Pirmiausiai Jungtinių Valstijų prezidentas padėkojo Estijos žmonėms ir valstybės vadovui. Jis vardijo tiek estų pasiekimus technologijų srityje, tiek indėlį NATO misijose.
„Estija yra viena iš didžiųjų sėkmės istorijų“, - komplimentų negailėjo B. Obama.
Vėliau JAV vadovas perėjo prie rimtesnių užsienio politikos klausimų. „JAV pilnai išreiškia savo įsipareigojimą dėl Estijos saugumo. (…) Estija niekada nebus viena“, - sakė B. Obama.
Rodys raumenis Estijoje
JAV vadovas priminė, kad kuriami Baltijos šalių regiono gynybos planai, o amerikiečiai aiškiai rodo ženklą Rusijai.
„Kalbame ir apie naują iniciatyvą, kurios pagrindu padidės JAV dalyvavimas regione“, - pareiškė B. Obama, pridurdamas, jog šiuo klausimu dirbama ir su JAV kongresu, ir su partneriais Baltijos regione.
Jis taip pat pranešė, kad Estijoje numatomas papildomas JAV karinių pajėgumų parodymas.
„Šiandien galiu pranešti, kad į šią iniciatyvą (JAV pajėgumų stiprinimą Baltijos regione - DELFI) bus įtraukti papildomi karinio oro laivyno pajėgumai“, - teigė B. Obama.
Pasak jo, numatomos pratybos, o „ideali vieta“ joms Estijos karinė oro bazė.
Pirmasis abiem valstybių vadovams užduotas klausimas – kaip apskritai reikalinga laikytis 1997 m. susitarimo tarp NATO ir Rusijos.
T. H. Ilvesas pažymėjo, kad NATO įšaldė savo santykius su Maskva.
„Negalime pasakyti, kad mes dėl to susitarimo negalime imtis jokių veiksmų“, - pažymėjo Estijos vadovas. Jis pabrėžė, kad susitarimas leidžia plėsti NATO veiklos spektrą, mat jame kalba apie „saugią aplinką“, t. y. visiškai kitokią situaciją, nei yra dabar.
Estijos prezidentas taip pat konstatavo, kad Rusija šį dokumentą jau pažeidė.
B. Obama taip pat pastebėjo, kad „aplinkybės akivaizdžiai pasikeitė“.
„Mūsų vienas svarbiausių klausimų – užtikrinti, kad nėra jokių dviprasmybių, kalbant apie 5-ojo straipsnio įsipareigojimus mūsų sąjungininkams“, - pabrėžė JAV prezidentas.
„Mes labai rimtai žiūrime į savo įsipareigojimus“, - pridūrė jis. B. Obamos žodžiais, NATO turi atnaujinti gynybos planus ir peržiūrėti savo veiklos perspektyvas.
Pasak jo, Ukrainoje įvyko tragedija, tačiau sykiu tai padėjo naujai pažvelgti į NATO ir aljanso įsipareigojimus.
Rusija „darys viską“, kad sukliudytų Ukrainos rinkimams
Abiejų prezidentų taip pat klausta, ką dar galima ir reikėtų padaryti palaikant Ukrainą. Karine parama – vienas iš variantų.
B. Obama pažadėjo toliau remti Ukrainos suverenumą ir pažymėjo, kad Maskvos greitu metu nelaukia sankcijų atšaukimas ar susilpninimas.
„Politinė parama (Ukrainai – DELFI) yra gyvybiškai svarbi. (…) Rusija turi aiškiai žinoti, kad sankcijos ir toliau bus taikomos – tol, kol ji pažeidinės susitarimus“, - sakė B. Obama.
Jis pažymėjo, kad Rusijos ekonomika jau patiria sankcijų poveikį, iš šalies bėga kapitalas – ir kol kas šiuos smūgius nuo Rusijos žmonių slepia tik „valstybės kontroliuojama propaganda“.
JAV prezidentas pakartojo, kad Ukrainos separatistai yra „Rusijos apmokomi, Rusijos palaikomi ir Rusijos finansuojami“.
