Sandoriai
2020 m. Rusija buvo 11-ta ekonomika pasaulyje pagal Bendrąjį vidaus produktą (BVP), 13-toji pagal bendrą eksportą ir 21-oji pagal bendrą importą.

Pagrindinės Rusijos eksporto prekės: žalia nafta, valyta nafta, naftos dujos, auksas ir anglies briketai. Pagrindinės Rusijos eksporto partnerės Vakaruose – Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Vokietija.

Pagrindinės Rusijos importuojamos prekės: automobiliai, transporto priemonių dalys, transliavimo įranga, vaistai ir kompiuteriai. Daugiausiai prekių 2020 m. Rusija importuodavo iš šių Vakarų valstybių: Vokietija, Italija, Lenkija, Nyderlandai ir Prancūzija.
SANKCIJŲ CHRONOLOGIJA
ES PINIGAI RUSIJAI UŽ IŠKASTINĮ KURĄ
ĮMONIŲ SĄRAŠAS
1.
Sankcijų chronologija
2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus atvirą didelio masto karinį puolimą prieš Ukrainą Europos Sąjunga pritaikė Rusijai griežtas sankcijas
2022
2021
2020
2019
2018
2017
2016
2015
2014
2022 METAI
2022 m. rugpjūčio 4 d.
ES į sankcijų sąrašą įtraukė Viktorą ir Oleksandrą Janukovyčius.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. liepos 21 d.
ES sugriežtino ekonomines sankcijas Rusijai.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. birželio 3 d.
ES priėmė šeštąjį sankcijų rinkinį Rusijai.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. balandžio 21 d.
ES į sankcijų sąrašą įtraukė dar du verslininkus, susijusius su neteisėta Krymo aneksija.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. balandžio 8 d.
ES prėmė penktajį sankcijų Rusijai rinkinį.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. kovo 15 d.
Ketvirtasis sankcijų paketas Rusijai.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. kovo. 9 d.
ES susitarė dėl papildomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. kovo 2 d.
Septyniems Rusijos bankams uždrausta naudotis SWIFT sistema, sustabdytas „Russia Today“ ir „Sputnik“ transliavimas, pritaikytos sankcijos Baltarusijai.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. vasario 28 d.
Trečiasis ES sankcijų rinkinys Rusijai.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. vasario 25 d.
Antrasis ES sankcijų paketas Rusijai.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. vasario 24 d.
Rusija pradeda didelio masto karinį puolimą prieš suverenią Ukrainos valstybę.
2022 m. vasario 23 d.
Pirmasis ES sankcijų paketas Rusijai.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2022 m. vasario 21 d.
ES į sankcijų sąrašą įtraukė dar penkis asmenis.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2021 METAI
2021 m. spalio 11 d.
ES į sankcijų sąrašą įtraukė dar 8 asmenims.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2020 METAI
2020 m. spalio 1 d.
Dar du asmenys ir keturi subjektai įtraukti į ES sankcijų sąrašą.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2019 METAI
2019 m. kovo 15 d.
Dėl eskalacijos Kerčės sąsiauryje bei Azovo jūroje į sankcijų sąrašą įtraukti dar 8 asmenys.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2018 METAI
2018 m. gruodžio 10 d.
ES į sankcijų sąrašą įtraukė devynis asmenis, susijusius su „rinkimais“ „Donecko liaudies respublikoje“ ir „Luhansko liaudies respublikoje“.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2018 m. liepos 30 d.
ES į sankcijų sąrašą įtraukė šešis subjektus, dalyvavusius statant Kerčės tiltą.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2018 m. gegužės 14 d.
Į sankcijų sąrašą įtraukti dar penki asmenys, kurie dalyvavo organizuojant Rusijos prezidento rinkimus Kryme ir Sevastopolyje.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2017 METAI
2017 m. lapkričio 21 d.
Į sankcijų sąrašą įtrauktas „Sevastopolio gubernatorius“.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2017 m. rugpjūčio 4 d.
ES į sankcijų sąrašą įtraukė dar tris bendroves ir tris asmenis.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2016 METAI
2016 m. lapkričio 9 d.
Į ES sankcijų sąrašą įtraukti šeši Kryme išrinkti Rusijos Dūmos nariai.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2015 METAI
2015 m. vasario 16 d.
ES sugriežtino sankcijas Rytų Ukrainoje veikiantiems separatistams.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2014 METAI
2014 m. lapkričio 28 d.
ES sugriežtino sankcijas Rytų Ukrainoje veikiantiems separatistams.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2014 m. rugsėjo 12 d.
Įsigalioja papildomų ES ekonominių sankcijų Rusijai paketas.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2014 m. liepos 29 d.
Ginklų tiekimo sustabdymas.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2014 m. liepos 18 d.
ES sankcijų išplėtimas.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2014 m. birželio 23 d.
Prekių importo iš Krymo draudimas.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2014 m. gegužės 12 d.
ES sankcijų išplėtimas.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2014 m. kovo 17 d.
Pirmasis ES sankcijų paketas.
Galioja
Plačiau
Šaltiniai
2014 m. vasario pabaiga – kovo pradžia.
Krymo aneksija.
2.
ES PINIGAI RUSIJAI UŽ IŠKASTINĮ KURĄ
Europos Sąjungos Rusijai už anglį, dujas ir naftą sumokėti pinigai (eurais) nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios:
Nafta
89.253 mlrd. €
Iškastinės dujos
62.878 mlrd. €
Anglis
3.4616 mlrd. €
Visa suma: 155593929726.15

