Nusikaltimai
Net ir karas turi taisykles. Jose numatyta, kas kare gali būti naudojama, o kas - griežtai smerktina. Karo taisyklės įtvirtintos Ženevos ir Hagos konvencijose, Niurnbergo tribunolo, Romos statutuose bei kituose teisiniuose dokumentuose. Labai sunkūs, visą tarptautinę bendruomenę sunerimti verčiantys nusikaltimai nagrinėjami Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje. Šie nusikaltimai neturi senaties, o kaltinamieji dėl jų – imuniteto. Už juos gresia bausmė iki gyvos galvos. Yra tik viena sąlyga – Hagos teismas neteisia už akių.
Sunkiausi nusikaltimai, už kuriuos gali būti baudžiama iki gyvos galvos:
Genocidas
Nusikaltimai žmoniškumui
Karo nusikaltimai
Agresijos nusikaltimas
1.
Genocidas
Genocidas – tai nusikaltimai, kuriais siekiama sunaikinti dalį ar visus žmones, priklausančius kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei.
Genocido nusikaltimams priskiriami:
tokios grupės narių žudymas
tokios grupės narių sunkūs kūno sužalojimai ar psichinės traumos
tyčinis tokių gyvenimo sąlygų tai grupei sudarymas, dėl kurių visi jos nariai ar dalis jų žūtų
priemonių, ribojančių tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, taikymas
prievartinis vienos grupės vaikų perdavimas kitai grupei
2.
Nusikaltimai žmoniškumui
Nusikaltimai žmoniškumui – tai sąmoningi didelio mąsto sistemingi nusikaltimai prieš civilius gyventojus:
Nusikaltimai žmoniškumui priskiriami:
nužudymas
naikinimas - tyčinis tokių gyvenimo sąlygų sudarymas, atimant galimybę gauti maisto ir vaistų, kad žūtų dalis gyventojų
pavergimas – elgesys, kai kaltinamasis su asmeniu elgiasi kaip su nuosavybe, pvz. prekyba žmonėmis, pirmiausiai moterimis ir vaikais
gyventojų deportavimas arba prievartinis perkėlimas
kankinimas - tyčinis stipraus skausmo arba psichinio ar fizinio pobūdžio kančių sukėlimas asmeniui, kurį kaltinamasis laiko suimtą arba kontroliuoja
išžaginimas, įtraukimas į seksualinę vergovę, vertimas užsiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas, priverstinė sterilizacija ar bet kokios kitos sunkios seksualinės prievartos formos
kokios nors grupės ar bendrijos persekiojimas politiniais, rasiniais, nacionaliniais, etniniais, kultūriniais, religiniais, lyties ar kitais motyvais
prievartinis žmonių dingimas; - žmonių areštas, sulaikymas arba pagrobimas, kai šią veiką padaro valstybė ar politinė organizacija arba kai tai padaroma joms leidus, su jų parama ar sutikimu, o po to atsisakoma pripažinti tokį laisvės atėmimą arba pranešti apie tų žmonių likimą ar buvimo vietą siekiant ilgam laikui atimti iš jų galimybę būti ginamiems įstatymo
apartheido nusikaltimas (rasinė segregacija, kai viena rasinė grupė sistemingai engia kitą rasinę grupę ar grupes, kad išlaikytų savo santvarką);
kitos panašios nežmoniškos veikos, kai tyčia sukeliamos didelės kančios, sunkūs kūno sužalojimai arba padaroma didelė žala psichinei ar fizinei sveikatai.
Daugiau
3.
Karo nusikaltimai
Karo nusikaltimai skirstomi į kelias kategorijas – įvykdytus tarptautiniuose ir įvykdytus netarptautiniuose konfliktuose.
Tarptautiniai konfliktai
Kariniai veiksmai tarp bent dviejų valstybių karinių pajėgų.
Netarptautinis konfliktas
