2014-aisiais, aneksavusi Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį ir tais pačiais metais sukėlusi karą Donbase, Rusija 8 metus aktyviai remia separatistus Donecko ir Luhansko srityse. 2021-ųjų pavasarį Rusija pradeda telkti pajėgas prie Ukrainos sienų ir okupuotose teritorijose. Prasideda provokacijos.

Apie gresiančią invaziją viešai ne kartą įspėja JAV ir analitikai. Palydovinės nuotraukos ir kiti atvirųjų šaltinių duomenys rodo, kad Rusija vasario viduryje prie Ukrainos sutelkė apie 190 tūkst. karių, maždaug 30 tūkst. iš jų – Baltarusijoje. Kremlius viską neigia ir tikina, kad tai – tik pratybos.

Rusijos kariuomenės susitelkimas aplink Ukrainą
Netoli Baltarusijos miesto Mozyriaus esančio karinio oro uosto palydovinės nuotraukos prieš Rusijos kariuomenės dislokavimą ir po jo – vasario 4 ir vasario 22 dienomis
Vasario 21, 2022

Rusija pradeda vykdyti tolesnį planą – pati pripažįsta apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „respublikų“ nepriklausomybę, o netrukus praneša į separatistų okupuotą Donbaso dalį siunčianti karius, vykdysiančius „taikos palaikymo“ misiją.

Rytinė Ukrainos dalis iki 2022-ųjų karo pradžios
Vasario 24, 2022
Ankstyvą ketvirtadienio rytą pasirodžiusiame vaizdo įraše Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbia, kad jo šalis esą neturi kitos išeities, tik pradėti karinę operaciją prieš neva „neonacistinę ir Rusijai grėsmę keliančią“ Ukrainą.

Rusijos kariuomenė kaimyninę šalį užpuola trimis frontais: šiaurėje – iš Baltarusijos teritorijos, rytuose – kirtusi Ukrainos ir Rusijos sieną, pietuose – iš Krymo pusiasalio teritorijos. Ukrainos vyriausybė pasmerkia šią „keliomis kryptimis vykdomą didelio masto ataką“ ir patvirtina, kad rusai raketomis smogė karinės administracijos objektams, oro uostams ir kariniams sandėliams Kyjive, Charkive, Dnipre ir kituose šalies miestuose bei regionuose. Pirmąją užpuolimo dieną atitinkamus Ukrainos teritorijos ruožus rusams pavyksta užimti visuose atakos frontuose. Neslėpdamos tikslų įvykdyti perversmą ir nuversti prezidentą Volodymyrą Zelenskį, okupacinės pajėgos grėsmingai veržiasi link šalies sostinės Kyjivo.

Rusijos kariuomenė kaimyninę šalį užpuolė trimis frontais: šiaurėje – iš Baltarusijos teritorijos, rytuose – kirtusi Ukrainos ir Rusijos sieną, pietuose – iš Krymo pusiasalio teritorijos.

Pirmąją karo dieną Rusijos pajėgos surengė sėkmingą desantinę operaciją – dešimtys karinių sraigtasparnių išlaipino karius strategiškai svarbiame Hostomelio oro uoste, į šiaurės vakarus nuo Kyjivo. Užimtas oro uostas tapo svarbiausia logistine rusų pajėgų baze, turėjusia tapti atspirties tašku žygiui į Ukrainos sostinę. Tačiau sutikę aršų ukrainiečių pasipriešinimą rusai Hostomelyje įstrigo.

Tą pačią dieną pasirodė garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp Juodosios jūros Gyvačių saloje dislokuotų ukrainiečių pasieniečių ir Rusijos karinio jūrų laivyno karininko. Iš Rusijos kreiserio „Moskva“ išgirdęs pasiūlymą sudėti ginklus ir pasiduoti, nes kitu atveju gresia apšaudymas, ukrainietis atkirto: „Rusijos karo laive, eik na***“. Ir nors Ukraina iš pradžių skelbė, kad visi ukrainiečiai didvyriškai žuvo, o vėliau paaiškėjo, kad jie buvo paimti į nelaisvę, pati frazė, kurią ištarė po apsikeitimo belaisviais išvaduotas Romanas Gribovas, tapo vienu iš ryškiausių Ukrainos pasipriešinimo okupantams simbolių.