Šaltinis
3.
Įmonių sąrašas
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dalis pasaulinių kompanijų dėl pritaikytų sankcijų buvo priverstos pasitraukti iš Rusijos rinkos. Kita dalis šį žingsnį žengė saugodamos savo reputaciją arba sulaukusios vartotojų, pilietinės visuomenės spaudimo. Vis dėlto iki šiol yra ir tokių verslų, kurie Rusijoje veiklą tęsia kaip įprasta.
336
Veikiančios įmonės
436
Veiklą mažinančios įmonės
736
Veiklą sustabdžiusios ar nuotraukusios įmonės
Daugiau
Šis sąrašas - tai išsami pasaulinių įmonių duomenų bazė, kuria siekiama atkreipti dėmesį, kiek verslų vis dar veikia Rusijos rinkoje ir taip prisideda prie Rusijos vykdomo karo Ukrainoje finansavimo bei grėsmės visai Europai didinimo. Sąrašą sudaro daugiau nei 1000 įmonių, jis yra nuolat pildomas.

Sąraše įmonės suskirstytos į šias kategorijas:
Veikia kaip įprasta
Įmonės, kurios nepaiso reikalavimų ar raginimų pasitraukti ir pilnu pajėgumu tęsia veiklą Rusijoje
Tęsia veiklą
įmonės, kurios atideda ateities investicijas, plėtrą, rinkodaros planus, bet toliau tęsia pagrindinę veiklą
Mažina veiklos apimtis
įmonės, kurios mažina kai kurias verslo veiklas, tačiau tęsia kitas
Sustabdė veiklą
įmonės, kurios laikinai sustabdė savo veiklą, tačiau pasiliko galimybę ją atnaujinti
Pasitraukė
įmonės, kurios visiškai sustabdė sandorius su Rusija/ išėjo iš Rusijos rinkos
Šaltinis
Naujienlaiškio registracija sėkminga.
Sankcijų chronologija
ES pinigai Rusijai už iskastinį kurą
Įmonių sąrašas

Masinis rusų pabėgimas iš Rusijos: kur jie patraukė ir koks iš tiesų yra galutinis tikslas

Rusijai 2022 m. vasarį pradėjus atvirą, didelio masto karą prieš Ukrainą, dauguma Rusijos gyventojų tokį Kremliaus žingsnį palaikė. Vis dėlto, kai nepraėjus nė metams, 2022 m. rugsėjo 21 d., Rusija paskelbė dalinę mobilizaciją ir karas pasibeldė į eilinių rusų duris, daugelis karinio amžiaus vyrų greitai paliko šalį, išskrido ir net išvyko pėsčiomis. Nors dauguma jų pirmomis dienomis patraukė į Azijos šalis, patys bėgliai pripažįsta, jog tai tėra tarpinės stotelės.

