. Pats Kazachstanas neigia padedantis Rusijai apeiti sankcijas.
Sakartvelas. Šios šalies pavadinimas Rusijos sankcijų apėjimo schemose nuskambėjo iš Ukrainos žvalgybos. Teigiama, kad per Sakartvelą Rusija atvėrė kontrabandinius kelius, o prieglobstį ten randa ir į „juoduosius“ sąrašus pakliuvę Rusijos piliečiai. Pati Gruzija neigia kalbas apie pagalbą Rusijai apeinant sankcijas.
Kinija. Karo pradžioje Rusija neslėpė vilčių aukštųjų technologijų produktų gauti iš Kinijos, bet panašu, kad ir ši šalis, didžiausia Rusijos prekybos partnerė, neskuba tiesti pagalbos rankos. Tikėtina, kad taip ji elgiasi dėl pragmatiškų sumetimų, baimindamasi pati pakliūti į sankcijų lauką. Vis dėlto, penkios Kinijos technologijų bendrovės jau buvo sulaukusios JAV kaltinimų dėl Rusijai parduotų draudžiamų produktų. Be to, rusiškos naftos importas į Kiniją šoko iki rekordinių aukštumų.
Turkija. Vos prasidėjus karui Turkijos uostai tapo prieglobsčiu Rusijos oligarchų jachtoms, o patys turtingi rusai šioje šalyje puolė pirkti nekilnojamą turtą (NT). Tokiu būdu Rusijos turtuoliai gali gauti turkiškus pasus ir nepaisydami sankcijų keliauti po visą pasaulį. Turkijos politinė valdžia neslepia laukianti šalyje rusų oligarchų ir leidžianti jiems vystyti verslą.
Pati Rusija taip pat sugalvoja gudrių draudimų apėjimo kelių, pavyzdžiui, randa būdų, kaip sankcionuotą naftą paversti nesankcionuota. Apie tai ir kitas Rusijos schemas bei šalis, iš kurių pagalbos rankos tikisi sulaukti ar jau sulaukė agresorė, skaitykite išsamiame tekste.
Jau aštuonerius metus Rusija yra ekonominių sankcijų taikinyje, tačiau tokių plačių ir galingų ribojančių priemonių iš Vakarų ji sulaukė tik šiemet, kai pradėjo karą prieš Ukrainą. Sankcijas Rusijai pritaikė ir įtakinga tarptautinė koalicija, kurios užnugaryje – maždaug pusė pasaulio bendrojo vidaus produkto.
Europos Sąjunga (ES) neseniai priėmė šeštąjį sankcijų paketą. Jis dar labiau padidino ribojančių priemonių skaičių ir pailgino „juodąjį“ organizacijų bei asmenų sąrašą. Šiuo metu Vakarų taikomos priemonės apima įvairių veiklų spektrą – ir tai ne tik politika, verslas, prekyba ir finansai, bet ir kultūra, mokslas, sportas.
Vakarai siekia, kad jau ilgiau nei keturis mėnesius besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje agresorė pajustų vis didesnį sankcijų poveikį ir turėtų kuo mažiau finansinių pajėgumų savo karinėms ambicijoms tenkinti.
Šiandien Vakarų pritaikytų sankcijų poveikis gana stipriai jaučiamas šiuose Rusijos sektoriuose: statybų, farmacijos, transporto.
Statybų sektorius. Kai kurios statybinės medžiagos visiškai išnyko iš rinkos, o kitos dar kovo-vasario mėnesiais pabrango 30 proc., apdailos medžiagos – beveik 50 proc. Trūksta inžinerinės įrangos, jos kainos taip pat šoktelėjo 45 proc.
Farmacijos sektorius. Rusijoje susiduriama su vaistų kūrimo ir gamybos stebėjimo įrangos – chromatografinių kolonėlių – trūkumu. Sankcijos jau paveikė ir grožio klinikas.
Transporto sektorius. Sankcijos stipriai kirto automobilių rinkai. Pasaulinių prekės ženklų automobilius surinkinėjusi viena didžiausių įmonių „Avtotor“ gegužę sustabdė gamybą ir išsiuntė darbuotojus priverstinių atostogų. Be to, skyrė jiems po 10 hektarų žemės. Europoje neliko ir Rusijos vežėjų. ES įvestos sankcijos palietė oro erdvę, o tai atsiliepė prekių pristatymo laikui.
Skaičiuojama, kad bendrai prekybos partnerių importo pristatymų į Rusiją vertė gali sumažėti iki maždaug 5 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu prieš metus ji siekė beveik 27 mlrd. dolerių.
