Susitikime antradienį su JT biuro Ženevoje generaliniu direktoriumi Michaelu Molleriu aptartos Ženevoje vykstančios daugiašalės derybos dėl Sirijos konflikto politinio sprendimo. L.Linkevičius taip pat paragino neprarasti dėmesio Ukrainai, kurioje dėl patiriamos agresijos vykstantis konfliktas gali tapti dar vienu užsitęsusiu konfliktu, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Ministras taip pat pristatė Lietuvos pasiekimus JT Saugumo Taryboje bei su M.Molleriu aptarė jų tolesnį įgyvendinimą JT sistemoje – žurnalistų saugumo, civilių apsaugos konfliktuose klausimų kėlimą. Dar aptarta JT sistemos reforma.
Šiais metais minima Lietuvos narystės JT 25 metų sukaktis, tad L.Linkevičius ta proga pakvietė JT biuro Ženevoje generalinį direktorių atvykti į Lietuvą bei padėkojo už galimybę skaitmenizuoti Lietuvos dokumentus saugomuose Tautų Lygos archyvuose.
Susitikime su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru Zeidu Ra‘ad al Husseinu ministras išreiškė susirūpinimą dėl vis blogėjančios žmogaus teisių situacijos Rytų Ukrainoje bei negerėjančios Krymo totorių padėties. Pasak pranešimo, JT komisaras padėkojo Lietuvai už paramą Žmogaus teisių stebėjimo misijai Ukrainoje ir JT specialiajam pranešėjui Baltarusijai Miklosui Haraszti.
Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras taip pat įvertino principinę Lietuvos poziciją nenuolatinės narystės JT Saugumo Taryboje metu dėl konfliktų sprendimo, civilių apsaugos, kovos su smurtu prieš moteris ir seksualinių nusikaltimų, pažymima URM pranešime.
L.Linkevičius dar susitiko ir su Pasaulio ekonomikos forumo vykdančiuoju direktoriumi Espenu Barthu Eide. Su juo diskutuota apie Europoje kylančias naujas grėsmes – hibridinius konfliktus ir pabėgėlių krizę. Taip pat aptarta Ukrainos patiriama agresija bei sėkmingų Kipro susivienijimo derybų perspektyvos.
Ministras taip pat atidarė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 31-osios sesijos proga vykusį paraštinį renginį „Kaip išplėsti pilietinės visuomenės erdvę Rytų partnerystės regione?“, kuriame akcentavo pilietinės visuomenės vaidmenį ir sąveiką su vyriausybe teisėkūros procese bei demokratiniuose rinkimuose. Ministras pažymėjo, jog vyriausybė savo ruožtu turi būti atvira ir gerbti įstatymų viršenybę bei žmogaus teises. „Reikia kurti visuomenei palankią aplinką, skatinančią viešą ir atvirą dialogą tarp pilietinės visuomenės ir valdžios“, – teigė ministras.