Vasario 25, 2022

Rusijos kariai dar labiau priartėja prie Kyjivo, tačiau priemiesčiuose susiduria su itin intensyviu gynėjų pasipriešinimu ir yra pristabdomi. Pavojingiausia padėtis išlieka miesto šiaurės rytų zonoje, kur verda intensyviausios kovos.

Rusijos pajėgos visoje šalyje pradeda atakuoti ir civilinius objektus. Bombos ir raketos krinta į gyvenamuosius namus, gatvėse – pranešta apie šimtus civilių aukų.

Visgi po pirmosios dienos proveržio bendras Rusijos kariuomenės judėjimo greitis sulėtėja, išmušti jau įsiveržusias okupantų pajėgas ukrainiečiams pavyksta ir iš sostinės, ir iš antrojo pagal dydį šalies miesto Charkivo, kurio rusams taip ir nepavyko užimti.

Vasario 26-28, 2022

Pirmajį karo savaitgalį Rusijos kariuomenė nors ir labai lėtai, tačiau toliau stumiasi į priekį visuose frontuose, tęsiasi intensyvus Kyjivo, Charkivo ir šalies pietuose esančio Mariupolio miesto puolimas ir bombardavimas. Iš rankų į rankas pereina greta Krymo pusiasalio esantis Chersono miestas, rusai užima pakeliui tarp Krymo ir Mariupolio esančius Melitopolį ir Berdianską.

Palydovinėse nuotraukose pastebėtas daugiau nei 60 km ilgio rusų karinės technikos konvojus, artėjantis link Kyjivo, tačiau dėl logistikos problemų jo judėjimo tempas – labai nedidelis, o ilgainiui rusai apskritai sustoja.

Įsimintinuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuotos į vakarus nuo Kijevo esančiame Bučos priemiestyje vykusio mūšio pasekmės – tiesiog gatvėse sunaikinta didelė rusų karinės technikos vilkstinė.

Rusijos invazija į Ukrainą vasario 26-28 dienomis
Intensyvūs, tačiau ilgainiui nesėkme pasibaigę Rusijos kariuomenės bandymai apsupti Kyjivą
Kovo 1-3, 2022

Prasidėjus antrajai karo savaitei Rusijos kariuomenė suintensyvina civilinių objektų bombardavimą, po atkaklių kovų okupantams pavyksta užimti šalies pietuose esantį Chersoną. Itin intensyviai toliau bombarduotas Mariupolis, tačiau gynyba atsilaiko tiek šiame mieste, tiek Charkive ir Kyjive, kur rusų atakos šiek tiek išsikvepia okupantams toliau mėginant apsupti sostinę.

Raketomis atakuotas vienas iš aukščiausių Ukrainos pastatų – 385 m Kyjivo televizijos bokštas. Pranešta, kad per nepilną savaitę nuo karo pradžios Ukrainą paliko daugiau nei pusė milijono žmonių, kurių didžioji dalis atsidūrė Lenkijoje.

Rusijos pajėgos užima miestus pietrytinėje Ukrainos dalyje
Ukrainos karo pabėgėlių migracija
Kovo 4, 2022

Po Rusijos karių apšaudymo kyla gaisras didžiausioje Europoje Zaporižios atominėje jėgainėje, tačiau jį pavyksta likviduoti. Per šturmą, kuris baigiasi jėgainės užėmimu, branduoliniai reaktoriai nebuvo pažeisti. Tai antroji atominė jėgainė, karo metu atsidūrusi Rusijos okupacinių pajėgų rankose. Vos prasidėjus invazijai rusai užėmė uždarytą Černobylio atominę elektrinę ir jos teritoriją, per kurią vykdė tolesnį puolimą į šalies gilumą.