Vienos valstybės teritorijoje vykstantys kovos veiksmai tarp reguliarių karinių pajėgų ir identifikuojamų karinių grupių arba tarp skirtingų karinių grupuočių. Šiame projekte aprašomi tarptautiniai karo nusikaltimai.
Sunkūs 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų pažeidimai, kai nusikalstamos veikos atliekamos prieš Ženevos konvencijų saugomus asmenis:
tyčinis nužudymas
kankinimas arba nežmoniškas elgesys, taip pat ir biologiniai eksperimentai
tyčinis didelių kančių sukėlimas arba sunkus sužalojimas ar susargdinimas
karo belaisvio ar kito saugomo asmens vertimas tarnauti priešo valstybės ginkluotosiose pajėgose
tyčinis teisės į teisingą ir teisėtą teismo procesą atėmimas iš karo belaisvio arba kito saugomo asmens
neteisėta deportacija ar perkėlimas arba neteisėtas laisvės atėmimas
įkaitų paėmimas.
Daugiau
Kiti rimti tarptautinės teisės pažeidimai, būtent šios veikos
Susipažinti
4.
Agresija
Agresijos nusikaltimas – tai asmens, galinčio veiksmingai kontroliuoti valstybės politinius ar karinius veiksmus ar jiems vadovauti, planuojamas, rengiamas, inicijuojamas ar vykdomas agresijos aktas. Agresijos nusikaltimas kartais vadinamas visų tarptautinių nusikaltimų motina, už kurį dažniausiai atsako karinė ir politinė vadovybė. Agresijos nusikaltimas ir jį sudarantis agresijos aktas gali būti fiksuojami nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas. Konkrečiam agresijos nusikaltimui tirti turi būti steigiamas Specialusis Tarptautinis Baudžiamasis Tribunolas.
Agresijos aktu laikomas vienos valstybės ginkluotųjų pajėgų panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę. Agresijos aktu laikomi bet kuris iš šių veiksmų:
valstybės ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į kitos valstybės teritoriją ar kitos valstybės teritorijos užpuolimas arba bet kokia kitos valstybės teritorijos ar jos dalies karinė okupacija, kuri yra tokio įsiveržimo ar užpuolimo rezultatas, kad ir kiek laiko ji truktų, arba bet kokia kitos valstybės teritorijos ar jos dalies aneksija naudojant jėgą;
kitos valstybės teritorijos bombardavimas, vykdomas valstybės ginkluotųjų pajėgų, arba bet kokio ginklo panaudojimas prieš kitos valstybės teritoriją;
valstybės uostų ar krantų blokada, vykdoma kitos valstybės ginkluotųjų pajėgų;
valstybės sausumos, jūrų ar oro pajėgų arba jūrų ir oro laivyno užpuolimas, vykdomas kitos valstybės ginkluotųjų pajėgų;
valstybės ginkluotųjų pajėgų, kurios pagal susitarimą su kita valstybe yra priimančiosios valstybės teritorijoje, panaudojimas pažeidžiant tame susitarime nustatytas sąlygas arba bet koks ginkluotųjų pajėgų buvimo tos valstybės teritorijoje pratęsimas pasibaigus susitarimo galiojimui;
valstybės veiksmai, kuriais ji leidžia naudotis savo teritorija kitai valstybei agresijos aktui prieš trečiąją valstybę įvykdyti;
valstybės ar jos vardu siunčiamos ginkluotos gaujos, grupės, nereguliariosios pajėgos ar samdiniai, kurie prieš kitą valstybę vykdo tokius ginkluotos jėgos panaudojimo veiksmus, kurių sunkumas prilygsta pirmiau minėtiems veiksmams, arba esminis valstybės dalyvavimas tokiuose veiksmuose.
Naujienlaiškio registracija sėkminga.
Genocidas
Nusikaltimai žmoniškumui
Karo nusikaltimai
Agresijos nusikaltimas