Apie tiesioginę karinę paramą Ukrainai JAV prezidentas nekalbėjo.
Estijos vadovas pažymėjo, kad NATO viršūnių susitikime Velse bus svarstoma tolesnė parama Ukrainai.
„Visų pirma, Ukrainai reikia tęstinės politinės paramos. Vėliau iš šios paramos gimsta sprendimai, susiję su visais kitais dalykais“, - sakė T. H. Ilvesas.
Jis taip pat pabrėžė, kad artėjantys mėnesiai, prieš pirmalaikius parlamento rinkimus, Ukrainai bus labai sunkūs.
„Rusija darys viską, kad būtų susilpninta galimybė šiems rinkimams įvykti“, - prognozavo Estijos vadovas.
Jis taip pat priminė, kad Rusijos pajėgos jau parodė, ką gali padaryti, siekdamos sutrikdyti.
Antausis V. Putinui
Kalbėdamas apie paliaubas Ukrainoje, B. Obama priminė, kad buvo jau ne vienas atvejis, kai Rusijos remiami separatistai sudarytas paliaubas sulaužė.
„Rusija rimtai nežiūrėjo į šį klausimą, apsimetinėjo, kad nekontroliuoja separatistai. O separatistai, kai manė, kad jiems tai naudinga, nesilaikė paliaubų“, - priminė JAV vadovas.
Pasak jo, Rusija turi aiškiais veiksmais parodyti, kad nutraukia savo kišimąsi į pietrytinius Ukrainos regionus.
JAV prezidento žodžiais, Jungtinių Valstijų tikslas yra „stipri, produktyvi, bendradarbiaujanti Rusija“. „Bet tai pasiekti galima tik laikantis tarptautinių normų“, - sakė B. Obama.
„Pastaruosius metus jie ėjo kitokiu keliu. Ir Ukraina yra to įrodymas“, - pridūrė B. Obama, sykiu stebėdamasis „Vladimiro Putino psichologija“. „Įdomu, kokia čia yra pono V. Putino psichologija ir mąstymas. Bet iki šiol matėme tik agresiją“, - įgėlė JAV prezidentas.
Jis nevengė priminti ir skaudžią Europos istoriją bei kruvinus karus, su kurių užuomazgomis yra lyginamas dabartinis Rusijos elgesys.
„Mes iš istorijos matome, kad tokie veiksmai gali būti labai pavojingi. Ir jie pagrįstai kelia nerimą“, - teigė B. Obama.
Anot jo, Ukrainoje stabilumas negalimas, kol Rusija „siunčia savo tankus ir patarėjus separatistams“.
Estijos vadovas neskuba džiaugtis Kijevo ir Maskvos susitarimu
T. H. Ilvesas pasveikino B. Obamą ir išreiškė dėkingumą JAV už paramą. Jis taip pat solidarizavosi su JAV Irako klausimu bei pažymėjo, kad vadinamoji „Islamo valstybė“ kelia milžinišką pavojų saugumui. Vis dėlto daugiausiai dėmesio, kaip ir galima tikėtis, jis skyrė Ukrainai.
„Visi galvoja apie situaciją Ukrainoje, ir kokias pasekmes jis gali turėti Europos saugumui“, - kalbėjo Estijos vadovas.
Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl taikos T. H. Ilvesas linkęs vertinti atsargiai.
„Labai tikiuosi, kad tai tikrai bus tiesa“, - vylėsi Estijos vadovas.
Vėliau tikimasi atskiro B. Obamos pareiškimo.
Iš Estijos, kuri, kaip ir Lietuva bei Latvija, NATO nare tapo 2004 metais, B. Obama trečiadienį vakare išskris dalyvauti Velse vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime.