Kovo 5-12, 2022

Nors per šį laikotarpį Rusijos kariuomenei nepavyko užimti nė vieno iš didžiųjų Ukrainos miestų, jos invazija nesustoja. Nepaisydami patiriamų didžiulių nuostolių, rusų kariai toliau tęsia bandymus apsupti šalies didmiesčius, o strategiškai svarbų pietinį Mariupolio miestą beatodairiškai niokoja bombarduodami civilinius rajonus.

Vienu iš ciniškiausių išpuolių tapo tyčinis Mariupolio gimdymo namų subombardavimas.

Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba situaciją Mariupolyje pavadino „didžiausia humanitarine katastrofa planetoje“: per pirmąsias atakų savaites uostamiestyje žuvo daugiau nei 1500 civilių, didžioji dalis gyventojų liko be elektros, geriamojo vandens ir maisto produktų, o rusų kariai trukdė organizuoti evakuaciją ir apšaudymais užkirtinėjo humanitarinius koridorius.

Per dvi savaites nuo karo pradžios Ukrainą paliko daugiau nei 2,5 mln. žmonių. Anot Ukrainos gynybos ministerijos, Rusijos kariuomenė per šį laikotarpį neteko 12 tūkst. karių.

Kovo 13, 2022

Rusijos kariuomenė sparnuotomis raketomis atakavo Tarptautinį taikos palaikymo ir saugumo centrą Javorive, esančiame netoli Vakarų Ukrainos didmiesčio Lvivo ir maždaug 20 km nuo Lenkijos sienos. Atakos metu žuvo 35 žmonės, dar mažiausiai 134 buvo sužeisti. NATO šalių instruktorių bombardavimo metu bazėje nebuvo. Tą pačią naktį smogta ir kito vakarinėje šalies dalyje esančio miesto – Ivano Frankivsko oro uostui.

Vakarų Ukrainos bombardavimas
Kovo 14-23, 2022

Ukrainos kariuomenė toliau sėkmingai stabdo rusų išpuolius prie Kyjivo ir Charkivo bei dideliuose pietiniuose šalies plotuose. Tačiau rytinėje Ukrainos dalyje okupantų pajėgos pamažu juda į vakarus iš Donbaso regiono, bandydamos pralaužti Iziumo gynybą. Didžiojoje Ukrainos teritorijos dalyje rusai susiduria su tiekimo problemomis, todėl daliniai yra priversti pristabdyti operacijas ir persigrupuoti, tačiau periodinis bombardavimas ir didžiųjų miestų blokada tęsiasi. Aršiausi mūšiai toliau vyksta apsiaustame ir be elektros ir vandens esančiame Mariupolyje, kur kovo 21 dieną dar buvo likę apie 300 tūkst. evakuotis neturinčių galimybės civilių.

Didžioji miesto gyvenamųjų namų dalis – apgadinta arba visiškai sunaikinta, žuvusių – tūkstančiai. Vienas iš beatodairiško rusų elgesio pavyzdžių – ant Mariupolio dramos teatro numesta galinga bomba. Po šiuo pastatu buvo įrengta civilių slėptuvė: nors pradžioje skelbta, kad jos stogas ir sienos sprogimą atlaikė, vėliau pranešta apie mažiausiai 300 žuvusiųjų.

Mariupolio šturmas
Karas Ukrainoje kovo 21 dieną

Nuo karo Ukrainoje pradžios šalį paliko jau daugiau nei 3,5 mln. žmonių. Ukrainos pusės teigimu, Rusijos kariuomenė per šį laikotarpį neteko per 15 tūkst. karių.

Kovo 24, 2022

Ukrainos kariuomenė per ataką okupantų užimtame Berdiansko uoste sunaikino „Tapir“ klasės didįjį rusų jūrų desanto laivą „Saratov“. Dar du greta prišvartuoti stovėję „Ropucha“ klasės laivai buvo apgadinti ir greitai spruko iš uosto. Azovo jūros pakrantėje esantį Berdianską rusai okupavo dar vasario 27-ąją – jis yra už maždaug 80 km nuo apsupto Mariupolio, kuriame tęsiasi intensyvūs mūšiai, o evakuotis civiliams toliau trukdo rusų apšaudymai.