Kaip išsiaiškino „Forbes“, per pirmąsias porą savaičių iš Rusijos išvyko apie 700 tūkst. žmonių.

Gruzija, Armėnija, Kazachstanas, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir Kirgizija – tai šalys, kur rusams nereikia vizų. Būtent į jas nusidriekė daugelio naujųjų emigrantų iš Rusijos keliai. Štai, kokios šalys tampa prieglobsčiu nuo mobilizacijos bėgantiems rusams: 

Armėnija. Rusai be vizos Armėnijoje gali likti 180 dienų. Praėjus šiam laikui, gali išvykti ir vėl atvykti į Armėniją, kad iš naujo būtų nustatytas buvimo laikotarpis.

Kazachstanas. Rusai gali būti Kazachstane iki 30 dienų be registracijos. Yra tiesioginis oro susisiekimas, nuo 2022 m. balandžio 11 d. atidarytos sausumos sienos. Įvažiuoti galima su Rusijos pasu, be vizos.

Baltarusija. Rusai gali keliauti į Baltarusiją be paso ir vizos, ten išbūdami iki 90 dienų. Tačiau ten galima įstrigti ilgam, nes iš ten lėktuvai skrenda tik į kai kurias pasaulio šalis. Norint patekti į Baltarusiją, nereikia jokių papildomų dokumentų.

Kirgizija. Rusai Kirgizijoje be vizos gali būti  90 dienų. Turintiems pasus Kirgizija gali būti naudojama kaip skrydžių į kitas šalis centras.

Sakartvelas. Gruzijoje be vizos galima likti 360 dienų. Po to galima išvykti į užsienį ir nors tą pačią dieną sugrįžus iš naujo nustatyti buvimo laikotarpį. Nuo gegužės 17 d. Rusija panaikino apribojimus kirsti sausumos sieną su Gruzija, todėl į šalį galima patekti sausuma.

Turkija. Rusai be vizos Turkijoje gali būti iki 60 dienų. Turkija turi supaprastintą leidimo gyventi dėl įvairių priežasčių programą. Perkantys nekilnojamąjį turtą gali gauti ne tik leidimą gyventi, bet ir pilietybę.  

Azerbaidžanas. Rusai Azerbaidžane be vizos gali būti iki 90 dienų. Šalyje taikoma supaprastinta leidimo gyventi gavimo programa. 

Tailandas. Tailande be vizos galima likti iki 30 dienų, tačiau reikia įrodyti savo mokumą ir turėti bilietus atgal į Rusiją ar trečiąją šalį.

Juodkalnija. Juodkalnijoje be vizos galima likti iki 30 dienų. 

Serbija. Rusai gali likti Serbijoje iki 30 dienų be vizos. 

Izraelis. Rusai gali būti Izraelyje be vizos iki 90 dienų. Laikinai apsistojus Izraelyje reikia pateikti grįžimo bilietą, mokumo įrodymą, viešbučio rezervaciją, draudimą.  Žydiškų šaknų turintiems žmonėms pilietybė ir pasas pagal repatriacijos programą įteikiami iš karto, kai asmuo atvyksta į Izraelį.

Tiesa, visos šios šalys, panašu, yra tik tarpinės rusų stotelės. Koks yra galutinis Rusiją paliekančių rusų tikslas, ir su kokiais iššūkiais jiems jau dabar tenka susidurti, skaitykite išsamiame projekto tekste.

