Nors per šį laikotarpį Rusijos kariuomenei nepavyko užimti nė vieno iš didžiųjų Ukrainos miestų, jos invazija nesustoja. Nepaisydami patiriamų didžiulių nuostolių, rusų kariai toliau tęsia bandymus apsupti šalies didmiesčius, o strategiškai svarbų pietinį Mariupolio miestą beatodairiškai niokoja bombarduodami civilinius rajonus.

Vienu iš ciniškiausių išpuolių tapo tyčinis Mariupolio gimdymo namų subombardavimas.

Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba situaciją Mariupolyje pavadino „didžiausia humanitarine katastrofa planetoje“: per pirmąsias atakų savaites uostamiestyje žuvo daugiau nei 1500 civilių, didžioji dalis gyventojų liko be elektros, geriamojo vandens ir maisto produktų, o rusų kariai trukdė organizuoti evakuaciją ir apšaudymais užkirtinėjo humanitarinius koridorius.

Per dvi savaites nuo karo pradžios Ukrainą paliko daugiau nei 2,5 mln. žmonių. Anot Ukrainos gynybos ministerijos, Rusijos kariuomenė per šį laikotarpį neteko 12 tūkst. karių.

Rusijos kariuomenė sparnuotomis raketomis atakavo Tarptautinį taikos palaikymo ir saugumo centrą Javorive, esančiame netoli Vakarų Ukrainos didmiesčio Lvivo ir maždaug 20 km nuo Lenkijos sienos. Atakos metu žuvo 35 žmonės, dar mažiausiai 134 buvo sužeisti. NATO šalių instruktorių bombardavimo metu bazėje nebuvo. Tą pačią naktį smogta ir kito vakarinėje šalies dalyje esančio miesto – Ivano Frankivsko oro uostui.

Vakarų Ukrainos bombardavimas

Ukrainos kariuomenė toliau sėkmingai stabdo rusų išpuolius prie Kyjivo ir Charkivo bei dideliuose pietiniuose šalies plotuose. Tačiau rytinėje Ukrainos dalyje okupantų pajėgos pamažu juda į vakarus iš Donbaso regiono, bandydamos pralaužti Iziumo gynybą. Didžiojoje Ukrainos teritorijos dalyje rusai susiduria su tiekimo problemomis, todėl daliniai yra priversti pristabdyti operacijas ir persigrupuoti, tačiau periodinis bombardavimas ir didžiųjų miestų blokada tęsiasi. Aršiausi mūšiai toliau vyksta apsiaustame ir be elektros ir vandens esančiame Mariupolyje, kur kovo 21 dieną dar buvo likę apie 300 tūkst. evakuotis neturinčių galimybės civilių.

Didžioji miesto gyvenamųjų namų dalis – apgadinta arba visiškai sunaikinta, žuvusių – tūkstančiai. Vienas iš beatodairiško rusų elgesio pavyzdžių – ant Mariupolio dramos teatro numesta galinga bomba. Po šiuo pastatu buvo įrengta civilių slėptuvė: nors pradžioje skelbta, kad jos stogas ir sienos sprogimą atlaikė, vėliau pranešta apie mažiausiai 300 žuvusiųjų.

Mariupolio šturmas

Karas Ukrainoje kovo 21 dieną

Nuo karo Ukrainoje pradžios šalį paliko jau daugiau nei 3,5 mln. žmonių. Ukrainos pusės teigimu, Rusijos kariuomenė per šį laikotarpį neteko per 15 tūkst. karių.

Ukrainos kariuomenė per ataką okupantų užimtame Berdiansko uoste sunaikino „Tapir“ klasės didįjį rusų jūrų desanto laivą „Saratov“. Dar du greta prišvartuoti stovėję „Ropucha“ klasės laivai buvo apgadinti ir greitai spruko iš uosto. Azovo jūros pakrantėje esantį Berdianską rusai okupavo dar vasario 27-ąją – jis yra už maždaug 80 km nuo apsupto Mariupolio, kuriame tęsiasi intensyvūs mūšiai, o evakuotis civiliams toliau trukdo rusų apšaudymai.

Penktąją karo savaitę Ukraina paskelbė apie sėkmingai įvykdytas kontratakas šalies šiaurės rytų dalyje – rusų pajėgas išstūmus iš turėtų pozicijų pavyko išvaduoti kai kuriuos fronto linijoje buvusius miestus. Kontratakas ukrainiečiai surengė rusų puolimo inercijai išsikvėpus ir bandant pergrupuoti pajėgas, esančias pirmomis karo dienomis užimtoje teritorijoje.

Ankstų rytą užsiliepsnojo naftos bazė, įkurta greta Ukrainos sienos esančiame Rusijos mieste Belgorode. Gaisras kilo po apšaudymo iš oro – vaizdo įrašuose užfiksuoti praskrendantys atakos sraigtasparniai „Mi-24”. Rusijos pusė dėl smūgio į šį degalų sandėlį apkaltino Ukrainą, o šios šalies atstovai tokios informacijos nei patvirtino, nei paneigė. Rusijos Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Charkivo sritimi. Tą pačią dieną Kyjivas pranešė, kad Rusijos pajėgos paliko Černobylio atominės elektrinės teritoriją, kurią buvo okupavusios pačioje karo pradžioje.

