„Suprantu visuomenę, kuri bijo ir piktinasi, - sako kadaise kalėjimo psichologe norėjusi dirbti televizijos ir radijo laidų vedėja, kino ir teatro aktorė, projekto „Mes. Moterys“ iniciatorė Beata Tiškevič Hasanova. – Tačiau manau, jog šioje situacijoje pirmiausia turėtume galvoti apie vaikus“.
Motinos ir vaiko namai – tai pastatas, kuriame Panevėžio pataisos namų nuteistosios galėtų gyventi su mažamečiais vaikais iki 3 metų. Dabar jos gyvena pataisos namų Vaikų skyriuje, jų mažyliai pro langus mato mūrinę tvorą ir spygliuotas vielas, tik retkarčiais išeina pasivaikščioti už kalėjimo sienų.
Motinos ir vaiko namuose vietų bus tik penketas, o galbūt ir mažiau – mat nuteistosioms bus vykdoma itin griežta atranka: čia jokiu būdu negalės patekti nuteistosios už sunkius nusikaltimus, bus vertinamas jų elgesys bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje, psichologų išvados ir personalo, kiekvieną dieną bendraujančio su nuteistosiomis, rekomendacijos.
„Manau, tos mamos jau įrodė, kad yra vertos pasitikėjimo. Juk jos jau augina vaikus kalėjimo sąlygomis, o ne palieka juos“, - sako Beata. „Be to, turi būti arba labai kvailas, arba visiškai nepataisomas, kad, gavęs tokį šansą ir parodytą pasitikėjimą, viską sugadintum“, - apie galimybes, kurios suteikiamos nuteistosioms motinos ir vaiko namuose, kalbėjo pašnekovė.
Skaudžiausias – visuomenės pasipriešinimas
Pasak B. Tiškevič Hasanovos, šioje situacijoje svarbiausia galvoti apie vaikus. „Vaikystė suformuoja pagrindus visam likusiam žmogaus gyvenimui. Sunku ir įsivaizduoti, kokie tie pagrindai, kai vaikas auginamas už grotų. O atskirti jį nuo mamos irgi ne išeitis – juk tai būtų labai žiauru“, - sako Beata.
„Žinote, aš manau, kad mes turime būti bendruomenė plačiąja prasme. Tai reiškia, kad mums rūpėti turi ne tik mūsų artimieji ir mes patys, bet ir tie, kurių nepažįstame, kurių galbūt nesuprantame. Tų mamų, kurios taip aktyviai priešinasi, norėčiau paklausti – jei gatve eitų jūsų vaikas ir kažkas pradėtų jį mušti, jūs juk norėtumėte, kad nepažįstamas žmogus į tai sureaguotų, ar ne? Tai kodėl tada nereaguojate, kad kitų vaikai auga nelaisvėje?“, - retoriškai klausė Beata.
Ji neslepia galvojanti, kad bet kuriuo atveju nuteistosioms, patekusioms į motinos ir vaiko namus, bus labai sunku. „Visuomenės pasipriešinimas ir atstūmimas yra turbūt vienas skaudžiausių žmogui dalykų. Jei atvirai, manau, kad gyvendamos tuose namuose, bandydamos nuolat visuomenei įrodyti, kad jos keičiasi, jos atliks pačią didžiausią bausmę“, - savo įžvalgomis dalijosi Beata.
Ragina prisiminti vertybes
Pasak jos, aktyviai besipriešinantiems prieš tokių namų atidarymą, reikėtų tiesiog... atsimerkti. „Manau, kiekvienam reikėtų pasikalbėti su savimi ir prisiminti vertybes, kurios jam svarbios. Aš, tiesą sakant, sunkiai įsivaizduoju, kad tos kelios moterys su vaikais galėtų kelti kažkokią grėsmę, juo labiau fizinę“, - sako Beata.
Prie Rožyno bendruomenės internetiniame puslapyje įvardytų tikslų įrašyti skambūs žodžiai: „diegti visuomenei pilietinius pagrindus, skatinti demokratijos daigus vietos bendruomenėje, puoselėti pagarbą žmogaus orumui“. Gal pagalba ir supratingumas moterims ir jų vaikams galėtų būti puikus žingsnis šio tikslo link?