aA
Dėl neaiškių priežasčių (elektros nėra) užsidegė mano ūkinis pastatas, nuo jo užsidegė ir kaimynų. Mano pastatas draustas, kaimynų ne. Kaimynas dabar grasina teismais ir nori prisiteisti jam padarytą žalą, nors mano neteisėtų veiksmų nėra. Gaisrininkų išduotoje pažymoje, tiesiog konstatuojama, kad kilo gaisras. Apie tyčinį padegimą nėra net kalbos. Ar turi kaimynas teisinį pagrindą duoti mane į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo?
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> kas turi atlyginti gaisro metu padarytą žalą?
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, jog žalą, padarytą dėl pastatų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų (pavyzdžiui gaisro), privalo atlyginti šių objektų savininkas. Pastato savininkui civilinė atsakomybė nekyla, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Didelis neatsargumas – tai nesiėmimas priemonių pasekmių išvengimui ar tų pasekmių nenumatymas, nors jų kilimo galimybė yra akivaizdi. Tuo tarpu nenugalima jėga yra neišvengiamos ir prievolės šalių nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Statinio savininkas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu įrodo kad žala atsirado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Teismai savo formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėję, kad faktinės aplinkybės nepripažintinos nenugalima jėga, jei neatitinka šių požymių: aplinkybių nebuvo atsirandant prievolei ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių prievolės objektyviai negalima įvykdyti; prievolės šalis, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; prievolės šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Aleksandras Kovalevskis
Aleksandras Kovalevskis
© DELFI / Tomas Vinickas

Taigi tik įrodžius visus nenugalimos jėgos požymius arba nukentėjusio asmens, nagrinėjamu atveju kaimyno, tyčią ar didelį neatsargumą, pastato savininkas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės ir jam nekyla pareiga atlyginti gaisro metu kaimyniniam pastatui padarytą žalą. Visais kitais atvejais kaimynas turi teisę reikalauti gaisro metu jam padarytos žalos atlyginimo.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar kartu su turto (pastato) draudimu buvo apdrausta turto savininko civilinė atsakomybė. Esant tokiam draudimui, gaisro metu kaimyniniam pastatui padarytą žalą privalo atlyginti ne pats pastato savininkas, o draudikas, apdraudęs jo civilinę atsakomybę.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.