Prieš bene laukiamiausią įsimylėjelių šventę, Valentino dieną, paprašėme DELFI skaitytojų pasidalinti savo įspūdžiais iš pasimatymų, kurių pamiršti jie negali iki šiol.
Dalis jų stebina, o kitais gali būti sunku patikėti, tačiau pašnekovai užtikrino, kad visi šie pasakojimai – tikrų tikriausia tiesa.
Nusiduoti norėjo su pažįstamos mama
„Prieš kelerius metus, kai dar lankiau dvyliktą klasę, buvau lojalus vieno naktinio klubo Šiauliuose lankytojas. Jo publika – gal ir ne aukštuomenė ar „visuomenės grietinėlė“, tačiau pasilinksminti mėgdavo, o tai man ir tiko. Vieną vakarą, kiek pamenu, buvo vasario mėnuo, tame klube susipažinau su išvaizdžia blondine. Iškart pastebėjau, kad ji šiek tiek vyresnė už mane (tik po to sužinojau, kiek iš tikro).
Žodžiu, pradėjome bendrauti, vienas dalykas nuvedė prie kito, kol atsidūrėme pas ją namuose. Jau džiaugiausi kaip man tąnakt „pasisekė“ (turbūt suprantate, ką turiu omenyje).
Prisėdome jos buto svetainėje ant sofos, ji įjungė muzikos ir pradėjome glamžytis. Dar šiek tiek išgėrėme ir tada man prireikė nueiti į tualetą. Grįždamas netyčia trinktelėjau durimis.
Kai jau buvome grįžę „prie reikalo“ kažkas pasibeldė į duris, o po to jas ir pravėrė. Ir ką jūs galvojate? Į kambarį įžengė keliomis klasėmis už mane jaunesnė, bet tą pačią mokyklą kaip ir aš lankanti mergina. Pasirodo, tą vakarą ketinau nusiduoti su jos mama. Buvau kaip reikiant įkaušęs ir iš pradžių nelabai supratau, kas vyksta, bet galiausiai įvertinęs situaciją kaip galėdamas greičiau moviau lauk“, – prisiminė iš Šiaulių kilęs Tadas.
Apgirtusią merginą su draugu tiesiog išnešė iš savo kambario
Savo ruožtu viename Vilniaus universitetų studijuoti neseniai baigęs Linas paklaustas apie labiausiai įsiminusius pasimatymus neslėpė – tokių buvo ne vienas.
„Pamenu, per vieną pasimatymą mergina taip stipriai susinervino, kad bendrabučio kambaryje ėmė plėšyti tapetus. Gerai neprisimenu, kodėl, bet tikriausiai dėl to, kad jos nemylėjau ir buvau šaltas.
Kita mergina, su kuria susitikinėjau, pamenu, buvo gerokai įkaušusi ir nenorėjo baigti užsitęsusio pasimatymo, nors rytojaus dieną aš turėjau laikyti egzaminą. Na, tai teko su kambarioku ją išnešti. Dar dabar negaliu pamiršti to garso, kai jos galva dunksėjo į laiptus“, – dabar tokio savo to meto elgesio kiek gėdijosi Linas.
Prancūzas atjaunėti stengiasi dvidešimčia metų
Tiesa, tikrai ne visi įsimintini pasimatymai – tokie siaubingi. Štai Laura iki šiol su šypsena prisimina itin romantiškai su vienu vyru praleistą laiką.
„Mano draugė šiuo metu gyvena Prancūzijoje. Ji labai norėjo, kad ir aš ten persikelčiau, todėl ėmė man ieškoti vyro. Vienam eksperimentui pasirašiau. Su paryžiečiu susitarėme susitikti Prahoje – viduriniame taške tarp dviejų šalių. Nuostabus miestas“, – prisiminė Laura.
Nuostabus, atrodytų, buvo ir draugės parinktas vyras (romantiškas, mėgstantys keliones, turtingas), smagiai prasidėjo ir judviejų pasimatymas, tačiau neilgai trukus mergina sakė pasijutusi tarsi prastame romantiniame filme.
„Tas žmogus tiesiog labai persistengė, bandė patikti per daug. Įsivaizduokite, kai vyras, kuriam daugiau nei 40 metų, bando vaidinti dvidešimtmetį jaunikį. Pavyzdžiui, jis paėmęs skėtį vaidino esą Čarlį Čapliną, vedžiojantį šuniuką, lakstė po parką gainiodamas povus. Pasijutau tarsi pasimatyme su paaugliu, kuris neriasi iš kailio žūtbūt besistengdamas mane sužavėti. Jau po pusdienio pradėjau galvoti, ką su tuo vyru veikiu, jei jis prie manęs net negali būti savimi“, – aiškino ji.
Po to Laura neslėpė pasakiusi draugei, kad daugiau tokioms avantiūroms tikrai nesiryš.
„Baisiau net ne pasimatymai, nors yra buvę ir kai vyrai dėl buvusių žmonų ar draugių jų metu verkia, o kai tau piršliauja. Lietuvoje jei tik draugai sužino, kad neturi antrosios pusės, na ir pareina: „Mes tau tą suradom, tą suradom“. Tai tikrai labai erzina“, – pripažino ji.