B. Obamos vizitas Estijoje
B. Obama: Rusija turėtų pakeisti savo kursą ir pasitraukti iš UkrainosJAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį paragino Rusiją pakeisti savo kursą dėl Ukrainos.„Mes pritariame Rusijai, kuri (būtų) stipri ir auganti, ir prisidėtų prie tarptautinio saugumo ir taikos, ir kuri taikiai, su diplomatija spręstų ginčus“, – sakė jis lankydamasis Taline. JAV lyderis pažymėjo, kad „priešingai šiandieninei Rusijos izoliacijai ir ekonominėms bėdoms, tas kelias, kuris apimtų stabilią ir klestinčią Ukrainą, kurios suverenumas gerbiamas, galiausiai nulemtų didesnę sėkmę, galimybes ir pagarbą Rusijai“.„Tas kelias lieka prieinamas Rusijai. Tas kelias atneš tikresnę pažangą Rusijos žmonėms. Bet tai yra kelias, kuris prasideda nuo Rusijos kurso pakeitimo ir pasitraukimo iš Ukrainos, kad ukrainiečiai galėtų patys priimti savo sprendimus“, – sakė B.Obama.Pasak jo, vienas tokių Ukrainos sprendimų būtų „palaikyti stiprius santykius ne tik su Europa, bet ir su Rusija, bet tai turi būti laisvai pasirinkta“.
D. Grybauskaitė: Jungtinių Valstijų ir Europos saugumas yra nedalomasLietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Taline susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Baracku Obama. Kaip informuoja Prezidentūros spaudos tarnyba, susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos valstybių vadovai, aptartas Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityse. Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva ir JAV yra patikimos partnerės, kurios supranta, jog Jungtinių Valstijų ir Europos saugumas yra nedalomas. Šiandien šis principas yra ypač svarbus. Karinė agresija, kurią patiria Ukraina, kelia grėsmę ne tik jos išlikimui, bet ir mūsų saugumui. Lietuva vertina JAV lyderystę užtikrinant Baltijos šalių apginamumą. NATO turi imtis visų priemonių, būtinų Baltijos šalių saugumui užtikrinti ir Rusijos agresijai Europoje sustabdyti. Baltijos šalių vadovai susitiko su JAV Prezidentu prieš rytoj prasidėsiantį NATO viršūnių susitikimą Velse. Jame Lietuva drauge su Latvija ir Estija sieks NATO gynybos planų atnaujinimo, sustiprinto Aljanso gebėjimo greitai reaguoti į grėsmes ir NATO pajėgų buvimo regione. Tam Baltijos valstybėms bus reikalingas ir JAV palaikymas. Šalies vadovės teigimu, JAV yra suinteresuota Lietuvos, Latvijos ir Estijos suverenitetu, teritoriniu vientisumu ir saugumu. Tai pabrėžta 1998-aisiais visų keturių šalių pasirašytoje Baltijos Chartijoje ir dar kartą patvirtinta praeitais metais Vašingtone, JAV ir Baltijos šalių Prezidentų politinėje deklaracijoje.
Talinas per B. Obamos vizitą
NATO susitikime tikimasi sprendimų dėl Aljanso rytinio sparno sustiprinimo Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas trečiadienį išreiškė viltį, kad kitą dieną Velse prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimta sprendimų, kurie padės sustiprinti Aljanso rytinį sparną.Estijos lyderis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Taline viešinčiu JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), jog dėl Rusijos numanomo vaidmens Ukrainos krizėje „NATO akis į akį susiduria su nauja padėtimi saugumo srityje“.„Rusija privalo pripažinti esanti to konflikto šalis“, – pabrėžė T.H.Ilvesas.„Talinas tikisi, kad NATO viršūnių susitikime bus paskelbta apie pasiruošimą sustiprinti (Aljanso) rytų sparną“, – pridūrė jis.T.H.Ilvesas padėkojo Jungtinėms Valstijoms, atsiuntusioms savo karių į Estiją, taip pat už Vašingtono indėlį užtikrinant Baltijos šalių saugumą.
Obamą per vizitą Estijoje lydi Rice ir Nuland Į Taliną trečiadienį su vienos dienos vizitu atvykusį JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą), be kitų delegacijos narių, lydi jo patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice ir valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland.Po atvykimo B.Obama pirmiausia Kadriorgo rūmuose susitiko su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu.