Kovo 25-31, 2022

Penktąją karo savaitę Ukraina paskelbė apie sėkmingai įvykdytas kontratakas šalies šiaurės rytų dalyje – rusų pajėgas išstūmus iš turėtų pozicijų pavyko išvaduoti kai kuriuos fronto linijoje buvusius miestus. Kontratakas ukrainiečiai surengė rusų puolimo inercijai išsikvėpus ir bandant pergrupuoti pajėgas, esančias pirmomis karo dienomis užimtoje teritorijoje.

Vakarų karinė parama

Nuo karo pradžios ypač vertinga ir kritine Ukrainai tapo Vakarų šalių karinė parama. Nors ir kritikuojamos dėl nepakankamos karinės pagalbos, kuri vėluoja, Vakarų šalys toliau tiekia prieštankinę, priešlėktuvinę ginkluotę – vien JAV Ukrainai atidavė apie 7 tūkst. „Javelin“ prieštankinių sistemų – tai yra trečdalis viso JAV arsenalo.

Ukrainiečių pajėgas mokiusios ir aprūpinusios Vakarų šalys, tarp jų ir Lietuva svariai prisidėjo prie to, kad ukrainiečiai sunaikino tūkstančius Rusijos karinės technikos vienetų – vien Lietuvos dovanotomis priešlėktuvinėmis sistemomis „Stinger“ pamušti 8 rusų orlaiviai. Be lengvųjų ginklų, amunicijos antrąjį karo mėnesį pradėtas ir sunkiosios technikos tiekimas – Lenkija, Čekija perdavė Ukrainai tankų, šarvuočių, JAV – artilerijos, šarvuočių, o Slovakija – priešlėktuvinės gynybos sistemų S-300.

Balandžio 1, 2022

Ankstų rytą užsiliepsnojo naftos bazė, įkurta greta Ukrainos sienos esančiame Rusijos mieste Belgorode. Gaisras kilo po apšaudymo iš oro – vaizdo įrašuose užfiksuoti praskrendantys atakos sraigtasparniai „Mi-24”. Rusijos pusė dėl smūgio į šį degalų sandėlį apkaltino Ukrainą, o šios šalies atstovai tokios informacijos nei patvirtino, nei paneigė. Rusijos Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Charkivo sritimi. Tą pačią dieną Kyjivas pranešė, kad Rusijos pajėgos paliko Černobylio atominės elektrinės teritoriją, kurią buvo okupavusios pačioje karo pradžioje.

Balandžio 2-7, 2022

Rusijos kariuomenė toliau traukiasi iš dalies Ukrainos teritorijos ir savo jėgas ima koncentruoti Donbaso regione šalies rytinėje dalyje, kur tęsiasi įnirtingi mūšiai dėl Mariupolio. Šiame uostamiestyje be maisto, vandens ir elektros vis dar įstrigę per 100 tūkst. žmonių. Tačiau kraupiausi vaizdai dar tik atsivers.

Prabėgus pusantro mėnesio nuo karo pradžios Rusijos pajėgos paliko tris – Kyjivo, Černihivo ir Sumų regionus. Ukrainiečių kariams sugrįžtant į atgautas teritorijas ima atsiskleisti šiurpi realybė – paaiškėja, kad greta sostinės Kyjivo esančiuose miestuose rusai vykdė masines civilių žmonių žudynes, prievartavimus. Pasaulį apskrieja itin šiurpios nuotraukos ir vaizdo informacija iš Bučos, kur sušaudyti žmonės buvo palikti gulėti miesto gatvėse, dalis jų – už nugaros surištomis rankomis. Aptinkamos ir masinės kapavietės. Kyjivo regione ukrainiečiai randa daugiau nei 1000 nužudytų civilių kūnų.

Balandžio 8, 2022

Rusijos pajėgos balistine raketa atakavo rytinėje Ukrainos dalyje esančio Kramatorsko miesto traukinių stotį, kuri tuo metu buvo pilna žmonių. Ciniško išpuolio metu žuvo mažiausiai 59 civiliai, dar per 100 žmonių sužeista.

