LVŽS formaliai iškovojo 54 mandatus Seime, bet priskaičiavus du save išsikėlusiuosius, kurie save sieja su partijos sąrašu – 56. Tai didžiausias vienos partijos laimėjimas pagal mandatų skaičių nuo 1996 m. Tais metais Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) laimėjo 68 mandatus.
Rinkimų rezultatai lemia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taps pagrindine valdančiąją koaliciją formuojančia partija.
Įvardijo, ko tikisi iš partnerių
„Vardan Lietuvos, dėl ko mes dalyvavome šiuose rinkimuose, manau, ir konservatoriai, ir socialdemokratai galėtų dalyvauti (koalicijoje – DELFI). Tačiau iš dabartinių pareiškimų matau, kad yra tam tikros takoskyros. Mes kalbame, kad pagrindinis uždavinys – kad emigracijos mastai pradėtų mažėti, turime demografinę katastrofą, socialinę atskirtį“ , – paklaustas, ko tikisi iš būsimų koalicijos partnerių, vardijo jis.
Pasak R. Karbauskio, pastaruoju metu girdėti daug diskusijų, tačiau reikia nuspręsti, ar išrinkti į Seimą žmonės yra pasiruošę dirbti Lietuvai.
„Vien mūsų frakcija, manau, bus apie 60 žmonių. Dėl nestabilumo ar stabilumo klausimų nebus, klausiame, kiek politikai yra pasiryžę perkopti per asmenines ambicijas. Rinkimai pasibaigė, galima baigti kalbėti lozungais, reikia derinti programas“, – aiškino jis.
Nori ir premjero, ir Seimo pirmininko postų
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis ne kartą yra minėjęs, kad partija į premjerus siūlo partijai nepriklausantį Saulių Skvernelį. Kartkartėmis politikas pamini ir europarlamentaro Bronio Ropės pavardę, kaip galimą kandidatą į ministro pirmininko vietą. Kaip sako R. Karbauskis, tam atvejui, jei valstiečiams žaliesiems tektų ir Seimo pirmininko kėdė.
„Aš manau, kad rezultatas toks, kad abu postai turi priklausyti LVŽS“, – sutikdamas, kad S. Skvernelis gali tapti Seimo pirmininku, o B. Ropė – premjeru, aiškino jis.
Tačiau prezidentės apie tokį sprendimą kol kas jis aiškino neinformavęs, nes dar nesudaręs koalicijos. Kartu jis neatmetė galimybės premjeru siūlyti ir kokį kitą narį be anksčiau įvardytų.
Dalies ministrų pavardes dar slepia
Tačiau įvardyti norimų paskirti ministrų R. Karbauskis aiškino negalintis, esą tai bus pagarsinta po kelių dienų, kai bus sutarta su galimais koalicijos partneriais.
„Mes tikrai tą padarysime kelių dienų bėgyje. Tikrai pasakysime“, – tikino jis.
Savo ruožtu iniciatyvą išrinkti Krašto apsaugos ministrą, panašu, jis pasiryžęs perduoti Daliai Grybauskaitei.
„Mums svarbu, kad Krašto apsaugos ministras gerai sutartų su prezidente. Bet šiandien tokio aptarimo, ką ji norėtų matyti, nebuvo. Kalbėjome, kad labai svarbu dirbti su Prezidentūra tampriai. Manau, mes daug šiuo klausimu konsultuosimės“, – aiškino jis.
Papasakojo apie apsižodžiavimą su G. Landsbergiu ir santykius su S. Skverneliu
Paklaustas apie rinkiminį apsižodžiavimą su G. Landsbergiu, R. Karbauskis aiškino, kad pastaruoju metu jis elgėsi neetiškai ir net juokingai.
„Mes iš to ir pasijuokėme, kad žmogus nelabai suvokia, kad derėsis tie, kurie bus įgalioti. Kaip kita partija gali nurodyti, kas bus derybininkai? Buvo daug rinkiminio šurmulio, daug streso visiems, kilo įtampa“, – aiškino pašnekovas.
Pasidomėjus apie santykius su S. Skverneliu – kartais atrodytų, kad jie kalba skirtingai, R. Karbauskis aiškino, kad taip nėra.
„Mes nekalbame skirtingai. Jei žiūrėsime į esmę, mes visada sutariame. Tačiau nežinau, kur nebūtų mąstymo skirtumų vienais ar kitais klausimais. Tai sveikas procesas, mes esame demokratinė šalis. Bet tai netrukdys mums dirbti kaip komandai“, – aiškino R. Karbauskis.
Nėra visiškai patenkintas nė viena ministerija
Jo teigimu, užsienio politikoje reikėtų stiprinti santykius su Višegrado grupės, Lenkija, Latvija ir kitomis šalimis. Tačiau esą daug pokyčių užsienio politikoje jis neplanuoja.
„Blogesnių santykių su Lenkija nei buvo, nebus. Mes turime pradėti ieškoti kompromisų, negalime priimti spaudimo“, – sakė politikas, kartu pridūręs, kad svarbu įdėti pastangų į santykių gerinimą.
