Dalis Lietuvos piliečių vis dar ne itin daug žino apie Lietuvos indėlį į geresnio pasaulio kūrimą, tad siekdami paskatinti visuomenės domėjimąsi vystomojo bendradarbiavimo aktualijomis, trys menininkai rado būdą perteikti šią informaciją įdomia, žaisminga ir lengvai suprantama forma – komiksais.
1. Afganistane lietuviai gelbėjo skurstančias moteris
Ne veltui Lietuva vadinama žemės ūkio kraštu. Lietuviai nuo seno garsėjo sugebėjimu dirbti žemę, auginti gyvulius ir paukščius. Džiaugiamės, galėdami savo patirtimi pasidalyti su šalimis, kurioms jos labiausiai reikia. Viena iš tokių šalių – nuo karo ir skurdo nukentėjęs Afganistanas. Dažnas gyventojas šioje šalyje kenčia badą, o moterys, kurių gyvenimai vis dar smarkiai suvaržyti, neranda, kaip save realizuoti.
Lietuva daug prisidėjo prie Afganistano Goro provincijos atkūrimo. Vienas iš įgyvendintų projektų – namų paukščių ūkių steigimas. Goro provincijoje net 70% žmonių gyvena kaime, todėl tokie ūkiai jiems gyvybiškai būtini . Dėl maisto krizės daugelis Afganistano šeimų negalėjo įsigyti net pačių būtiniausių maisto produktų, todėl naminių paukščių auginimas reiškė ne tik naują užsiėmimą, bet ir daugiau maisto ant nepriteklių patiriančių šeimų stalo.
Įgyvendinant projektą net 20 Goro provincijos Čagčarano rajono skurdžiai gyvenančių moterų gavo po 20 vištų ir buvo išmokytos, kaip jas tinkamai prižiūrėti. Moterų kiemuose buvo pastatyta po vištidę, jos išmokytos laiku lesinti paukščius ir skiepyti juos nuo ligų.
Skurdžiai besiverčiančios moterys gavo trigubą naudą: naują pajamų šaltinį, būdą, kaip save realizuoti ir daugiau maisto. Afganistanietės buvo skatinamos vištų kiaušinius parduoti vietos turguje, todėl šviežių kiaušinių dabar gali įsigyti ir kiti Goro provincijos gyventojai.
2. Vienas susitikimas, suvienijęs trijų skirtingų tautų moteris
Lietuvoje moterys gali džiaugtis savo laimėjimais, įvairiais pomėgiais ir galimybe rinktis, kaip jos nori gyventi. Mūsų šalyje moterų nevaržo religiniai įsakai ar baimė likti be darbo. Tačiau kai kuriose šalyse moterų lygybė vis dar skamba kaip nepasiekiama svajonė. Vis dėlto kartu moterys yra stipresnės. Siekdamos tai įrodyti Lietuvos, Gruzijos ir Palestinos moterys, aktyviai kovojančios dėl savo teisių, susirinko į lygių galimybių forumą Vilniuje.
Lietuvos lygių galimybių centras Vilniuje surengė moterų forumą „Įgalinimas per dalijimąsi: moterys (po)konfliktinėse situacijose“ ir į jį pakvietė viešnias iš Gruzijos ir Palestinos. Per forumą Lietuvos moterys užmezgė kontaktus su Palestinos moterimis, kurioms šiuo metu ypač reikalinga parama ir stiprių moterų sėkmės istorijų pavyzdžiai.
Forumo metu Lietuvos, Palestinos ir Gruzijos moterys dalijosi patirtimi – vienos pasakojo apie patirtį kovojant už lygias galimybes, kitos atskleidė savo išgyvenimus, kurie, kartais ir skausmingi, skatina siekti aukštesnių tikslų kelyje į lyčių lygybę. Visos forumo dalyvės turėjo ką papasakoti: vienos jų kentėjo dėl nelygybės profesiniame gyvenime, kitų asmeninį gyvenimą varžė religija.
Keturias dienas trukusiame forume moterys pristatė keturias publikacijas lyčių lygybės tema, kurios buvo išverstos į gruzinų, arabų ir lietuvių kalbas. Gruzijos kino kūrėja pristatė savo sukurtą filmą, raginantį kovoti už moterų teises. Šia informacija forumo dalyvės pažadėjo dalytis ir savo šalyse, kad geroji praktika pasklistų kuo plačiau ir imtų veikti. Didžiausia dovana Palestinos ir Gruzijos moterims, dalyvavusioms forume, buvo paskata kovoti už savo teises ir kurti gyvenimą, kuris nepriklauso nuo kitų įtakos.
