Jo nuomone, šios sankcijos veikia ir turės įtakos ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau radikalaus jų poveikio artimiausiu metu tikėtis neverta. Šios sankcijos jau pristabdė V. Putiną Ukrainoje. „Jeigu jų nebūtų, jis judėtų toliau“, - įsitikinęs politologas, atvykęs į Rytų Europos studijų centro organizuotą konferenciją.
DELFI pašnekovo nuomone, tai, kad Rusijos prezidentas pradėjo keisti žmones aukščiausiuose vadovybės sluoksniuose, reiškia, kad jis bijo prieš jį nukreipto elito sąmokslo.
Maža to, politologas įsitikinęs, kad Rusijos vadovybė neplanuoja prisijungti teritorijos Ukrainos rytuose bei imtis panašių veiksmų kitų kaimynių atžvilgiu. „Nėra lėšų, paprasčiausiai blauzdos per skystos“, - tvirtina rusų ekspertas.
Sankcijos sustabdė Putiną
D. Oreškinas pripažįsta, kad su sankcijomis Rusijos atžvilgiu yra problemų. „Jos veiksmingesnės, kol jomis tik grasinama, nei tuomet, kai jos jau paskelbtos, - įsitikinęs politologas. - Kai jos paskelbtos, nebėra ką daryti, prie jų prisitaikoma. Kai tu jų baiminiesi, skaičiuoji žingsnius į ateitį atsižvelgdamas į tai, bus šios sankcijos ar ne“.
„Putinas manė, kad Vakarai išsigąs dėl racionalių sumetimų – verslas, nafta, dujos ir taip toliau. Netgi tos sankcijos, kurios jau paskelbtos, tam tikra prasme jį pristabdė. Jeigu to nebūtų, jis judėtų toliau. Mes matome, kad jis sustojo“, - sakė D. Oreškinas, atsakydamas į klausimą apie Vakarų šalių sankcijų Rusijos vadovybei veiksmingumą ir Rusijos vadovybės nerimą dėl jų.
Jo teigimu, dabar matosi, jog reguliariosios kariuomenės Kremlius įvesti į Ukrainos teritoriją nenori, kad išliktų galimybė formaliai laikytis nuošaliau. „Nors visi supranta, kas už to stovi, - patikslina pašnekovas. - Yra tam tikra sistema. Tiesiai, kaip Stalinas ar Brežnevas, jis (V. Putinas – DELFI) kariuomenės neįves“.
D. Oreškinas aiškina, kad antra su sankcijomis susijusi problema – laikas, nes jiems būdinga savybė veikti bėgant laikui.
„Jeigu dabar sustojo mainai technologijų erdvėje, tai dabar tai neturės įtakos, tai paveiks po metų, kai atsiras kokių nors komponentų deficitas gynybos komplekse ar kitose pramonės šakose. Po dviejų metų tai pasireikš dar stipriau. Laukti greito sankcijų efektyvumo neracionalu“, - pažymi DELFI pašnekovas, atvykęs į Vilnių dalyvauti intelektualiniame forume, kurį organizavo Rytų Europos studijų centras.
Be to, D. Oreškinas atkreipia dėmesį į tai, kad Vakarai išmoko naudotis sankcijų instrumentu, nes „jos jau yra skirtos ne šaliai, o asmenims, yra taškinės“.
„Viena yra sankcijos prieš visą Rusiją, kurias, žinoma, dauguma gyventojų priima kaip išpuolį prieš juos. Visai kas kita prieš Rottenbergą, Sečiną ir taip toliau, - nurodo politologas. - Manau, kad šia prasme Vakarai įgijo tokių sankcijų įvedimo patirties ir jų priemonės tapo veiksmingesnės“.
D. Oreškinas reziumavo, kad sankcijos radikalaus poveikio neturi, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje „veikia ir dar kaip veikia“.
Reikia nubausti propagandininkus
Be to, jis priminė vieno antradienį Vilniuje vykusios ekspertų iš viso pasaulio diskusijos dalyvio žodžius, kad būtina taikyti sankcijas Rusijos propagandininkams, kuriuos neseniai Vladimiras Putinas apdovanojo už darbą aneksuojant Krymą.
„Iš tikrųjų, šie „300 spartiečių“, jeigu iš jų būtų atimta galimybė patekti į Europą, labai nusimintų, nes jie ten važiuoti įpratę“, - sako pašnekovas.
Pagaliau, įsitikinęs D. Oreškinas, atotrūkis tarp Rusijos pareigūnų retorikos, kad Vakarų sankcijos pernelyg jų nejaudina, ir realios situacijos – akivaizdus.
„Jau tai, kad V. Putinas ėmė keisti žmones aukščiausiuose vadovybės sluoksniuose, reiškia, jog jis bijo prieš jį nukreipto elito sąmokslo“, - įsitikinęs pašnekovas.
Į klausimą apie tai, kiek stipriai V. Putiną remia elitas, D. Oreškinas pažymėjo, kad „Levada centro“ apklausos duomenimis, vos apie 30 procentų sprendimus priimančių žmonių, vadovų, palaiko prezidentą, „nes jie supranta, kad mokėti (už vadovybės veiksmus – DELFI) teks jiems”.
„Jie supranta, kad bus sunkumų su projektų finansavimu, investicijų pritraukimu, juk kapitalo pasitraukimas – akivaizdus reiškinys. Ir šis procesas tęsiasi, ir žmonės išvažiuoja“, - tikina D. Oreškinas ir priduria, kad rusai aktyviai perka nekilnojamą turtą užsienyje.