Tačiau, jo teigimu, į registrus neturime įsileisti svetimų raidžių, nors kompromisų galima rasti, pavyzdžiui, dėl jų nurodymo antrajame paso puslapyje.
Pagrindinėmis sritimis, kur tikisi proveržio, jis dar anksčiau įvardijo švietimą, kultūrą, tačiau dabar aiškina, kad jų yra ir daugiau.
„Nėra tokios ministerijos ir srities, kur nereikėtų spręsti kylančių problemų“, – pirmadienį sakė jis.
Įvardijo, kas bus svarbiausia ekonomikoje
Paklaustas apie svarbiausias ekonomines pertvarkas, R. Karbauskis tikino, kad svarbu padaryti taip, kad mes netaptume vieno miesto valstybe.
„Mokesčių politika turi skatinti investicijas į regionus. Turime problemą, kad Lietuvoje kol kas neturime regionų politikos, viską koncentruojame į Vilnių. Šnekant apie investicijų skatinimą, reikia nagrinėti mūsų konkurencinę aplinką“, – teigė jis.
R. Karbauskis sutiko ir su S. Jakeliūno siūlymais dėl antrosios pensijų kaupimo sistemos – ją jis siūlo radikaliai pertvarkyti.
Kvies prisijungti pavienius Seimo narius
R. Karbauskio teigimu, jis prie frakcijos kvies prisijungti ir pavienius Seimo narius. Tarp jų – ir Naglį Puteikį.
„Jis yra pasakęs, kad yra pasiruošęs dirbti mūsų komandoje“, – prasitarė R. Karbauskis.
Tačiau daugiau pavardžių įvardyti jis nesutiko.
Prabilo apie draudimus: alkoholis brangs
Paprašytas pakalbėti apie pokyčius dėl alkoholio rinkos, R. Karbauskis įvardijo kelis aspektus.
„Pirma, alkoholio reklamos draudimas. Pilnas draudimas. Kaip Skandinavijos valstybėse. Jaunimas galės įsigyti alkoholį tik nuo 20-ies. Kitas klausimas – specializuotos alkoholio parduotuvės. Vienintelis klausimas, kuris sukelia didesnę kontroversiją tarp koalicijos galimų partnerių, ar tos parduotuvės turi būti valstybinės, ar privačios. Sakyčiau, turi būti valstybinės“, – aiškino R. Karbauskis.
Jo teigimu, argumentas, kad valstybė tokių parduotuvių nesugebės valdyti, jam nesuprantamas. Šiuos siūlymus, neslėpė jis, įkvėpė Skandinavijos šalių pavyzdys.
„Valstybinėse alkoholio prekybos vietose yra užtikrinama, kad kiekvieno siūlančio savo prekę teisės būtų apgintos. Antkainį ir akcizą nustato valstybė. Ta kaina didės, ji didėja visame pasaulyje“, – tikino jis.
R. Karbauskis taip pat siūlo atidaryti ir valstybines vaistines.
Ketinimas naikinti aukštąsias mokyklas – nesuvokiamas
Kalbėdamas apie pertvarkas švietime, R. Karbauskis aiškino, kad aukštasis mokslas atitinkantiems tam tikrus kriterijus jaunuoliams galėtų būti nemokamas.
Jis toliau kritikavo moksleivių ir studentų krepšelius, tai, kad yra daugybė siūlomų studijų programų.
„Tie, kurie taip sako, kaip tik ir galvoja, kad kažkas kažkam turi atstovauti. Tačiau aš sakau aiškiai, kad mes turime tiek problemų aukštajame moksle, kad šiandien ketinimas naikinti universitetus mums nesuvokiamas. Yra natūralūs procesai, jie vyksta. Mes ieškome specialisto, kuris suvoktų visą švietimo sistemą ir Vilija yra tas žmogus“, – apie kandidatę į švietimo ir mokslo ministres Viliją Salienę kalbėjo jis.
Daugiau dėmesio – kariniam paruošimui
Šnekėdamas apie krašto apsaugą R. Karbauskis aiškino, kad finansavimas šioje srityje turėtų būti didinamas, tačiau pripažino nesantis šios srities specialistas.
„Mes turime padaryti taip, kad mūsų visuomenė būtų pasirengusi bet kuriam atvejui. Turime šauktinių sistemą, manome, kad nepradėję mokytis aukštosiose mokyklose galėtų būti kviečiami į šauktinius, o mūsų rezervas galėtų būti ruošiamas ir aukštosiose mokyklose. Tai būtų integruota į studijų programą“, – tikino jis.
Anot politiko, svarbu paruošti žmones, kurie gebėtų naudoti ginklą, turėtų minimalų karinių žinių pagrindą.
Bus klausimų, kuriais susilaikys
R. Karbauskio teigimu, jis neketina perleisti savo turimų verslo akcijų kažkam kitam, kai ims dirbti politikoje. Jis neigė gandus apie ryšius su Rusija. Esą bendrauja su šios šalies atstovais tik tiek, kiek būtina.