Skaitykite visą straipsnį Versle plius

Prekyba slaptomis prekėmis išdavė ciniškus Vakarų sandorius su Rusija: fronte lenda įrodymai, tenka skubiai taisyti klaidas

Ilgus metus į Rusijos grėsmę pro pirštus žvelgę Vakarai net ir po Krymo okupacijos šaliai agresorei pardavinėjo karo reikmėms pritaikomas technologijas ar net pačius ginklus. Šiandien civilizuotas pasaulis yra priverstas šias klaidas taisyti ginkluodamas Ukrainą ir tam leisdamas milijardus.

Ilgus metus į Rusijos grėsmę pro pirštus žvelgę Vakarai net ir po Krymo okupacijos šaliai agresorei pardavinėjo karo reikmėms pritaikomas technologijas ar net pačius ginklus. Šiandien civilizuotas pasaulis yra priverstas šias klaidas taisyti ginkluodamas Ukrainą ir tam leisdamas milijardus.

2013-2021 m. Rusija importavo įslaptintų prekių už daugiau kaip 66 mlrd. JAV dolerių, rodo „Transparency International Ukraine“ duomenys. 
Jungtinių Tautų duomenimis, didžioji dalis įslaptinto Rusijos importo teko „Boeing“ ir Airbus“ komerciniams orlaiviams, tačiau Vakarai aprūpino Rusiją ir ginklais bei karine technika. Nors ES Taryba 2014 m. liepą uždraudė parduoti Rusijai ginklus ir karinę įrangą, nemažai Europos šalių tai darė ir toliau. Teigiama, kad mažiausiai 10 valstybių per laikotarpį nuo Krymo okupacijos iki visos Ukrainos užpuolimo į Rusiją eksportavo kare pritaikomų prekių už maždaug 346 mln. eurų. Kam už tai tenka didžiausia atsakomybė?

Prancūzijai. „Investigate Europe“ duomenimis, daugiausiai karinių prekių 2015-2020 m. laikotarpiu Rusijai pardavė Prancūzija, kuriai teko net 44 proc. viso šio kruvino ES eksporto. Bendra Prancūzų karo pramonės eksporto į šalį agresorę vertė minėtu laikotarpiu siekė 152 mln. eurų,

Vokietijai. Vokietija po Krymo aneksijos į Rusiją karinės technikos pardavė už beveik 122 mln. eurų (daugiau kaip 35 proc. viso ES ginkluotės eksporto). 

Italijai. Trečią vietą pagal karinės įrangos eksportą į Rusiją ES užėmė Italija, kuri karo reikmėms pritaikomų gaminių pardavė už 25 mln. eurų. 

Į tokius sandorius su Rusija kone dešimtmetį buvo žiūrima pro pirštus, nes niekas neklausė Lenkijos bei Baltijos šalių perspėjimų ir nemanė, kad Rusija gali pradėti tokio masto karą Europos viduryje. Vis dėlto šių metų vasarį nuskambėjusio signalo neišgirsti buvo neįmanoma. BBC skaičiuoja, kad nuo karo pradžios NATO šalys į Ukrainą išsiuntė ginkluotės, kurios vertė siekia daugiau apie 15 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, pagal Ukrainai tiekiamos ginkluotės vertę pirmauja toli gražu ne tos šalys, kurios prieš tai buvo sudariusios didžiausius sandorius su Rusija. 

Ką Rusijai net po Krymo okupacijos tiekė Vakarai, kokius pinigus iš to uždirbo skirtingos šalys, kurios valstybės šiandien taiso šias klaidas ir kokių naujų kelių karo prekybai ieško agresorė, skaitykite išsamiame projekto tekste. 

Skaitykite visą straipsnį Versle plius

Rusijos milijonierių elgesys siunčia rimtus ženklus: kur plaukė didžiausi rusų pinigai ir kodėl jie keičia kryptį

Svarbiausias ir skaudžiausias pastarojo meto įvykis – Rusijos karas prieš Ukrainą atvedė pasaulį į dar vieną krizę. Vis mažiau šalių yra patrauklios ir saugios investicijoms, o ypač karo mašiną užkūrusi Rusija. Joje kai kurių sričių investicijos dabar ritasi iki nulio, nors dar prieš metus, atslūgus pandemijai, išgyveno pakilimą.