Rusijos kariuomenė toliau traukiasi iš dalies Ukrainos teritorijos ir savo jėgas ima koncentruoti Donbaso regione šalies rytinėje dalyje, kur tęsiasi įnirtingi mūšiai dėl Mariupolio. Šiame uostamiestyje be maisto, vandens ir elektros vis dar įstrigę per 100 tūkst. žmonių. Tačiau kraupiausi vaizdai dar tik atsivers.

Prabėgus pusantro mėnesio nuo karo pradžios Rusijos pajėgos paliko tris – Kyjivo, Černihivo ir Sumų regionus. Ukrainiečių kariams sugrįžtant į atgautas teritorijas ima atsiskleisti šiurpi realybė – paaiškėja, kad greta sostinės Kyjivo esančiuose miestuose rusai vykdė masines civilių žmonių žudynes, prievartavimus. Pasaulį apskrieja itin šiurpios nuotraukos ir vaizdo informacija iš Bučos, kur sušaudyti žmonės buvo palikti gulėti miesto gatvėse, dalis jų – už nugaros surištomis rankomis. Aptinkamos ir masinės kapavietės. Kyjivo regione ukrainiečiai randa daugiau nei 1000 nužudytų civilių kūnų.

Rusijos pajėgos balistine raketa atakavo rytinėje Ukrainos dalyje esančio Kramatorsko miesto traukinių stotį, kuri tuo metu buvo pilna žmonių. Ciniško išpuolio metu žuvo mažiausiai 59 civiliai, dar per 100 žmonių sužeista.

Rusijos kariuomenei pergrupuojant pajėgas ir ruošiantis prognozuojamai didžiulei atakai Donbase, patys intensyviausi mūšiai tęsiasi vis dar nepasiduodančiame Mariupolio uostamiestyje. Vietos valdžios teigimu, Mariupolyje nuo apgulties ir mūšių pradžios jau galėjo žūti daugiau nei 20 tūkst. civilių gyventojų, dešimtys tūkstančių žmonių dėl intensyvaus apšaudymo ir toliau negali evakuotis.

Per daugiau nei pusantro mėnesio nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko per 4,6 mln. žmonių, tačiau daugiau nei 870 tūkst. ukrainiečių jau sugrįžo į šalį. Savo ruožtu Ukraina pranešė, kad nuo vasario 24-ąją prasidėjusios invazijos Rusija šalyje jau neteko maždaug 20 tūkst. karių. Vakarų šalys Ukrainai iki balandžio vidurio buvo perdavusios 60 tūkst. prieštankinių ir 25 tūkst. priešlėktuvinių ginklų.

Ukrainos karo pabėgėlių migracija

Ukraina pranešė raketomis apšaudžiusi ir smarkiai apgadinusi Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“ – tą patį kreiserį, kurį karo pradžioje „ant trijų raidžių“ pasiuntė Gyvačių salos gynėjai. Kurį laiką apsiribojusi lakoniška informacija apie „laive kilusį gaisrą“, po paros Rusijos pusė pripažino flagmano netekusi – kreiseris neva nuskendo audros metu, kai buvo buksyruojamas.

Karas Ukrainoje tęsiasi – Rusijos kariuomenė toliau apšaudo miestus ir pradėjo didelį puolimą Donbaso regione.

Rusijos kariuomenei pergrupavus pajėgas ir pradėjus prognozuotą naują puolimą Donbase, mūšiai tęsiasi ir vis dar nepasiduodančiame Mariupolyje. Tikra rakštimi apsiaustame ir nusiaubtame uostamiestyje rusams tapo metalurgijos gamykla „Azovstal“, po kuria įrengtas ir požeminių tunelių tinklas.

Didžiuliame pramonės komplekse įsitvirtinusių miesto gynėjų išstumti ar priversti pasiduoti nepavyksta nei skelbiant ultimatumus, nei bombarduojant, nei organizuojant šturmus. Nors balandžio 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariams neva nurodė atšaukti „Azovstal“ šturmą ir tiesiog užblokuoti gamyklos teritoriją, komplekso apšaudymai ir bombardavimas vykdomi toliau.

Nuolatiniais apšaudymais rusų kariai ir toliau trukdo organizuoti Mariupolyje vis dar įstrigusių civilių evakuaciją, o analizuojant palydovinių nuotraukų vaizdus greta miesto aptinkama vis daugiau masinių kapaviečių – manoma, kad jose rusai laidoja mieste žuvusių civilių kūnus ir taip bando slėpti karo nusikaltimus.

Didelių laimėjimų sausumos kovose Rusijos kariuomenė nepasiekė, tačiau tuo pat metu tęsė cinišką kitų Ukrainos miestų apšaudymą. Balandžio 23 d., stačiatikių Velykų išvakarėse sparnuotosiomis raketomis apšaudytas Odesos uostamiestis – vienai iš raketų pataikius į gyvenamąjį namą aštuoni žmonės žuvo. Tarp jų – ir 3 mėnesių kūdikis.

Informacija apie tolesnius įvykius bus atnaujinta.