Ukraina jau matė Rusijos blogio veidą: patys detaliai aprašė savo sadistinius išpuolius, privertė griebtis net kanibalizmo

Po to, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo didelio masto karinį puolimą prieš Ukrainą, Vakarų pasaulis pamatė nepagražintą realybę – rusai kariauja be jokių taisyklių, tarsi jiems niekada ir nebūtų galiojusi tarptautinė teisė ar tiesiog žmogiškos pasaulio normos.

Tačiau patiems ukrainiečiams rusų veikimo metodai skaudžiai, bet labai gerai buvo žinomi dar iki lemtingo 2022 m. vasario 24-osios ryto ir net gerokai iki Antrojo pasaulinio karo.

„Per pastaruosius 100 metų buvo mažiausiai du Rusijos bandymai įvykdyti genocidą Ukrainoje: pirmasis – Holodomoras, dirbtinai sukeltas 1932-1933 m. badmetis, ir dabartinis genocidas, kuriam įsakymą davė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“ , – rašo leidinys „Kyiv Post“.

Delfi projektas „Rusija. Blogio veidai“ kviečia susipažinti su Holodomoro istorija, kuri šiandieną tampa liudijimu apie nesikeičiančius, žiaurius ir nusikalstamus Rusijos veikimo principus. Žemiau pateikiame teksto santrauką su svarbiausiais faktais:

Žlugus Rusijos imperijai Ukrainoje prasidėjo 1917–1921 m. revoliucija: 1917 m. birželį Ukraina paskelbė savo autonomiją Rusijos sudėtyje. Tų pačių metų lapkritį buvo įkurta Ukrainos Liaudies Respublika, ji vis dar buvo priklausoma nuo Rusijos, o 1918 m. sausio 22 d. paskelbta nepriklausoma Ukrainos Liaudies Respublika.

Ukrainos nepriklausomybės kelias buvo trumpas – vienu metu šalies pajėgoms teko gintis nuo Raudonosios armijos, Baltosios armijos ir lenkų pajėgų.

1918 m. per dvi savaites trukusią Kyjivo okupaciją M. Muravjovo pajėgos nužudė 5000 ukrainiečių, Odesoje buvo nužudyta daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

1920 m. Rusija į Ukrainą pasiuntė milijoną karių. Tų metų vasarą vasarą Ukrainoje jau veikė 24 koncentracijos stovyklos. Bolševikai tuo metu jau buvo užėmę beveik visą Ukrainą. Nepraėjus nė metams SSRS pradėjo grūdų konfiskavimą iš ukrainiečių, pagrindinis tokios politikos tikslas buvo išmaitinti Rusijos miestų gyventojus ir Raudonąją armiją. Ukraina išgyveno pirmąjį badmetį.

1922 m. SSRS okupavo visą Ukrainą ir pavadino ją Ukrainos tarybine respublika.

Josifui Stalinui tapus vienvaldžiu SSRS diktatorium, Ukrainoje buvo pradėta priverstinė kolektyvizacija – sovietai visą darbo jėgą ir privačius ūkius bandė perimti savo kotrolėn. Ukrainiečiai stipriai priešinosi – valstiečiai kėlė riaušes, vykdė masinius protestus bei demonstracijas prieš valdžią, dešimtys tūkstančių Ukrainos žemdirbių bei ūkininkų paliko kolūkius.

„Norint suprasti Holodomorą, pirmiausia reikia suprasti pagrindinę jo priežastį, – „Delfi“ sako ukrainietė, Kyjivo universiteto istorijos mokslų daktarė Tetiana Boriak. – O pagrindinė priežastis buvo Stalino baimė prarasti Ukrainą.“

Besipriešinusių ūkininkų laukai buvo konfiskuojami, daugybė jų buvo ištremti arba priversti palikti savo namus.

1932 m. SSRS valdžia sąmoningai nustatė bet kokius ūkininkų pajėgumus viršijančias grūdų kvotas. Jų neįvykdžiusiuose ūkiuose pradėtos kratos, konfiskuoti visi grūdai, vėliau ir bet koks maistas, gyvuliai, net drabužiai. Prasidėjo Holodomoras, dar vadinamas Didžiuoju badu: žmonėms nebuvo leidžiama susirasti maisto kitur, SSRS uždraudė parduoti traukinių bilietus ūkininkams, o galiausiai apskritai uždarė Ukrainos sienas, kad badaujantys žmonės negalėtų išvykti.

„Kasdien iš bado Ukrainoje mirdavo beveik 25 tūkst., kas valandą – 1 tūkst., kas minutę – 17 žmonių“, – teigiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro internetiniame puslapyje.

Holodomorą kaip sąmoningą SSRS suplanuotą genocido aktą yra pripažinusios 18 šalių, Rusija iki šiol tai neigia. Visą Holodomoro istoriją skaitykite išsamiame projekto tekste, jame taip pat rasite į specialią laiko juostą sudėtą įvykių chronologiją bei detalų šalių, pripažinusių Holodomorą genocidu, sąrašą.

Skaitykite visą straipsnį Delfi plius

Multimedijos autoriai

Idėja/Tekstas – Gintarė Bakūnaitė
Dizainas – Rūta Cinkus
Programavimas – Mantas Gudauskas

Faktai ir datos
Sandoriai
Nusikaltimai
Nusikaltimai
Sandoriai
Faktai ir datos