Rusijos karas prieš Ukrainą atvedė pasaulį į dar vieną krizę – vis mažiau šalių yra patrauklios ir saugios investicijoms, o ypač karo mašiną užkūrusi Rusija. Šviesių Rusijos ateities perspektyvų nemato ne tik užsienio investuotojai, bet ir patys rusų milijonieriai, kurie jau ruošia sau „atsargines nusileidimo aikšteles“. 

Pasauliniu mastu 2021 m. tiesioginės užsienio investicijos (TUI) pasiekė 1,6 trilijonus JAV dolerių, o tai atitiko priešpandeminį lygį. Tokius naujausius duomenis pateikė Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaitos autoriai. Didžiausias srautas buvo užfiksuotas dešimtyje šalių, įskaitant Rusiją, Kiniją ir JAV.

Tačiau po Ukrainoje pradėto karo analitikai Rusijai ne tik pateikia niūrias ateities prognozes, bet ir vardija pirmuosius matomus ženklus, kurie istoriškai signalizuoja net apie šalių žlugimą. 
Iki šiol patys rusai daugiausiai investavo į penkias Vakarų šalis, tačiau po 2022 m. vasario 24 d. sąraše atsirado nauja kryptis. 

Kipras. Turtingi rusai investuoja į vietos infrastruktūros projektus, gyvenamųjų ir kurortinių kompleksų statybą bei viešbučius. Rusai domisi komercinės paskirties sklypais bei esamų ir veikiančių verslų pirkimu.

Prancūzija. „Knight Frank“ teigimu, dar prieš kurį laiką turtingus Rusijos piliečius Prancūzijoje daugiausia domino vilos ir pilys su vynuogynais, tačiau dabar tai pakeitė konkrečios investicijos.

Vokietija.  Ši šalis užima lyderio poziciją pagal 10 mln. eurų ir didesnį biudžetą siekiančių sandorių, kuriuose dalyvauja Rusijos investuotojai, skaičių. Rusus ypač domina Miunchene ir Frankfurte esantys verslo centrai bei viešbučiai. Pastaruoju metu rusai taip pat investuoja į sveikatos priežiūros infrastruktūrą – klinikas ir slaugos namus bei jų statybas.

Italija. Pastaruoju metu rusai, svarstantys apie galimybę investuoti Italijoje, itin domisi viena iš pasaulio mados sostinių Milanu. Jie investuoja į gerai žinomų operatorių vardus turinčius viešbučius, verslo centrus ir didelius picerijų tinklus.

Didžioji Britanija. Iki „Brexit“ Didžioji Britanija buvo itin populiari rusų investicijų vieta. Tačiau pastarųjų metų įvykiai įnešė akivaizdžių pokyčių. Rusai, kurių mėgstamiausia investicijų vieta tradiciškai buvo Londonas, vis dažniau ieško investavimo galimybių už sostinės ribų. 

Gruzija. Tai nauja kryptis rusų investuotojams. Oficialiais Gruzijos vyriausybės duomenimis, per pastaruosius ketverius metus 40 proc. viso užsieniečių registruoto NT priklauso Rusijos piliečiams. O dėl pastarųjų įvykių NT paklausa tarp užsieniečių dar labiau išaugo. Nuo vasario pabaigos į šalį atvyko daugiau nei 30 tūkst. rusų, apie 15 tūkst. baltarusių ir 8,6 tūkst. Ukrainos piliečių. Rusijos investuotojams ši šalis tapo patraukli, nes netaiko jokių sankcijų, čia nėra trukdžių atsidaryti banko sąskaitų, perkant NT nereikia įrodyti pajamų kilmės ir t.t. 