Norėjo padaryti staigmeną, bet teko žiemos naktį vienai klaidžioti nepažįstame mieste
Pamiršti pasimatymo, kuris vyko kone prieš dvidešimtmetį, vis dar negalinti prisipažino ir vilnietė Karolina. Moteris pamena – didžiausi kuriozai tuomet nutikdavo dėl to, kad nebuvo naudojami mobilūs telefonai, internetas.
„Kartą sugalvojau padaryti staigmeną tuometiniam savo draugui. Gyvenome skirtinguose miestuose, sumaniau, kad vieną jam svarbią dieną pas jį atvažiuosiu. Žinojau, kur jo namai, darbovietė. Galvojau, nepražūsiu.
Važiavau paskutiniu traukiniu tądien, buvo vakaras, žiema. Atvažiuoju, o namuose jo nėra, darbe taip pat. Į tarpdurį įkišau raštelį ir išėjau pasivaikščioti. Vaikštau, kaip dabar pamenu, po Panevėžį ratu. Praėjo valanda, dvi, trys – nėra.
Pradėjau jaudintis, kur reikės praleisti naktį. Žinote, miestas svetimas, šalta. Paskui prisiminiau, kad šalia Ekrano marių kadaise buvo keramikų dirbtuvėlė ir ja besinaudojantys raktą palikdavo po šalia esančia plyta. Ėjau ten, susiradau tą namelį, aišku, jis nebuvo šildomas, buvo gal jau kokia 1 valanda nakties. Susidėjau taburetes viena šalia kitos – pasidariau improvizuotą lovą ir jau rengiausi eiti miegoti, kai išgirdau, kad kažkas ateina.
Ačiū Dievui, tarpduryje buvau palikusi ir raštelį, kur mano draugas turėtų manęs ieškoti. Jis labai nustebo mane išvydęs. Pasirodo, tą svarbią dieną nusprendė paminėti su draugais, o tie baliai ir užsitęsė“, – prisiminė Karolina.
Abu pralaukė kelias valandas, bet skirtingose vietose
Tai – ne vienintelis nenusisekęs Karolinos pasimatymas. Moteris juokiasi, kad kuriozų jai vis nepavyksta išvengti.
„Buvau darbe, kai man paskambino mano tuomet mylimas žmogus. Buvo Valentino diena, mes susitarėme, kur susitiksime ir kada. Dirbu, pakeliu galvą ir suprantu, kad neatsimenu jokių to pokalbio detalių. Laikmečiu, kai nėra telefonų ir interneto, tai – labai blogai.
Kartais mes susitikinėdavome prie Šiuolaikinio meno centro, todėl nusprendžiau jo laukti ten, o jis, pasirodo, manęs laukė prie Salomėjos Neries gimnazijos. Aišku, tuo metu to nežinojau. Vaikščiojau aplink tą centrą, aplink Rotušę. Situacija buvo tikrai beviltiška. Maža to, diena šalta. Bet aš vis tiek pralaukiau gal dvi valandas, tokia kalta jaučiausi.
Gal sunku patikėti, bet mes po tų kelių valandų vis dėlto susitikome. Gerai nepamenu, bet gal jau ėjau namo, jis taip pat, ir netyčia susidūrėme. Tačiau, aišku, tai buvo labai bjaurus susitikimas. Jo rankose laikoma rožė buvo nušalusi, o mes abu – nepaprastai pikti“, – prisiminė moteris.
Valentino diena baigėsi košmaru
Savo ruožtu kitas DELFI skaitytojas Paulius sakė dar visai neseniai guodęs draugę, kurią vaikinas paliko būtent per Valentino dieną.
„Jis tiesiog buvo keistas. Jie buvo susitarę kažkur kartu važiuoti, romantiškai praleisti laiką, bet tas vaikinas jau nuo pat ryto ją pradėjo ignoruoti. Jai ta diena tikrai buvo labai liūdna. Na, arba tai buvo geras postūmis judėti į priekį“, – juokavo jis.
Skyrybas Valentino dieną stebėjo ir klaipėdietis Povilas. Tuomet, pamena jis, jam buvo gal penkiolika ar keturiolika.
„Vaikščiojome mieste su draugu, kai jis pasakė, kad jo tuometinė mergina labai nori susitikti. Net nepagalvojau, kad vyks kokios dramos, bet, pasirodo, jis planavo su ja greitai išsiskirti. Kažkaip tuomet net nekilo minties, juos vienus palikti, tuo labiau, kad ir draugas sakė, kad greitai baigs. Bet jų pokalbis užsitęsė, o aš įsinorėjau į tualetą. Dabar komiška atsiminti, bet vaizdelis buvo toks: stovi paaugliai, mergina bliauna, vienas vaikinas žiūri į ją nuleidęs galvą, o kitas šalia myža. Aišku, judviejų nepastebėtas nelikau. Su tuo draugu dar šiandien iš tos istorijos pasijuokiam, tačiau merginai turbūt tai tikrai tapo viena košmariškiausių Valentino dienų“, – svarstė Povilas.