3. Tris šalis suvienijo teisingumo siekis
Moldovos ir Ukrainos žmonės nori turėti tokius teismus, kuriais galėtų pasitikėti. Lietuvos įgyvendintas vystomojo bendradarbiavimo projektas padėjo siekti šio tikslo.
Paramą gaunančios šalys Moldova ir Ukraina vis dar susiduria su korupcija teisingumo sistemoje. Atsižvelgdami į šią problemą, Lietuvos teisininkai vykdė vystomojo bendradarbiavimo projektą ir prisidėjo prie Moldovos ir Ukrainos teisingumo sektorių reformavimo. Įgyvendinant projektą ypač daug dėmesio skirta prokuratūroms ir kovai su korupcija. Siekiama, kad Moldovos ir Ukrainos teisinis sektorius atitiktų europinius standartus.
Įgyvendinant šį projektą, Lietuvos, Ukrainos ir Moldovos teisininkai susirinko į forumą Vilniuje, kur dalijosi gerąja patirtimi, diskutavo apie priemones, galinčias užtikrinti teisingumo sistemos skaidrumą. Reformuojant teisingumo sektorių Ukrainai ir Moldovai aktualūs teisės aktai buvo išversti į rusų kalbą, kad juos galėtų suprasti daugiau žmonių.
Skaidri ir sąžininga teismų sistema šioms šalims ypač svarbi. Teisinių paslaugų modernizavimas pagal europinius standartus Ukrainai ir Moldovai labai svarbus einant vakarietiškų vertybių kelių.
4. Lietuviai padeda gruzinams auginti bites
Lietuviai nuo seno didžiuojasi savo bitininkystės tradicijomis. Dabar galime didžiuotis ir tuo, kad savo unikalia patirtimi galime pasidalyti ir su kitomis šalimis. Viena jų – nuo karinių konfliktų nukentėjusi Gruzija, kuriai itin svarbu atsitiesti ekonomiškai, išmokti įsilieti į Europos rinką bei gebėti produktyviai išnaudoti šalies išteklių potencialą.
Lietuva Gruzijoje įgyvendino edukacinį ir verslumą skatinantį projektą kurio metu bitininkai iš Lietuvos surengė bitininkystės mokymus trijuose Gruzijos ūkiuose.
Projekto rezultatai viršijo lūkesčius– daugiau kaip 50 bitininkų Gruzijoje jau žino, kaip tinkamai prižiūrėti bites, nustatyti medaus sudėtį, žymėti medų Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiomis etiketėmis. Nuo šiol jie gali puoselėti bitininkystės tradicijas ir perduoti savo žinias kitiems. Bitininkai gavo ne tik žinių, bet ir avilių bei būtinų įrankių bitėms prižiūrėti.
Planuojama, kad kasmet apmokyti ūkiai didins avilių skaičių ir galės jais pasidalyti su kitais ūkiais. Nuo šiol Gruzijoje išgaunamas aukštus standartus atitinkantis medus, kuris gali būti eksportuojamas į Europos rinkas. Gal jo paragausi ir tu?
5. Moldovos „kaimo širdis“ ėmė plakti lietuvių dėka
Galime didžiuotis , kad Lietuvoje turime vieną žaliausių sostinių visoje Europoje – Vilnių. Todėl padedame ir kitoms Europos šalims susikurti jaukią ir saugią poilsio ir linksmybių erdvę gamtoje. Viena iš tokių šalių, Moldova, gali džiaugtis nauju parku.
Žmonės, patys kūrę savo kaimo parką, dabar dažnai leidžia laiką jaukioje žalioje erdvėje, kur grynas oras ir švari aplinka. Vietos senjorai džiaugiasi, kad parke jiems netrūksta suolelių popietės poilsiui, o vaikai gali žaisti specialiai jiems įrengtose žaidimų aikštelėse.
Projekto lėšomis, kurias skyrė Lietuva, buvo aptverta parko teritorija, sutvarkyta aplinka, padaryti bei plytelėmis iškloti takai, sutvarkyta visa infrastruktūra, reikalinga garbaus amžiaus lankytojams ir patiems jauniausiems parko svečiams. Naujas parkas – dar vienas žingsnelis link modernesnės Moldovos, šalies, kuri ateityje gali tapti visateise Europos Sąjungos nare.