Apie pinigų srautus į ir iš Rusijos, „auksinių vizų“ pokyčius, pasikeitusį Rusijos milijonierių elgesys ir rimtus, analitikų įžvelgiamus ženklus, skaitykite išsamiame projekto tekste. 

Skaitykite visą straipsnį Versle plius

Rusijos draugų sąrašas: gudriose sankcijų apėjimo schemose skamba septynios šalys

Nuo karo Ukrainoje pradžios Vakarų pasaulis Rusiją politiškai ir ekonomiškai izoliavo griežčiausiomis sankcijomis per visą šiuolaikinę istoriją. Tačiau sankcijos visuomet atveria pelningą jų apeidinėjimo nišą, kuria rusai naudojosi po 2014 m. Krymo aneksijos ir ieško kelių pasinaudoti dabar.

Rusija po karo Ukrainoje tapo labiausiai sankcionuota valstybe pasaulyje. JAV, ES, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys taiko sankcijas daugiau kaip 1000 Rusijos asmenų ir įmonių. Taip pat taikomos sektorinės sankcijos, susijusios su finansų, technologijų, transporto ir kitomis sritimis.

Kinija ir Indija, Eurazijos ekonominės sąjungos narės Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija, taip pat Gruzija ir net NATO narė Turkija – šios šalys dažniausiai minimos, kai kalbama apie kelius, kuriais Rusija apeidinėja Vakarų sankcijas. O tie keliai gali būti įvairūs – kontrabandinių kanalų atvėrimas, pagalba steigiant fiktyvias įmones ar tiesiog svetingas užuovėjos ieškančio Rusijos verslo priėmimas.

Kazachstanas. Po sankcijų įvedimo Rusija liko be vakarietiškų technologijų ir įrenginių, todėl neabejojama, kad šių prekių, ypač reikalingų karo pramonei, mėgins gauti kitais keliais. Čia analitikų akys krypsta į Kazachstaną, kuris jau pakvietė Rusijos įmones steigti atstovybes. Dar ryškesnis pavyzdys – Rusijos naudojamas Baikonūro kosmodromas. Pats Kazachstanas neigia padedantis Rusijai apeiti sankcijas.

Sakartvelas. Šios šalies pavadinimas Rusijos sankcijų apėjimo schemose nuskambėjo iš Ukrainos žvalgybos. Teigiama, kad per Sakartvelą Rusija atvėrė kontrabandinius kelius, o prieglobstį ten randa ir į „juoduosius“ sąrašus pakliuvę Rusijos piliečiai. Pati Gruzija neigia kalbas apie pagalbą Rusijai apeinant sankcijas.

Kinija. Karo pradžioje Rusija neslėpė vilčių aukštųjų technologijų produktų gauti iš Kinijos, bet panašu, kad ir ši šalis, didžiausia Rusijos prekybos partnerė, neskuba tiesti pagalbos rankos. Tikėtina, kad taip ji elgiasi dėl pragmatiškų sumetimų, baimindamasi pati pakliūti į sankcijų lauką. Vis dėlto, penkios Kinijos technologijų bendrovės jau buvo sulaukusios JAV kaltinimų dėl Rusijai parduotų draudžiamų produktų. Be to, rusiškos naftos importas į Kiniją šoko iki rekordinių aukštumų.

Turkija. 
Vos prasidėjus karui Turkijos uostai tapo prieglobsčiu Rusijos oligarchų jachtoms, o patys turtingi rusai šioje šalyje puolė pirkti nekilnojamą turtą (NT). Tokiu būdu Rusijos turtuoliai gali gauti turkiškus pasus ir nepaisydami sankcijų keliauti po visą pasaulį. Turkijos politinė valdžia neslepia laukianti šalyje rusų oligarchų ir leidžianti jiems vystyti verslą. 