Abu gyveno Vilniuje, bet susipažino JAV
Tuo metu vilnietė Ieva pasidalino istorija, kuri nutiko jos draugei. Dar būdama studentė ji sumanė atostogas praleisti JAV, išvyko padedama vienos populiarios mainų programos atstovų.
„JAV ji dirbo užkandinėje, ten tepė sumuštinius. Gyveno kartu su studentėmis iš Rusijos, Rumunijos. Iš jų ir išgirdo, kad netoliese apsistojęs ir dar vienas lietuvis. Jiedu susipažino, pradėjo bendrauti.
Tas vaikinas buvo labai gražus, visos užsienietės jį buvo įsimylėjusios, net pradėjo mokytis lietuviškas dainas dainuoti, kad taip jo dėmesį patrauktų. Tačiau mano draugė su juo bendravo tiesiog kaip su draugu, na, žinote, abu lietuviai, tai ir kalbėti atsirado apie kai. Kai grįžo į Lietuvą, susitiko, nes abu planavo bendrą susitikimą su naujais užsieniečiais draugais.
Jis įvyko, bet jie susitikinėjo ir po to. Po kurio laiko ir susituokė. Iš tikrųjų net kiek juokinga. Abu gyveno Vilniuje, o susipažino JAV“, – romantišką istoriją prisiminė mergina.
Įvardijo kelias taisykles
„Iš pokalbių su draugais ir draugėmis man susidarė įspūdis, kad prieš einant į pirmąjį pasimatymą svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir nerizikuoti. Kadangi daugelis dabar susipažįsta internetu, pirma taisyklė, reikalaukite nuotraukų. Kitaip susitikimas gali baigtis net neprasidėjęs. Labai nejaukiai pasijusite ir Jūs, ir kitas žmogus.
Pavyzdžiui, viena mano draugė nuėjo susitikti su vaikinu, su kuriuo susirašinėjo, ir net išsigando. Ji pasakojo, kad jo dantys buvo labai labai negražūs: vienas ant kito suaugę... Gal tai skamba baisiai: „Kaip žmogų galima rinktis pagal dantis?“, bet ji sakė supratusi, kad su tokiu žmogumi negalėtų net bučiuotis, vien būti šalia jo erzino.
Aišku, tai numatyti sunku, nes, o jei žmogus savo nesišypsančio nuotrauką? Tačiau žinau nemažai pavyzdžių, kai problemų kyla ir dėl, pavyzdžiui, dėl ūgio. Įsivaizduokite, jei maždaug 160 cm ūgio mergina nueina į pasimatymą ir ten pamato dar už ją žemesnį vaikiną. Ta draugė pasakojo iš karto supratusi, kad jiems nieko neišeis. Kavos išgėrė tik iš mandagumo, o vėliau jam nebeatrašė.
Tačiau ne visi taip elgiasi. Pavyzdžiui, turi draugą, kuris pamato, kad labai baisu, apsisuka ir išeina. Pats taip negalėčiau pasielgti, todėl geriau iš anksto visko smulkiai išsiklausinėju“, – patarti, kaip išvengti klaikių pasimatymų, bandė DELFI skaitytojas Kęstutis.
Kai pamatė, kas atėjo į pasimatymą, nusisuko ir apsimetė neegzistuojanti
Savo ruožtu kaunietė Dovilė prisipažino ne kartą dalyvavusi pasimatyme, kuris buvo tiesiog klaikus. Paprašyta įvardinti dažniausiai atbaidančius vaikinų bruožus, ji sakė, kad erzina ne tik per didelis jų iniciatyvumas, pavyzdžiui, vos susitikus prašo duoti ranką ar skuba bučiuotis, bet ir paslaptingumas.
„Pamenu, internetu susirašinėjau su vienu vaikinu, kuris buvo labai panašus į Joe iš „Draugų“ serialo. Na, man – labai gražus. Sėdėjome su draugais bare, kai parašė jis. Pasiūliau ateiti manęs pasitikti ten ir likusį vakarą praleisti dviese kitur. Jis sutiko.
Sėdėjau nekantraudama, nuolat dairiausi, todėl neilgai trukus jį pastebėjau. Bet, o siaube, tas vaikinas buvo gal 160 cm ūgio, gerokai žemesnis už mane. Gėda ir prisiminti, bet apsikeičiau su drauge vietomis, atsukau jam nugarą, kad nepastebėtų, kad esu, ir daugiau niekada nebeatrašiau“, – prisipažino Dovilė.
Prašome Jūsų – papasakokite apie tą Valentino dieną ar nevykusį pasimatymą, kuris baigėsi greičiau nei norėjot ir patarkit kitiems, kokių klaidų nedaryti, norint romantiškai paminėti meilės šventę. Gal afrodiziaku laikomos austrės iš tiesų ne geriausias pasirinkimas vakarienei, o daugybė po namus išdėliotų žvakių, ne tik maloniai šildo, bet ir vašku aplieja kilimus?
Pasidaliję savo patirtimi čia, galėti laimėti prizą!
