Nuo pavasario Rusijos piliečių džiugesys dėl Krymo prijungimo silpsta, vis mažiau žmonių pateisina šalies vadovybės veiksmus, sumažėjo ir tokių, kurie pasirengę gauti mažesnes pajamas, kad būtų finansuojamas naujasis šalies regionas, praneša RBK.
Rugpjūčio apklausos duomenimis, Krymo prijungimu besidžiaugiančiųjų skaičius per keturis mėnesius sumažėjo nuo 23 iki 16 procentų. Mažiau ir tokių piliečių, kurie paklausti apie Krymo susigrąžinimo keliamus jausmus, deklaruoja pritarimą Rusijos vadovybės sprendimams – dabar tokių respondentų tik 40 procentų, kai kovą buvo 47 procentų.
Džiaugiasi, kad pagaliau įsigalėjo teisingumas ir didžiuojasi savo šalimi atitinkamai 30 ir 37 procentai – šios proporcijos nuo pavasario nepakito. Neigiamas emocijas (nepritarimą, protestą, gėdą) ir toliau jaučia 9 procentai apklaustųjų.
Nuo pavasario pasikeitė respondentų požiūris ir į tai, kaip pusiasalio atplėšimas priimamas pačioje Ukrainoje – Rusijos gyventojai suvokia, kad priešiškumas iš kaimynų pusės auga. Rugpjūtį tik 9 procentai atsakė, kad kaimyninės šalies piliečiai nejaučia neigiamų jausmų Rusijos atžvilgiu. Kovo pabaigoje šis rodiklis siekė 17 procentų.
23 procentai apklaustųjų įsitikinę, kad šis žingsnis sukelia ukrainiečių neapykantą tik Rusijos vadovybės atžvilgiu, 38 procentai kalba apie neapykantą apskritai Rusijai. Kovo mėnesį taip manė atitinkamai 18 ir 24 procentai.
Nuomonė, kam turi priklausyti Krymas, stipriai pasikeitė ne Ukrainos naudai. Šios šalies sudėtyje pusiasalį mato tik 4 procentai apklaustųjų, kai kovo mėnesį buvo 14 procentų. Už pusiasalio nepriklausomą valstybingumą pasisakė 15 procentų, kovą tokių respondentų buvo 11 procentų. Už priklausymą Rusijos sudėčiai – rugpjūtį 73 procentai, kovą buvo – 64 procentai.
Tačiau nuo pavasario pastebimai krito rusų pasirengimas apkarpyti savo pajamas, kad valstybė galėtų finansuoti pusiasalio prisijungimą. Sociologai respondentams pranešė, kad Krymo prisijungimas pareikalaus iš Rusijos didelių investicijų, dėl ko sulėtės atlyginimų ir pensijų augimas, sumažės socialinių programų, išaugs kainos.
Kovo mėnesį tik 19 procentų apklaustųjų kategoriškai atsisakė mokėti už Rusijos vadovybės veiksmus. Dabar „visiškai nepasirengę“ asmeninėms išlaidoms 28 procentai respondentų. Dėl Krymo stipriai nukentėti pasirengę 17 procentų apklausos dalyvių, nors pavasarį tokių buvo 26 procentai. Tam tikriems kaštams pasirengę 33 procentai, tiek pat buvo ir kovą.
Levados centro apklausa vyko rugpjūčio 22-25 dienomis, taikyta reprezentatyvi imtis, dalyvavo 1600 žmonių iš 134 miestų 46 šalies regionuose. Statistinė paklaida neviršija 3,4 procento.