Balandžio 9-12, 2022

Rusijos kariuomenei pergrupuojant pajėgas ir ruošiantis prognozuojamai didžiulei atakai Donbase, patys intensyviausi mūšiai tęsiasi vis dar nepasiduodančiame Mariupolio uostamiestyje. Vietos valdžios teigimu, Mariupolyje nuo apgulties ir mūšių pradžios jau galėjo žūti daugiau nei 20 tūkst. civilių gyventojų, dešimtys tūkstančių žmonių dėl intensyvaus apšaudymo ir toliau negali evakuotis.

Per daugiau nei pusantro mėnesio nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko per 4,6 mln. žmonių, tačiau daugiau nei 870 tūkst. ukrainiečių jau sugrįžo į šalį. Savo ruožtu Ukraina pranešė, kad nuo vasario 24-ąją prasidėjusios invazijos Rusija šalyje jau neteko maždaug 20 tūkst. karių. Vakarų šalys Ukrainai iki balandžio vidurio buvo perdavusios 60 tūkst. prieštankinių ir 25 tūkst. priešlėktuvinių ginklų.

Ukrainos karo pabėgėlių migracija
Balandžio 13-14, 2022

Ukraina pranešė raketomis apšaudžiusi ir smarkiai apgadinusi Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“ – tą patį kreiserį, kurį karo pradžioje „ant trijų raidžių“ pasiuntė Gyvačių salos gynėjai. Kurį laiką apsiribojusi lakoniška informacija apie „laive kilusį gaisrą“, po paros Rusijos pusė pripažino flagmano netekusi – kreiseris neva nuskendo audros metu, kai buvo buksyruojamas.

Karas Ukrainoje tęsiasi – Rusijos kariuomenė toliau apšaudo miestus ir pradėjo didelį puolimą Donbaso regione.

Balandžio 15-24, 2022

Rusijos kariuomenei pergrupavus pajėgas ir pradėjus prognozuotą naują puolimą Donbase, mūšiai tęsiasi ir vis dar nepasiduodančiame Mariupolyje. Tikra rakštimi apsiaustame ir nusiaubtame uostamiestyje rusams tapo metalurgijos gamykla „Azovstal“, po kuria įrengtas ir požeminių tunelių tinklas.

Didžiuliame pramonės komplekse įsitvirtinusių miesto gynėjų išstumti ar priversti pasiduoti nepavyksta nei skelbiant ultimatumus, nei bombarduojant, nei organizuojant šturmus. Nors balandžio 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariams neva nurodė atšaukti „Azovstal“ šturmą ir tiesiog užblokuoti gamyklos teritoriją, komplekso apšaudymai ir bombardavimas vykdomi toliau.

Nuolatiniais apšaudymais rusų kariai ir toliau trukdo organizuoti Mariupolyje vis dar įstrigusių civilių evakuaciją, o analizuojant palydovinių nuotraukų vaizdus greta miesto aptinkama vis daugiau masinių kapaviečių – manoma, kad jose rusai laidoja mieste žuvusių civilių kūnus ir taip bando slėpti karo nusikaltimus.

Didelių laimėjimų sausumos kovose Rusijos kariuomenė nepasiekė, tačiau tuo pat metu tęsė cinišką kitų Ukrainos miestų apšaudymą. Balandžio 23 d., stačiatikių Velykų išvakarėse sparnuotosiomis raketomis apšaudytas Odesos uostamiestis – vienai iš raketų pataikius į gyvenamąjį namą aštuoni žmonės žuvo. Tarp jų – ir 3 mėnesių kūdikis.

Informacija apie tolesnius įvykius bus atnaujinta.

Multimedijos autoriai
Idėja/Tekstas – Laurynas Butkauskas
Dizainas – Rūta Cinkus, Tomas Korsakas
Programavimas – Mantas Gudauskas

Susijusios naujienos

Dėl Ukrainos dabar jau klausiama atvirai: kokį žaidimą žaidžia Scholzas?
Vatikanas pasirengęs tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos derybose
Z raide pažymėtas karinis palydovas patyrė nesėkmę
Vokietija atmeta bendro ES skolinimosi Ukrainos atstatymui idėją
Karas Ukrainoje