JAV vyriausiasis atstovas prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Danielis Baeris pranešė „Reuters“, kad Vašingtonas pritaria pasiūlymui tęsti dialogą su Rusija siekiant didinti skaidrumą, bet nepatikliai vertina naujas sutartis šiame etape.
„Mes susitelksime į jau galiojančias sutartis ir stengsimės užtikrinti, kad jos funkcionuotų taip, kaip turėtų funkcionuoti, taip pat spręsime visas rimtas iškylančias problemas“, – pasakė D. Baeris duodamas interviu „Reuters“ Berlyne prieš ESBO susitikimą netoliese esančiame Potsdame.
„Dabartiniame kontekste, kai Rusija pažeidžia daugybės anksčiau sudarytų sutarčių sąlygas, naujų sutarčių su ja galimybes derėtų vertinti atsargiai“, – pasakė jis.
D. Baeris pabrėžė, kad Rusija nutraukė savo dalyvavimą Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (angl. Conventional Armed Forces in Europe – CFE) bendros konsultavimo grupės susitikimuose, nebesilaiko nei 1992 m. atviros oro erdvės susitarimo, nei 1990 m. Vienos sutarties sąlygų – informacijos suteikimo ir abipusio kariniame sektoriuje naudojamų įrenginių patikrinimo.
D. Baerio komentarai yra kliūtis iniciatyvai, raginančiai sudaryti su Maskva naują sutartį dėl ginklavimosi kontroliavimo. Šią iniciatyvą praeitą savaitę išsakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, kuris pagal rotacijos principą šiais metais pirmininkauja ESBO.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault sekmadienį pareiškė palaikantis Vokietijos pasiūlymą.
F. Steinmeieris įrodinėja, kad naujas ginklavimosi kontrolės procesas taps užtikrinta priemone, kuri leis pasiekti skaidrumą, išvengti rizikos ir kurti pasitikėjimą po to, kai Rusija pažeidė neginčijamus taikos principus, 2014 m. prisijungusi Ukrainai priklausantį Krymo regioną.
Kalbėdamas prieš Potsdame numatytą ESBO susitikimą, F. Steinmeieris pranešė reporteriams, kad 40-ies ESBO valstybių narių (iš viso ESBO priklauso 57 valstybės Europoje, Vidurio Azijoje ir Šiaurės Amerikoje) užsienio reikalų ministrai susirinks aptarti jo pasiūlymo, Ukrainos krizės, augančios terorizmo grėsmės ir kitų klausimų.
„Šiuo metu, kai nebeliko pasitikėjimo tarp Rytų ir Vakarų bei tarp Vakarų ir Rusijos, ypač po Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainoje nerimstant konfliktui, mums reikia intensyvių debatų“, – pasakė F. Steinmeieris.
D. Baeris pareiškė, kad labai svarbu pasiekti ilgalaikį ugnies nutraukimą konflikte su separatistais Rytų Ukrainoje, kad Maskva ir Kijevas galėtų regione surengti laisvus ir sąžiningus vietos rinkimus, kaip numatyta vienoje iš svarbiausių 2015 m. Minsko taikos sutarties sąlygų.
Pasak jo, siekiant ugnies nutraukimo, Maskva yra „lemiamas kintamasis“, nes tik Kremlius gali įsakyti prorusiškiems separatistų kovotojams pasitraukti iš Rytų Ukrainos ir atitraukti savo ginkluotę.