Išsamiau apie tai, kokių prekių jau dabar trūksta Rusijai, kaip pasikeitė jų kainos, kokius dar sektorius paveikė Vakarų sankcijos ir ką pasakoja Kaliningrado verslininkai, skaitykite visą tekstą.
i) tiesiogiai karo veiksmuose nedalyvaujančių visų arba pavienių civilių tyčinis užpuldinėjimas;
ii) civilinių objektų, t.y. ne karinių objektų, tyčinis užpuldinėjimas;
iii) humanitarinę pagalbą teikiančio ar taikos misiją vykdančio personalo, įrengimų, medžiagų, padalinių ar transporto priemonių užpuldinėjimas;
iv) karo ataka, kai yra žinoma, kad tokia ataka taps atsitiktinės civilių žūties ar suluošinimo priežastimi, padarys žalą civiliniams objektams, ilgalaikę ir didelę žalą gamtinei aplinkai, aiškiai didesnę nei ta, kurios reikia siekiant konkretaus ir tiesioginio laukiamo karinio pranašumo;
v) bet kokiu būdu vykdoma ataka prieš neginamus ir nesančius kariniais objektais miestus, kaimus, būstus ar pastatus arba jų apšaudymas;
vi) sudėjusio ginklus arba nebegalinčio gintis, savo valia iš mūšio pasitraukusio kombatanto nužudymas arba sužeidimas; (kombatantas – asmuo tiesiogiai ir teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose);
vii) neleistinas paliaubų vėliavos, priešo ar Jungtinių Tautų vėliavos, karinių emblemų ir uniformos, taip pat skiriamųjų Ženevos konvencijų nustatytų ženklų panaudojimas, sukėlęs žmonių žūtį arba sunkius sužalojimus;
viii) tiesioginis ar netiesioginis okupavusios valstybės civilių gyventojų dalies perkėlimas į jos okupuotą teritoriją arba okupuotos teritorijos visų gyventojų ar jų dalies deportacija arba perkėlimas toje teritorijoje arba už tos teritorijos ribų;
ix) tyčinis religijos, švietimo, meno, mokslo ar labdaros objektų, istorijos paminklų, ligoninių ir kitų vietų, kur laikomi ligoniai ir sužeistieji, užpuldinėjimas, jei šie objektai nėra kariniai;
x) asmenų, esančių priešo nelaisvėje, fizinis žalojimas arba jų panaudojimas bet kokios rūšies medicininiams ar moksliniams eksperimentams, nepateisinamiems to asmens medicininio, stomatologinio ar klinikinio gydymo būtinumu, kurie yra atliekami ne jo labui ir kurie tampa tokio asmens ar asmenų mirties priežastimi arba sukelia rimtą pavojų sveikatai;
xi) klastingas priešo šalies arba armijos asmenų žudymas ar sužeidimas;
xii) pareiškimas, kad nebus jokio pasigailėjimo;
xiii) priešo turto sunaikinimas arba užvaldymas, nebent tokį sunaikinimą arba užvaldymą diktuoja karinė būtinybė;
xiv) pareiškimas, kad priešiškos šalies piliečių teisės ir ieškiniai yra panaikinami, laikinai sustabdomi arba nepriimtini teisme;
xv) priešiškos šalies piliečių vertimas dalyvauti karo veiksmuose prieš savo šalį, net jei jie prieš prasidedant karui tarnavo kariaujančiosios pusės karinėse pajėgose;
xvi) miesto ar gyvenvietės plėšimas net užėmus juos šturmu;
xvii) nuodingųjų medžiagų arba užnuodytų ginklų naudojimas;
xviii) troškinančiųjų, nuodingųjų ar kitokių dujų ir bet kokių kitų panašių skysčių, medžiagų ar užtaisų panaudojimas;
xix) naudojimas kulkų, kurios lengvai sprogsta ar deformuojasi žmogaus kūne, pvz., kulkų su kietu apvalkalu, ne visiškai uždengiančiu kulkos šerdį arba turinčių įpjovas;
xx) naudojimas ginklų, šaudmenų ir medžiagų bei kariavimo būdų, kurie sukelia nereikalingus sužalojimus ar kančias arba kurie veikia nesirinktinai;
xxi) pasikėsinimas į asmens orumą, ypač įžeidžiantis ir žeminantis elgesys;
xxii) išžaginimas, įtraukimas į seksualinę vergovę, privertimas užsiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas, priverstinė sterilizacija ir bet kokie kiti seksualinės prievartos būdai;
xxiii) civilio asmens arba kito saugomo asmens panaudojimas, norint apsaugoti nuo karo veiksmų konkrečius objektus, zonas ar karines pajėgas;
xxiv) tyčinis Ženevos konvencijų nustatytas skiriamąsias emblemas naudojančių pastatų, medžiagų, medicinos įstaigų, transporto priemonių ir personalo užpuldinėjimas;
xxv) tyčinis civilių vertimas badauti kaip kariavimo būdas, atimant iš jų gyvybei palaikyti būtinus reikmenis, taip pat tyčia sudarant kliūtis teikti jiems pagalbą;
xxvi) jaunesnių nei penkiolikos metų vaikų ėmimas arba verbavimas į nacionalines ginkluotąsias pajėgas arba jų panaudojimas, kad jie aktyviai dalyvautų karo veiksmuose.