6. Moldovos moterys žengia pirmuosius žingsnius verslo pasaulyje
Nedidelės pietryčių Europos valstybės Moldovos ir Lietuvos istorinis likimas panašus. Kaip ir lietuviams, moldavams buvo nelengva išsikovoti nepriklausomybę, todėl mums bendros ne tik pergalės, bet ir įvairios problemos. Viena iš jų – lyčių lygybė ir moterų padėtis visuomenėje. Džiugu, kad lietuviai lyčių lygybės klausimais jau pakankamai pažengę, kad galėtų padėti tautoms, kuriose lyčių lygybė išlieka didelė problema.
Praėjusiais metais nevyriausybinė organizacija „NGO CONSENS Centre of Economic and Social Policies from Singerei, Moldova“, padedama lietuvių, Moldovoje vykdė projektą, kurio tikslas buvo paskatinti moteris susikurti savo asmeninį pajamų šaltinį. Projekto organizatoriai moteris iš Singerei rajono kaimų mokė, kaip veiksmingai pradėti, plėtoti ir prižiūrėti privatų verslą. Projekto dalyvių skaičius pralenkė bet kokius organizatorių lūkesčius. Mokymais susidomėjo net 60 moterų iš įvairių Singerei rajono šeimų.
Moterų verslumo skatinimas Moldovos regionuose ypač svarbus, kad šeimos įgytų dar vieną šeimos maitintoją ir pajamų šaltinį. Be to, nuosavas verslas pozityviai skatina moterų ambicijas bei savarankiškumą.
7. Lietuviams rūpi Afganistano gyventojų sveikata
Nuo karo nukentėjusios šalys– labiausiai nuvargintos ir pažeidžiamos. Joms gyvybiškai būtina kitų šalių parama. Net ir mažas indėlis, padedantis įgyvendinti pačius paprasčiausius gyventojų poreikius – didelė dovana karo paliestiems žmonėms. Nuo karo nukentėjęs Afganistanas – šalis, prie kurios atkūrimo prisideda ir Lietuva. Afganistano žmonėms lietuviai padėjo rekonstruoti ligoninę.
Goro provincija Afganistane – viena skurdžiausių. Nepaisant to, po sėkmingų atkuriamųjų ligoninės darbų Goro provincijos gyventojai gali džiaugtis modernia Čagčarano ligonine. Ligoninės atkūrimas – vienas svarbiausių lietuvių Afganistane įgyvendintų darbų.
Darbai Goro provincijoje būtų vykę ne taip sklandžiai, jei ne lietuvių kruopščiai parengta ligoninės galimybių studija ir techninis projektas. Tinkamai pasiruošus, atkuriamieji darbai vyko sparčiai, o lietuvių bendradarbiavimas su vietos karo medikais leido kurti tokią ligoninę, kuri atrodytų patikima Goro provincijos gyventojams.
Įgyvendinus projektą Čagčarano ligoninė pasikeitė neatpažįstamai. Renovavus vandentiekio ir nuotekų sistemą, sutvarkius elektros instaliaciją, gydytojų darbo nebetrukdo techniniai nesklandumai. Džiugu, kad pastatytas vandens bokštas, skalbykla, ambulatorinė klinika, laikinieji pastatai ir tualetai ypač pagerino tiek gydytojų, tiek ligonių kasdienybę.
8. Vienas telefono numeris padeda šimtams Ukrainos žmonių
Lietuva jau ne kartą įrodė savo solidarumą su Ukraina, kuri yra draskoma karinių konfliktų, o jos piliečiai patyria ne tik fizinį smurtą, bet ir nepakeliamą emocinę naštą po įvairių netekčių. Lietuva Poltavoje įsteigė emocinės pagalbos telefono liniją tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems nuo karinių veiksmų asmenims.
Nemokamu pagalbos telefonu gali pasinaudoti vis daugiau nuo karo nukentėjusių žmonių, nes projektas kiekvieną dieną plečiasi.