Taline viešintis Obama pasirašė prezidentūros svečių knygoje Prie Kadriorgo rūmų Taline su garbės sargyba sutiktas JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) prieš derybas su prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu) Pasiuntinių salėje pasirašė garbės svečių knygoje.„Man garbė lankytis Estijoje - šalyje, kuri rodo, ką gali drauge pasiekti laisvi žmonės. Stiprinkime mūsų draugystę dėl ateities kartų“, - parašė B.Obama svečių knygoje.B.Obama yra antrasis valstybės vadovo pareigas einantis Amerikos prezidentas po George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo), apsilankęs Estijoje.G.W.Bushas čia viešėjo 2006-aisiais.
Neatrodė stiprus užsienio politikoje L. Kasčiūno žodžiais, B. Obama neatrodė kaip itin stiprus prezidentas užsienio politikoje, tačiau būtent jo vadovavimo metu galima laukti stipresnės NATO pozicijos Baltijos šalyse. Tiesa, politologas primena, kad kiekvienas pareiškimas apie galimus NATO pajėgumų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje stiprinimą iškart susilaukia Rusijos atsako: Kremlius pareiškia, jog tai traktuoja kaip agresiją ir paskatą „ginklavimosi varžyboms“. L. Kasčiūno žodžiais, taip žinutė siunčiama ir ES didžiosioms valstybėms, kurios nelinkusios palaikyti pozicijų rytiniame NATO pakraštyje stiprinimo.L. Kasčiūnas negaili kritikos B. Obamos užsienio politikai. Esą į JAV vidaus reikalus susitelkęs prezidentas apleido svarbias pozicijas užsienyje. Analitikas neslepia manantis, jog jeigu JAV prezidento rinkimus būtų laimėjęs Johnas McCainas, „Rusijos Ukrainoje nebūtų“.
L. Kasčiūnas: taika Ukrainoje nebus nemokamaRytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas specialioje LRT televizijos laidoje, skirtoje B. Obamos vizitui, pastebėjo, kad pranešimus apie susitarimą dėl taikos Ukrainoje reikėtų vertinti su atsarga. Anot jo, būtų naivu tikėtis, kad susitarimas Ukrainai nekainuos. Esą tikėtina, kad bus stumiamas Kremliaus reikalavimas dėl Donbaso regiono autonomijos.
D. Grybauskaitė regi paramą Baltijos šalimsTrečiadienį paskelbtame interviu LRT radijui D.Grybauskaitė sakė, kad JAV prezidento vizitas parodo, jog „jis supranta regioninę problemą ir grėsmes, kylančias iš Rusijos elgsenos Europoje“.„Tai yra gerai, nes mes, trys Baltijos šalys, turėdamos tokią paramą, galime optimistiškai žiūrėti į tuos sprendimus, kurie yra numatomi NATO viršūnių susitikime“, - sakė šalies vadovė.Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva tikisi, kad „iškilus grėsmei, JAV bus ta šalis, kuri pirmoji išties pagalbos ranką kartu su NATO šalimis“.Lietuvos prezidentė taip pat išsakė viltį, kad JAV apsispręs liberalizuoti skalūnų dujų eksportą, ir įrengus tinkamą infrastruktūrą jos po poros metų galėtų pasiekti Europą, įskaitant Lietuvą.„Dvejų-trejų metų laikotarpyje tikrai JAV bus Rytų Europoje su savo skalūninėmis dujomis. Taip, mums tai labai svarbu, tai visiškai padarys perversmą dujų rinkoje Europoje ir net pasaulyje. Todėl turint suskystintų dujų terminalą, tai mums būtų didžiulė parama, energetinės nepriklausomybės užtikrinimo parama“, - sakė D.Grybauskaitė.