Pati Rusija taip pat sugalvoja gudrių draudimų apėjimo kelių, pavyzdžiui, randa būdų, kaip sankcionuotą naftą paversti nesankcionuota. Apie tai ir kitas Rusijos schemas bei šalis, iš kurių pagalbos rankos tikisi sulaukti ar jau sulaukė agresorė, skaitykite išsamiame tekste.

Skaitykite visą straipsnį Versle plius

Kaip kasdienybė Rusijoje atrodo po Vakarų sankcijų: kai kurios prekės tapo itin geidžiamos

Jau aštuonerius metus Rusija yra ekonominių sankcijų taikinyje, tačiau tokių plačių ir galingų ribojančių priemonių iš Vakarų ji sulaukė tik šiemet, kai pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Sankcijas Rusijai pritaikė ir įtakinga tarptautinė koalicija, kurios užnugaryje – maždaug pusė pasaulio bendrojo vidaus produkto.

Jau aštuonerius metus Rusija yra ekonominių sankcijų taikinyje, tačiau tokių plačių ir galingų ribojančių priemonių iš Vakarų ji sulaukė tik šiemet, kai pradėjo karą prieš Ukrainą. Sankcijas Rusijai pritaikė ir įtakinga tarptautinė koalicija, kurios užnugaryje – maždaug pusė pasaulio bendrojo vidaus produkto.

Europos Sąjunga (ES) neseniai priėmė šeštąjį sankcijų paketą. Jis dar labiau padidino ribojančių priemonių skaičių ir pailgino „juodąjį“ organizacijų bei asmenų sąrašą. Šiuo metu Vakarų taikomos priemonės apima įvairių veiklų spektrą – ir tai ne tik politika, verslas, prekyba ir finansai, bet ir kultūra, mokslas, sportas.

Vakarai siekia, kad jau ilgiau nei keturis mėnesius besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje agresorė pajustų vis didesnį sankcijų poveikį ir turėtų kuo mažiau finansinių pajėgumų savo karinėms ambicijoms tenkinti.

Šiandien Vakarų pritaikytų sankcijų poveikis gana stipriai jaučiamas šiuose Rusijos sektoriuose: statybų, farmacijos, transporto.

Statybų sektorius. Kai kurios statybinės medžiagos visiškai išnyko iš rinkos, o kitos dar kovo-vasario mėnesiais pabrango 30 proc., apdailos medžiagos – beveik 50 proc. Trūksta inžinerinės įrangos, jos kainos taip pat šoktelėjo 45 proc.

Farmacijos sektorius. Rusijoje susiduriama su vaistų kūrimo ir gamybos stebėjimo įrangos – chromatografinių kolonėlių – trūkumu. Sankcijos jau paveikė ir grožio klinikas.

Transporto sektorius. Sankcijos stipriai kirto automobilių rinkai. Pasaulinių prekės ženklų automobilius surinkinėjusi viena didžiausių įmonių „Avtotor“ gegužę sustabdė gamybą ir išsiuntė darbuotojus priverstinių atostogų. Be to, skyrė jiems po 10 hektarų žemės. Europoje neliko ir Rusijos vežėjų. ES įvestos sankcijos palietė oro erdvę, o tai atsiliepė prekių pristatymo laikui.

Skaičiuojama, kad bendrai prekybos partnerių importo pristatymų į Rusiją vertė gali sumažėti iki maždaug 5 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu prieš metus ji siekė beveik 27 mlrd. dolerių.

Išsamiau apie tai, kokių prekių jau dabar trūksta Rusijai, kaip pasikeitė jų kainos, kokius dar sektorius paveikė Vakarų sankcijos ir ką pasakoja Kaliningrado verslininkai, skaitykite visą tekstą.

Skaitykite visą straipsnį Versle plius

Multimedijos autoriai

Idėja/Tekstas – Gintarė Bakūnaitė
Dizainas – Rūta Cinkus
Programavimas – Mantas Gudauskas

Faktai ir datos
Sandoriai
Nusikaltimai
Nusikaltimai
Sandoriai
Faktai ir datos