Emocinės pagalbos linijos „Unija 1219“ įsteigimas parodė, kokia yra nuoširdaus pokalbio ir supratimo galia. Psichologų pagalba vos per du pirmuosius mėnesius pasinaudojo daugiau kaip 100 karių, žuvusiųjų artimųjų ar kitaip paliestų karo žiaurumo Ukrainos piliečių. Šio projekto idėja kilo bendradarbiaujant su antiteroristinės operacijos (ATO) kariais Ukrainoje, todėl organizatoriai ir prie telefonų dirbantys savanoriai turėjo galimybę situaciją pažinti iš arti ir suprasti svarbiausius su karu susidūrusių žmonių emocinius poreikius.
Vykdant emocinės pagalbos linijos „Unija 1219“ projektą sukurtos ir vietos sąlygoms pritaikytos priemonės, kurios leidžia teikti tik kokybiškas paslaugas. Šios priemonės bus įtrauktos į bendrą reabilitacijos sistemą Ukrainoje. Juk kai nori būti išgirstas, svarbiausia, kad atsirastų tas, kas tave išklausytų.
9. Ukrainoje žuvis ėmė veisti visiškai kitaip
Lietuva visada didžiavosi savo laimėjimais žemės ūkio srityje. Jau galime pasigirti sugebėjimu ne tik naudotis gamtos turtais, bet ir juos gausinti. Deja, kai kurioms šalims tokių vertingų žinių vis dar trūksta, viena iš jų – kaimyninė Ukraina. Tiek Lietuva, tiek Ukraina išvagotos upių ir ežerų, todėl Lietuvos žuvivaisos specialistai nutarė pasidalyti su Ukrainos žmonėmis patirtimi žuvivaisos srityje.
Ukrainos žuvininkystės specialistai buvo mokomi, kaip taisyklingai veisti žuvis ir tausoti žuvies išteklius.
Lietuvos žuvivaisos specialistai lankydamiesi Ukrainoje stengėsi perduoti kuo daugiau žinių, kaip tinkamai veisti žuvį ir kontroliuoti žvejybą. Ukrainoje dirbantiems žmonėms šie mokymai pasirodė labai vertingi, todėl netrukus jie apsilankė ir Lietuvoje. Projektas leido Ukrainos žuvininkystės specialistams susipažinti su Europos Sąjungos reikalavimais ir įgyti vertingos patirties modernizuojant šalies ūkį.
Projektas paragino Ukrainos žuvininkystės sektoriaus organizacijas bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis ir kartu siekti saugoti gamtą – visų mūsų namus.
10. Baltarusijos universitetas rado naujus namus
Žinodami, koks svarbus kiekvienam šiuolaikiniam žmogui yra išsilavinimas, lietuviai suteikė galimybę pačioje Lietuvos širdyje studijuoti ne tik savo piliečiams, bet ir kaimyninės Baltarusijos gyventojams. Taip nutiko dėl sudėtingos politinės situacijos Baltarusijoje, Minske, kuriame įkurtas Europos humanitarinis universitetas 2004 m. buvo priverstas užverti savo duris.
Praėjus metams nuo universiteto uždarymo, EHU nutarta perkelti į Vilnių. Baltarusių universitetas Vilniuje iki šiol globoja Baltarusijos studentus ir suteikia jiems aukštos kokybės išsilavinimą, rūpinasi, kad studentai universitete jaustųsi patogiai ir saugiai. Studentai mokomi ne tik suprasti skirtingas kultūras, bet ir puoselėti baltarusių kalbą ir tautinius jausmus. Net 70% EHU besimokančių studentų teigia, kad šios studijos įkvėpė juos didžiuotis savo paveldu ir būti aktyviais piliečiais.
Šiuo metu EHU vakarietiškomis vertybėmis pagrįsto išsilavinimo siekia net 1500 studentų. 2015 m. į jį įstojo 206 studentai, iš jų 63 pasirinko magistrantūros studijas. . EHU – tik svečias Vilniuje, jo pagrindinis tikslas grįžti į Minską, tačiau, kol jis bus pasiektas, Lietuva ir toliau rems ir globos šią Baltarusijos mokslo įstaigą.
„Pasaulis vienas“ – tai Užsienio reikalų ministerijos ir DELFI įgyvendintas projektas apie vystomąjį bendradarbiavimą. Vystomasis bendradarbiavimas skatina taiką, ekonominį augimą ir socialinį stabilumą visame pasaulyje. Šios iniciatyvos mažina skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių ir siekia lyčių lygybės.
include("/www/htdocs/projektai/includes/projects/pasaulisvienas/footer.inc"); ?>