Talinas JAV prezidento kalbą galės stebėti didžiuliame ekrane Laisvės aikštėje Estijos sostinėje trečiadienį viešinčio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) viešą kreipimąsi bus galima tiesiogiai stebėti dideliame ekrane Talino centrinėje Laisvės aikštėje.Per šį ekraną taip pat bus rodoma prieš B.Obamos kalbą planuojama spaudos konferencija su JAV vadovu.Spaudos konferencijos transliacijos pradžia numatyta maždaug 11 val. 40 min. (ir Lietuvos laiku), o kalbos, kurią B.Obama pasakys koncertų rūmuose „Nordea“, - 16 val., praneša portalas ERR.ee, kuris priduria, jog tai tėra orientacinis laikas ir jis dar bus tikslinamas.Aukšto rango B.Obamos padėjėjai sakė, kad prezidentas savo itin simbolinėje kalboje aiškiai pareikš, jog Jungtinės Valstijos laiko neliečiamu NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį Aljanso narių kolektyvinę gynybą, ir netoleruos jokių Rusijos veiksmų prieš Amerikos sąjungininkus.
Estijos URM vadovas: B. Obamos vizitas patvirtina glaudų sąjungininkių ryšį Estijos užsienio reikalų ministras, trečiadienį ryte Talino oro uoste sutikęs vizito į šalį atvykusį JAV vadovą, sakė, kad Amerika yra artima Estijos sąjungininkė, o prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) apsilankymas čia NATO viršūnių susitikimo Velse išvakarėse tai patvirtina.„Nors šiuo metu saugumo klausimai yra svarbiausi, Estija gerai bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis ir kitose srityse - ginant žmogaus teises ir skatinant demokratiją pasaulyje, taip pat kibernetinės gynybos reikaluose“, - sakė Estijos diplomatijos vadovas Urmas Paetas (Urmas Pajetas).Pasak ministro, turint galvoje ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, svarbu kalbėti apie tai, kad sąjungininkių buvimas Baltijos regione padidės, o pastaraisiais mėnesiais priimti sprendimai bus ilgalaikiai.„Rusijos elgesys - jėgos naudojimas, Krymo aneksavimas - smarkiai pakeitė saugumo situaciją Europoje, ir tai turės ilgalaikį neigiamą poveikį“, - sakė U.Paetas, pabrėždamas JAV įsipareigojimo užtikrinti regiono saugumą svarbą.„JAV veiksmai neabejotinai yra puikus pavyzdys daugeliui kitų NATO narių“, - pažymėjo Estijos URM vadovas.
Analitikė: B. Obama atvyko nuraminti Baltijos šaliųAnkstų trečiadienio rytą į Taliną atvyko JAV prezidentas Barakas Obama. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docente, saugumo analitikė Margarita Šešelgytė „Žinių radijui“ teigė, jog prieš 12 metų Lietuvoje viešėjusio Džordžo Bušo, jo lankymasis Rygoje, Latvijoje 2005-aisiais ir dabartinio JAV prezidento vizitas Estijoje yra iš dalies panašūs.„Kai Lietuvoje lankėsi D.Bušas, viskas buvo susiję su panašiais dalykais – NATO ir iš dalies su Rusija. Juk jis tada atvyko iš Sankt Peterburgo, kur buvo susitikęs su Rusijos vadovu, kurį bandė nuraminti dėl naujų narių stojimo į NATO. Dabar mes vėl matome situaciją, kada JAV prezidentas atvyksta į Baltijos valstybes raminti mus dėl susiklosčiusios situacijos su Rusija. Tai tas kontekstas saugumo prasme yra panašus“, - „Žinių radijui“ sakė saugumo analitikė. M.Šešelgytė teigė, jog jeigu Taline bus pasakyta, kad 1997 metų susitarimas tarp NATO ir Rusijos, kuriame kalbama apie draudimą steigti naujas karines bazes naujose valstybėse narėse, neteko prasmės, tai bus rimtas pagrindas steigti karines bazes Baltijos šalyse. Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val.
BBC televizija rodo, kad B. Obamos lėktuvas jau nusileido Taline. Lėktuvas trečiadienį 6 val. 25 min. vietos laiku nutūpė Talino Lennarto Meri oro uoste.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