Prieš 1996 m. rinkimus viešai paskelbtoje biografijoje apie R. Karbauskį rašoma: „1993 m. įsteigė bendrovę „Agrokoncernas“. Jos prezidentu dirba iki šiol. „Agrokoncernas“ Lietuvoje atstovauja Vokietijos koncernui BASF, Šveicarijos firmoms „Birchmeier“, „Felco“, Rusijos koncernui „Acron“. Pastaroji – viena didžiausių trąšų gamintojų kaimyninėje valstybėje ir visame pasaulyje. Ją valdo vienas iš turtingiausių Rusijos verslininkų Večiaslavas Kantoras (2,6 mlrd. JAV dolerių vertės turtas, 33-ia vieta „Forbes“ turtingiausiųjų sąraše). Šis su Kremliumi siejamas oligarchas neseniai trečią kartą išrinktas Europos žydų kongreso prezidentu. Per susitikimą su juo Vladimiras Putinas pakvietė nuo Europoje esą kilusios naujos antisemitizmo bangos bėgančius žydus į Rusiją.
„Tikrai nedirbsiu Kaimo reikalų komitete, kad išvengčiau galimų konfliktų, susilaikysiu, kai bus balsuojama. Nenorėčiau, kad būčiau įtariamas įtaka vienu ar kitu klausimu“, – sakė jis.
Paprašytas paaiškinti, kodėl nesieks jokio posto, R. Karbauskis aiškino, kad Seimas nevykdo parlamentinės kontrolės, nes jis – labai silpnas, tad jis nori tai pakeisti.
„Seimas šiandien buvo neįgalus kontroliuoti Vyriausybę. Jei Seime bus visų partijų vadovai, kurie išvedė partijas į Parlamentą, tokiu atveju Seimas bus labai stiprus“, – lūkesčiais dalijosi jis.
Jaučia absoliutų prezidentės pasitikėjimą
Remiantis Konstitucija, ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria prezidentas ir paveda jam sudaryti Vyriausybę. Tai reiškia, kad Vyriausybės formavime aktyviai dalyvaus ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Po susitikimo su šalies vadove pirmadienio rytą LVŽS pirmininkas R. Karbauskis sakė, kad kalbėta apie tenkančią atsakomybę bei Lietuvos problemas.
„Buvo šiltas pokalbis“, – teigė R. Karbauskis, pridūręs, kad jaučia „absoliutų“ prezidentės pasitikėjimą.
R. Karbauskis tvirtino, kad prezidentė gerbia LVŽS teisę sudaryti koaliciją.
„Jokios kalbos apie tai, kaip ji mato koaliciją, nebuvo, kalbėjomės apie tai, kad koaliciją reikės sudaryti ir mes turime iniciatyvos teisę. Prezidentė mūsų teisę gerbia“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Tačiau to, kad buvo pasikviesti ir konservatoriai, jis aiškina nelaikantis ženklu esą tai tereiškia, kad abi partijos laimėjo rinkimus.
Svarsto apie didžiąją koaliciją
Jis teigia vis dar matantis galimybę didžiajai koalicijai, kurioje dalyvautų jo partija, taip pat Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Lietuvos socialdemokratų partija.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas sako kol kas kitų koalicijos variantų nesiūlantis. Jo manymu, deryboms su konservatoriais galėtų vadovauti Rima Baškienė, su socialdemokratais – Stasys Jakeliūnas.
Tai gana iškalbingas ir galbūt socialdemokratus suerzinsiantis gestas: S. Jakeliūnas dirbo premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju, bet pasitraukė iš pareigų dėl nesutarimų. Tiesa, A. Butkevičius yra sakęs, kad S. Jakeliūno buvo paprašyta išeiti.
Įvardijo galimus ministrus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis rinkimų naktį sakė, kad 31 mandatą iškovojusi jo partija neatmeta galimybės dirbti opozicijoje. Beje, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šiuose rinkimuose pasirodė net blogiau nei 2012 m. Tuomet jie laimėjo 33 vietas Seime.
R. Karbauskio siūlymai į ministrų postus:
Premjeras – Saulius Skvernelis arba Bronis Ropė
1. Aplinkos ministerija – Kęstutis Navickas
2. Energetikos ministerija – Virgilijus Poderys
3. Finansų ministerija – Stasys Jakeliūnas
4. Krašto apsaugos ministerija – paliks siūlyti prezidentei
5. Kultūros ministerija – Liana Ruokyte Jonsson
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – nenurodė
7. Susisiekimo ministerija – nenurodė
8. Sveikatos apsaugos ministerija – Aurelijus Veryga
9. Švietimo ir mokslo ministerija – Vilija Salienė
10. Teisingumo ministerija – nenurodė
11. Ūkio ministerija – Mantas Katinas
12. Užsienio reikalų ministerija – Petras Vaitiekūnas
13. Vidaus reikalų ministerija – nenurodė
14. Žemės ūkio ministerija – Bronius Markauskas