„Žmonės perka būstus, nes yra šeimos gyvenimas, reikia išvesti pinigus ir išvežti šeimą. Rusija dabar jaus pinigų, žmonių deficitą, tačiau tai, vėl gi, ne rytoj atsiras“, - tikina politologas.
Naujos teritorijos ar nestabilumo židiniai?
Atsakydamas į šį klausimą, D. Oreškinas pažymėjo, kad pagal „sovietinę vertybių sistemą V. Putinas, žinoma, prisijungtų teritorijas“. „Tačiau jis – pragmatikas, ir kai jaučia stiprų pasipriešinimą, yra priverstas sustoti“, - sako politologas.
Jo teigimu, V. Putinas turi daug probleminių teritorijų, kurios ekonomine prasme yra juodosios skylės.
„Manau, kad V. Putinas plačiąja prasme – politinis nevykėlis. Tai mūsų žiniasklaidoje propaganda viską išverčia atvirkščiai, tačiau istorija su Ukraina prasidėjo nuo to, kad V. Putinas planavo perimti visos šalies kontrolę ir įtraukti ją į Muitų sąjungą. Tai nepavyko. Išeiti tiesiog taip jis negalėjo, teko kaip kompensaciją pasiimti Krymą. Natūralu, visi pamiršo istoriją su Europos Sąjunga“, - primena politologas.
Jis taip pat pasiūlė prisiminti neseniai Minske vykusį Aukščiausiosios Eurazijos ekonominės tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą. Politologo teigimu, Rusijoje apie tai nekalba. „Tai reiškia, kad V. Putinas bandė užsitikrinti paramą (N. Nazarbajevo, A. Lukašenkos – DELFI) ir negavo, priešingu atveju apie tai būtų kuo garsiausiai trimitavę.“
„Vadinasi, V. Putinas, kad ir kaip būtų keista, ėmėsi ne puolamosios, o gynybinės strategijos. Jis traukiasi nuo Ukrainos, bet tiesiog taip išeiti negali. Jis atsikando Krymo, bet tai dvejopa problema“, - įsitikinęs specialistas.
Krymas ir Padniestrė
Pašnekovo teigimu, Krymas visiškai priklauso nuo atvežtinės žaliavos, vandens ir elektros iš Ukrainos, o jeigu ji kontroliuoja Odesos ir Chersono sritis, net be Luhansko ir Donecko, tiesioginio koridoriaus sausuma nėra.
„Gabenti žaliavos ir produkcijos laivais neįmanoma, nepaisant propagandos. Visos Krymo uostų pajėgumas sudaro vien dešimtadalį Novorosijsko uosto. Gabenti žaliavinę produkciją jūra – ilgai trunka, sudėtinga ir praktiškai neįmanoma“, – apibendrino jis.
Jis taip pat sako, kad Rusijai sudėtinga padėtis susidaro ir dėl Padniestrės, nes dabar ši teritorija užspausta tarp nedraugiškai Rusijos atžvilgiu nusiteikusios Moldovos ir Ukrainos.
„Dabar tai anklavas, kuris kabo Rusijai ant kaklo ekonominiu ir strateginiu požiūriu. Tad dabar ant kaklo pakibo du sunkūs svarsčiai – Krymas ir Padniestrė. Jei taip klostysis ir toliau, trečiu gali tapti Donbasas. Todėl, manau, nieko nebus. Donbasas neprisijungs, ne veltui V. Putinas labai atsargiai reagavo į referendumą. Tiesiog tai ne pagal kišenę, nėra išteklių pagrinti situaciją ten. Išteklių pakanka tik destabilizuoti situaciją. Taip pigiau“, – įsitikinęs D. Oreškinas.
„Manau, kad neprijungs, sukurs buferinę zoną. Taigi V. Putinas laikys Ukrainos kūne Luhansko ir Donecko votį, kad pasinaudotų juo kaip derybų pozicija, dusintų dujomis, tačiau į ten veržtis jis neketina“, – apibendrino jis.
Ramus dėl Baltijos šalių
Kadangi Rusijos valdžia neprijunginės Ukrainos teritorijų, D. Oreškinas ramus dėl Baltijos šalių, nepaisant to, kad ir čia iš Rusijos pusės buvo zonduojama situacija.
„Buvo bandymų zonduoti situaciją, <...> mėginimai parodė, kad nėra nei socialinio palaikymo, nei ko nors dar. Maždaug kovą atvažiavo žmonės ir zondavo dirvą Latvijoje ir Estijoje ir sulaukė atsisakymo tų, kuriais ketino remtis. Tai nerealu, galima subombarduoti šią teritoriją, bet prijungti negalima“, - įsitikinęs ekspertas.
D. Oreškinas tip pat mano, kad reakcija į veiksmus Kryme per daug skausminga.
„Galvojame, kad nėra didesnio pavojaus už V. Putiną, bet reikia įvertinti išteklius. O ištekliai gana riboti ir matyt perspektyvoje mažės dėl sankcijų, ekonomikos neefektyvumo. Dabar gausiai trykštantys purslai man atrodo tik reklamos poveikis. Po pusės metų Ukrainos rytuose pradės uždavinėti klausimus. Taigi švelninčiau aistras, nes, grubiai tariant, Kremliaus blauzdos skystos.“
